Kaip išvengti, kad cepelinai nejuoduotų: patarimai ir gudrybės

Cepelinai, dar žinomi kaip didžkukuliai, yra vienas populiariausių ir labiausiai vertinamų lietuviškų patiekalų. Tačiau, gaminant cepelinus, dažnai susiduriama su problema - bulvių masė pajuoduoja. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kodėl cepelinai pajuoduoja ir kaip to išvengti, pateiksime patarimus ir gudrybes, padėsiančias išsaugoti jų gražią spalvą ir puikų skonį.

Kodėl cepelinai pajuoduoja?

Pagrindinė priežastis, kodėl cepelinai pajuoduoja, yra bulvių oksidacija. Tarkuotos bulvės, veikdamos oro, oksiduojasi ir dėl to keičia spalvą. Šis procesas ypač greitas, jei bulvės yra senos, pažeistos arba netinkamai laikomos.

Be to, pajuodimą gali paskatinti ir kai kurie kiti faktoriai:

• Bulvių rūšis: Kai kurios bulvių rūšys yra linkusios greičiau oksiduotis nei kitos.
• Bulvių krakmolo kiekis: Kuo daugiau krakmolo bulvėse, tuo greičiau jos gali pajuoduoti.
• Bulvių šviežumas: Šviežios bulvės oksiduojasi lėčiau nei senesnės.
• Gamybos procesas: Netinkamas bulvių tarkavimas, per ilgas laikymas prieš verdant ir kitos klaidos gali paskatinti pajuodimą.

Kaip išvengti cepelinų pajuodavimo?

Norint, kad cepelinai išliktų šviesūs ir apetitą keliančios išvaizdos, būtina laikytis kelių svarbių taisyklių:

1. Tinkamas bulvių parinkimas

Rinkitės tinkamą bulvių rūšį. Geriausiai tinka bulvės, turinčios mažiau krakmolo. Taip pat, stenkitės naudoti kuo šviežesnes bulves. Venkite bulvių su žaliais plotais ar daigais, nes jos jau pradėjusios keisti savo savybes.

Cepelinams labiausiai tinka krakmolingų bulvių veislės, pavyzdžiui, Mėlynakė, Nida ar Aistė.

2. Greitas bulvių paruošimas

Laikas yra labai svarbus. Kuo greičiau sutarkuosite bulves ir pradėsite gaminti cepelinus, tuo mažesnė tikimybė, kad jos pajuoduos. Pasiruoškite visus reikiamus ingredientus ir įrankius iš anksto, kad galėtumėte dirbti be pertraukų.

3. Bulvių mirkymas

Sutarkuotas bulves nedelsiant merkite į šaltą vandenį. Tai padės išplauti dalį krakmolo ir sulėtins oksidacijos procesą. Į vandenį galite įpilti šiek tiek citrinos sulčių arba acto - rūgštis taip pat padeda išvengti pajuodavimo.

4. Krakmolo naudojimas

Nusunkus tarkuotas bulves, neišpilkite vandens. Palikite jį pastovėti kelias minutes, kad krakmolas nusėstų ant dugno. Tada atsargiai nupilkite vandenį, o nusėdusį krakmolą įdėkite atgal į bulvių masę. Krakmolas padės surišti masę ir pagerins cepelinų tekstūrą.

5. Karštas vanduo

Dar viena gudrybė - į tarkuotas bulves įpilti šiek tiek verdančio vandens. Karštas vanduo padeda "apvirti" bulves ir sustabdyti oksidaciją. Tačiau būkite atsargūs, kad neįpiltumėte per daug vandens, nes masė gali tapti per skysta.

6. Teisingas virimo procesas

Cepelinus virkite dideliame kiekyje verdančio vandens. Į vandenį įberkite druskos ir šiek tiek aliejaus - tai padės išvengti prilipimo. Dėkite cepelinus į verdantį vandenį atsargiai, po vieną, kad neaptėkštumėte vandens ir nepažeistumėte jų formos. Virkite ant mažos ugnies, kad cepelinai neirtų.

7. Citrinos sultys arba actas

Kaip jau minėta, citrinos sultys arba actas yra puikūs antioksidantai. Įpilkite šiek tiek citrinos sulčių arba acto į bulvių masę arba į vandenį, kuriame virsite cepelinus. Tai padės išsaugoti jų spalvą ir pagerins skonį.

