Lietuvos Istorijos Bibliografija, Geografija, Demografija ir Kultūra

Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos istorijos bibliografiją, geografiją, demografiją, tautinę sudėtį, urbanizaciją, švietimą, kultūrą ir gamtosaugą, remiantis įvairiais šaltiniais ir bibliografiniais leidiniais.

Lietuvos geografinė padėtis

Bibliografiniai Leidiniai ir Tyrinėjimai

Šis bibliografinis leidinys yra O. Adomonienės "Lietuvos TSR istorijos bibliografijos, 1966-1970 m." tęsinys.

Tai suvestinė, atrankinė bibliografija Lietuvos istorijos, archeologijos, etnografijos ir kitais istorijos mokslų pagalbiniais klausimais.

Knygą sudaro Sovietų Sąjungoje išėjusi literatūra, taip pat mūsų istorikų darbų recenzijos bei referatai, paskelbti buvusių liaudies demokratijos šalių spaudoje.

Leidinio tematinė struktūra ir sudarymo principai paimti iš ankstesniosios bibliografinės rodyklės.

Ir šią knygą sudaro 14 skyrių, kurie savo ruožtu dalijami į mažesnius poskyrius.

Atsižvelgiant į literatūrą, įvesti keli nauji poskyriai, o kiti panaikinti.

4 skyriuje „Pagalbiniai istorijos mokslai" sudaryti nauji poskyriai - „Genealogija" ir „Istorinė geografija", o „Metrologija" panaikinta.

7 skyriuje „Pirmykštė bendruomeninė santvarka. Archeologija" poskyryje „Geležies amžius" atsisakyta smulkesnio chronologinio suskirstymo, nes pagal literatūros apimtį sunku vieną ar kitą straipsnį patalpinti į kelių amžių rėmus.

XIV skyriuje „Tarybų Lietuva 1945-1975 m.“ įvestas naujas poskyris „