8. Tinkamas bulvių santykis

Svarbu tinkamai parinkti žalių ir virtų bulvių santykį. Dažniausiai rekomenduojama naudoti apie 25-30% virtų bulvių. Virtos bulvės suteikia cepelinams elastingumo ir neleidžia jiems sukietėti. Tačiau svarbu nepadauginti virtų bulvių, nes cepelinai gali tapti per minkšti ir iširti verdant.

9. Gamybos eiliškumas

Laikykitės gamybos eiliškumo. Pirmiausia paruoškite įdarą, tada užsiimkite bulvėmis. Kai bulvių masė bus paruošta, nedelsiant formuokite cepelinus ir virkite. Ilgai laikant paruoštą masę, ji pradės oksiduotis ir pajuoduoti.

10. Specialūs priedai

Kai kurie žmonės naudoja specialius priedus, kurie padeda išvengti bulvių pajuodavimo. Tai gali būti askorbo rūgštis (vitaminas C) arba specialūs mišiniai, skirti bulvių spalvos išsaugojimui. Tačiau prieš naudojant tokius priedus, atidžiai perskaitykite instrukcijas ir įsitikinkite, kad jie yra saugūs naudoti maisto gamyboje.

Kaip atgaivinti pajuodusius cepelinus?

Jei vis dėlto cepelinai pajuodavo, nenusiminkite. Yra keletas būdų, kaip pabandyti atgaivinti jų spalvą:

• Grietinė: Patiekdami cepelinus, gausiai apliekite juos grietine. Grietinė paslėps pajuodimą ir suteiks patiekalui puikų skonį.
• Spirgučiai: Spirgučiai taip pat padeda užmaskuoti pajuodimą. Be to, jie suteikia cepelinams papildomo skonio ir tekstūros.
• Padažas: Paruoškite skanų padažą, kuris uždengs cepelinus. Tai gali būti grybų, mėsos arba grietinės padažas.

Recepto variantai ir patarimai

Nėra vieno teisingo cepelinų recepto. Kiekviena šeima turi savo tradicijas ir gudrybes. Štai keletas variacijų ir papildomų patarimų, kurie gali padėti jums pagaminti tobulus cepelinus:

• Įdaras: Eksperimentuokite su įdaru. Be tradicinio mėsos įdaro, galite naudoti grybus, varškę, kepenėles arba jų mišinius.
• Prieskoniai: Nebijokite naudoti prieskonių. Į bulvių masę galite įdėti svogūnų, česnakų, pipirų, kmynų arba kitų mėgstamų prieskonių.
• Forma: Cepelinų forma gali būti įvairi. Galite formuoti ovalius, pailgus arba apvalius cepelinus. Svarbiausia, kad jie būtų vienodo dydžio, kad išvirtų vienodai.
• Šaldymas: Cepelinus galima užšaldyti. Paruoškite cepelinus, bet nevirkite. Sudėkite juos į šaldymo maišelius arba indelius ir užšaldykite. Prieš verdant, atšildykite cepelinus šaldytuve.

Cepelinų gamyba reikalauja šiek tiek kantrybės ir įgūdžių, tačiau laikantis šių patarimų ir gudrybių, galėsite išvengti pajuodavimo ir pagaminti puikius, apetitą keliančius cepelinus.

Alternatyvus cepelinų receptas

Kulinarijos technologė L. Barčaitė siūlo paprastesnį cepelinų variantą - tikrai nereikės nerimauti, kad jie neiširtų, o skonis bus puikus.

Cepelinai kitaip

Reikės:

• 600 g bulvių
• 100 g grietinės
• 100 g rūkytos kiaulienos šoninės
• 1 svogūno
• 100 g pievagrybių
• 300 g maltos kalakutienos
• Druskos, pipirų - pagal skonį

Kaip gaminti:

1. Išvirkite 400 g bulvių.
2. 200 g bulvių nulupkite, supjaustykite ir išspauskite per sulčiaspaudę.
3. Naudokite tiek sultis, tiek kapotas bulves. Sumaišykite virtas bulves ir minkštimą į vientisą masę, įberkite druskos.
4. Smulkiai supjaustykite svogūnus ir grybus.
5. Kepkite maltą kalakutieną keptuvėje, sudėkite supjaustytus svogūnus ir grybus. Troškinkite apie 10 minučių, įberkite druskos ir pipirų.
6. Bulvių masę paskirstykite ant kepimo popieriaus vienu sluoksniu, ištepkite grietine, uždėkite keptą kalakutieną ir vėl dėkite sluoksnį bulvių masės.
7. Keptuvėje pakepinkite supjaustytą rūkytą kiaulieną iki traškumo. Užberkite kiaulieną ant sluoksnainio, viską dėkite į orkaitę ir kepkite 180° C temperatūroje apie 15 minučių.

Pagrindinės taisyklės, kurių laikantis cepelinai pavyks skanūs ir išlaikys savo formą

• Cepelinams labiausiai tinka krakmolingų bulvių veislės, pavyzdžiui, Mėlynakė, Nida ar Aistė.
• Bulvių masę cepelinams ruoškite iš virtų bulvių ir nevirtų bulvių tarkių, tobulas santykis - 1 dalis virtų ir 3 dalys žalių bulvių tarkių.
• Bulves cepelinams virkite su lupena ir būtinai prieš pat gaminant cepelinus (ne iš vakaro!). Su lupena išvirtas bulves atvėsinkite, odelę nulupkite, bulves sugrūskite grūstuve.
• Nepersistenkite minkydami bulvių masę cepelinams. Pernelyg minkoma ji skystėja.
• Įdarą užmaišykite iš kiaulienos ir jautienos faršo, gardinkite smulkiai kapotais svogūnais, smulkintais kmynais ir trumpai apvirtais, smulkiai sukapotais džiovintais miško grybais, druska bei grūstais juodaisiais pipirais.
• Atminkite, kad kuo didesnis cepelinas, tuo didesnė rizika, kad verdant jis sutrūks. Todėl, ypač jeigu neturite daug patirties, formuokite mažesnius ir apvalesnius kukulius. Faršo dėkite mažiau, tačiau paisykite proporcijų: neskanu, kai bulvių masės cepelino sienelė stora, o įdaro mažai.
• Į cepelinams virti skirtą vandenį įleiskite šiek tiek šaltame vandenyje išmaišyto krakmolo ir virkite, kol vanduo taps panašus į skystą kisielių. Toks „saugos“ cepelinus, kad nesutrūktų.
• Spirgų padažui rekomenduoju pjaustyti ir šviežių, ir parūkytų lašinukų - toks bus švelnesnio, ne tokio aštraus dūmų skonio.
• Išvirtus cepelinus patiekite su spirgučiais ir grietine bei ant cepelinų viršaus smulkia tarka patarkuoto džiovinto baravyko „dulkėmis“.

Padažai ir patiekimas

Cepelinai tradiciškai patiekiami su spirgučiais ir grietine. Tačiau galite eksperimentuoti ir su kitais padažais.

• Spirgai: 1000 g šaltai rūkytos kiaulienos šoninės supjaustyti mažais kubeliais ir vos vos apkepinti keptuvėje, kad nesusidarytų daug taukų.
• Spirgai su svogūnais: 500 g spirgų, išmaišyti su 500 g pasiruotų (pakepintų iki minkštumo) svogūnų, pagardinti 10 g druskos, 1 g maltų raudonų saldžiųjų paprikų, žiupsneliu maltų juodųjų pipirų.
• Grietinės sviesto padažas: Aukštaitės 200 g lydyto naminio sviesto įkaitina, įdrebia 400 g kietos kaimiškos grietinės, pagardina 5-6 g druskos, žiupsneliu maltų baltųjų pipirų ir, maišant, užvirina.

Išvirtus cepelinus tinkamai nusausinkite, bei atvėsusiusus sandariai uždarytus inde paliksite šaldytuve vienai ar kelioms dienoms, vėliau juos galėsite pasišildyti keptuvėje su šiek tiek įkaitinto sviesto ar aliejaus.

Svarbu ir tinkamai paruošti, ir išvirti. Virtos bulvės leis masei lengviau sukibti ir neištižti verdant. Cepelinų pagrindas yra bulvės. Todėl jos turėtų būti tik šviežios, mat tada patiekalo apvalkalas pavyks purus ir minkštas.

Labai svarbus ir cepelinus „surišantis“ bulvių krakmolingumas. Norint jo daugiau, daržoves reiktų naudoti iš kuo vėlesnio bulviakasio. Vėlyvosios bulvės savo sudėtyje turi apie 15 proc. daugiau krakmolo nei ankstyvosios. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tarkavimą.

Ruošiant tarkį, verta šalia įdėti ir virtų, smulkintų bulvių. Geriausia - santykiu 1:3. Virtos bulvės leis masei lengviau sukibti ir neištižti verdant. Ekspertė siūlo į vandenį, skirtą cepelinams virti, įpilti stiklinę sunkos, likusios nuo bulvių tirščių.

Taip joje esantis krakmolas leis patiekalui išlaikyti formą. Ji taip pat pataria nemesti cepelinų į puodą, kai vanduo nėra visiškai užviręs. Tuomet, anot jos, patiekalas irgi gali iškart ištižti.

Bulvių parinkimas ir paruošimas:

• Pagrindinis dalykas, lemiantis cepelinų kokybę, yra bulvių rūšis. Svarbu pasirinkti tinkamas bulves, turinčias daug krakmolo. Geriausiai tinka vėlyvosios bulvės, nes jos turi daugiau krakmolo nei ankstyvosios. Taip pat galite naudoti specialias cepelinams skirtas bulves.
• Tinkamos veislės: Mėlynakės, Nida, Aistė.
• Krakmolingumas: Vėlyvosios bulvės turi daugiau krakmolo (apie 15% daugiau nei ankstyvosios).

Kad tarkiai lietuviškiems cepelinams nejuoduotų, farmacininkė ir kulinarė Valerija patardavo į 1 kg tarkių įmaišyti 2,5 g vitamino „C“.

Taip pat patartina sutarkavus bulves ilgai nedelsti: šiek tiek palaukus tarkius išsunkti, o kad masė nepatamsėtų, įlašinti į ją truputį citrinos sulčių. Ar cepelinai bus purūs ir minkšti, turi reikšmės ir tai, kaip nuspaudžiate tarkius - jei masė bus sausoka, ragausite kietokus cepelinus, tad stenkitės palikti ją drėgnesnę.

Mėsos įdarui reikia sumalti 30 g minkštos tikros kiaulienos menties ir 25 g rūkytos kiaulės pažandės. Taip pat 12 g smulkintų svogūnų pakepinti 10 g kiauliniuose taukuose, kol suminkštės, įmaišyti į mėsos faršą, pagardinti druska, maltais juodaisiais pipirais ir būtinai džiovintais mairūnais. Mairūnų daug nedėti, nes jie suteikia kartumo.

Pasūdytą vandenį užvirinti (1 kg cepelinų imti 2 litrus vandens), įdėti cepelinus, užvirinti ir virti 20 minučių ant vidutinės ugnies atidengtus, kad cepelinai nesutrūkinėtų. Verdant daug cepelinų nedėti, nes jie gali sulipti ir ištežti. Valerija į vandenį įpildavo net 50 g išlaidinto krakmolo.

Virtuvės šefo patarimai:

• Į žalių bulvių tarkius būtinai įdėkite virtų bulvių - tuomet bulvių masė taps minkštesnė, nebus lyg guminė.
• Jokiu būdu netrinkite dar šiltų virtų bulvių - tik šaltas. Geriausia, jei bulvės išverdamos iš vakaro.
• Jei formuojant cepelinus bulvių masė labai limpa prie rankų, vadinasi, ji per skysta - reikia dar kartą nuspausti. Bulvių masė turi būti nei per sausa, nei per drėgna.
• Gerokai skanesnius cepelinus išvirsite, jei į vandenį, kuriame juos virsite, prieš tai įpilsite sultinio.
• Cepelinai neišskys, jei į vandenį papildomai įbersite krakmolo.
• Svarbu krakmolo nepadauginti! Maždaug 4-5 l vandens užtenka nubraukto v.š. krakmolo. Tik atsiminkite - krakmolo reikia įdėti dar šaltame vandenyje, kitaip jis sušoks į gumuliukus.
• Nepridėkite į puodą ir per daug cepelinų, mat jie taip pat išskiria krakmolą. Stebėkite vandenį - jis praras skaidrumą, tačiau negali pasidaryti gličios, kisielių primenančios konsistencijos.

Jei norite savo patiekalui suteikti pikantiško skonio, bulvių tarkius pagardinkite smulkiai pjaustytu svogūnu. Nebijokite eksperimentuoti su įdarais. Kiaulienos, jautienos ar varškės įdarai puikiai tiks klasikinio skonio mėgėjams, tačiau jei norite išmėginti kažką naujo - ekperimentuokite.

Virtuvės šefai rekomenduoja pamėginti cepelinus įdaryti: ančiuviais, karpiu, raugintais kopūstais, ėriena, ar net silke. Į vandenį skirtą cepelinams virti įpilkite stiklinę sunkos nuo bulvių tirščių. Sunkoje esantis krakmolas padės verdantiems cepelinams išlaikyti formą.

Cepelinai nemėgsta virti susispaudę. Jei išvirusius cepelinus tinkamai nusausinsite, bei atvėsusiusus sandariai uždarytus inde paliksite šaldytuve vienai ar kelioms dienoms, vėliau juos galėsite pasišildyti keptuvėje su šiek tiek įkaitinto sviesto ar aliejaus.

Svarbiausia - pasirinkti tinkamas bulves, tinkamai paruošti tešlą ir nebijoti eksperimentuoti su įdarais bei padažais.

Žinoma, kaip ir valgant bet kurį kitą produktą, gaminant bulvių patiekalus reikia jausti saiką, negardinti jų riebiais padažais, geriausia virti ar kepti orkaitėje. Taigi, neatsisakykite bulvių ir nesibaiminkite. O lietuvių mėgstamas plokštainis taip pat gali būti sveikesnis už mums įprastą, jei pakeisite dalį tarkių daržovėmis, o cepelinų gausiai neapliesite spirgučių padažu.

Svarbu rinktis liesesnį garnyrą. Bulvėse yra nemažai mineralinių medžiagų - kalio, fosforo, kalcio, geležies, taip pat įvairių vitaminų, skaidulų. Įdomu tai, kad 100 g bulvių yra net 15 mg vitamino C.

Pagrindinė priežastis, kodėl bulvės laikomos sveikatai nepalankiu maistu, yra išpopuliarėjusi angliavandenių baimė. Nors bulves iš tiesų sudaro apie 18 proc. angliavandenių, jie yra kompleksiniai. Pavyzdžiui, bulvėse esantis krakmolas puikiai virškinamas ir suteikia reikalingos energijos. Geriausiai valgyti virtas arba orkaitėje be papildomų riebalų keptas bulves, derinti jas su mėsa, žuvimi, daržovėmis ar valgyti kaip atskirą patiekalą.

Patariama vengti bulvių patiekalų, skaninamų riebiais padažais, turinčiais sočiųjų riebalų rūgščių, pavyzdžiui, spirgučiais, sviestu, grietine. Taip pat nereikėtų dažnai valgyti gruzdintų bulvių - jose gali būti transriebalų rūgščių, akrilamidų. Jei vasarą dažniausiai bulves valgome su šaltibarščiais ar ant griliaus keptais patiekalais, tai rudenį ir žiemą bulves vartojame sotesniems lietuviškiems patiekalams.

Mūsų klimate gyvenantiems žmonėms įprasta šaltuoju sezonu pasimėgauti kiek sunkesniais ir sotesniais patiekalais, kurie kartais kelia nuostabą iš šiltesnių kraštų atvykusiems užsieniečiams, bet cepelinai - mūsų virtuvės pasididžiavimas. Nors išmokome juos lipdyti tik prieš šimtmetį, jie išpopuliarėjo ir kiekvienoje šeimoje gaminami vis kitaip: tarkiai maišomi su virtomis bulvėmis ar manų kruopomis, įdarui naudojama ne tik mėsa, bet ir grybai, varškė.

Pasitaiko, kad verdami cepelinai iširsta, o kartais būna kieti ar patamsėję. Taip yra todėl, kad pasirenkamos netinkamos bulvės, turinčios mažai krakmolo, tad geriausia iškart rinktis cepelinams ar plokštainiui itin tinkančias bulves, kurios turi daugiau krakmolo. O jei nusipirkote ar namuose turite kitokios rūšies bulvių, į tarkius įdėti šiek tiek krakmolo. Taip pat patartina sutarkavus bulves ilgai nedelsti: šiek tiek palaukus tarkius išsunkti, o kad masė nepatamsėtų, įlašinti į ją truputį citrinos sulčių.

Ar cepelinai bus purūs ir minkšti, turi reikšmės ir tai, kaip nuspaudžiate tarkius - jei masė bus sausoka, ragausite kietokus cepelinus, tad stenkitės palikti ją drėgnesnę. Sunką, kuri liko nuspaudus tarkius, supilkite į puodą su vandeniu, kuriame cepelinai virs, taip jie bus minkštesni. Cepelinams labiausiai tinka krakmolingų bulvių veislės, pavyzdžiui, Mėlynakė, Nida ar Aistė.

Bulvių masę cepelinams ruoškite iš virtų bulvių ir nevirtų bulvių tarkių, tobulas santykis - 1 dalis virtų ir 3 dalys žalių bulvių tarkių. Bulves cepelinams virkite su lupena ir būtinai prieš pat gaminant cepelinus (ne iš vakaro!). Su lupena išvirtas bulves atvėsinkite, odelę nulupkite, bulves sugrūskite grūstuve. Nepersistenkite minkydami bulvių masę cepelinams. Pernelyg minkoma ji skystėja.

Įdarą užmaišykite iš kiaulienos ir jautienos faršo, gardinkite smulkiai kapotais svogūnais, smulkintais kmynais ir trumpai apvirtais, smulkiai sukapotais džiovintais miško grybais, druska bei grūstais juodaisiais pipirais. Atminkite, kad kuo didesnis cepelinas, tuo didesnė rizika, kad verdant jis sutrūks. Todėl, ypač jeigu neturite daug patirties, formuokite mažesnius ir apvalesnius kukulius.

Faršo dėkite mažiau, tačiau paisykite proporcijų: neskanu, kai bulvių masės cepelino sienelė stora, o įdaro mažai. Į cepelinams virti skirtą vandenį įleiskite šiek tiek šaltame vandenyje išmaišyto krakmolo ir virkite, kol vanduo taps panašus į skystą kisielių. Toks „saugos“ cepelinus, kad nesutrūktų. Spirgų padažui rekomenduoju pjaustyti ir šviežių, ir parūkytų lašinukų - toks bus švelnesnio, ne tokio aštraus dūmų skonio.

Išvirtus cepelinus patiekite su spirgučiais ir grietine bei ant cepelinų viršaus smulkia tarka patarkuoto džiovinto baravyko „dulkėmis“. Baravyko aromatas suteikia labai gero poskonio. Pagrindinė užduotis, gaminant cepelinus, yra taip užmaišyti bulvių tarkių tešlą, kad verdant ji nesuplyštų ir išlaikytų įdarą neišsibėgiojusį.

Priklausomai nuo bulvių miltingumo ir krakmolingumo, gaminant jums gali tekti įberti daugiau ar mažiau krakmolo, taip pat reikės patreniruoti ranką, kiek gi to skysčio nuo bulvių tarkių nuspausti. Kuo daugiau įdėsite virtų bulvių, tuo minkštesni bus cepelinai: man labiausiai pasiteisinęs santykis yra 1 dalis virtų bulvių ir 3 dalys bulvių tarkių.

Varškę pertriname, jei norime, kad būtų vientisesnė, sumaišome su visais varškės įdaro ingredientais, rankomis suformuojame nedidelius kukuliukus. Mėsos įdarui smulkiai supjaustome svogūną, jį švelniai pakepiname su aliejumi, kol suminkštės ir sumaišome su malta mėsa bei kitomis sudedamosiomis dalimis. Pasiruošiame didesnį dubenį ir naudodami sūrmaišio audinį ar dvigubą-trigubą marlę nusunkiame į jį bulvių tarkius, tačiau neišspaudžiame paskutinio lašo - tegul tarkiai lieka šiek tiek šlapi, tada išvirę cepelinai bus minkšti.

Sunką atsargiai nupilame, o dubens dugne nusistovėjusį krakmolą sukrečiame į tarkuotų bulvių masę. Užkaičiame didelį puodą su daug vandens, gerai pasūdome. Į stiklinę ar dubenėlį įsipilame šalto vandens, suberiame šaukštą krakmolo, išmaišome ir supilame šį mišinį į verdantį vandenį puode. Didžkukulius panardiname į verdantį vandenį ir verdame apie 20 min. Cepelinus su mėsa galite daryti dirižablio formos, su varške - apvalius, kaip kukulius. Bent jau mano šeimoje visada taip buvo daroma, kad atskirtume, kas cepelino viduje.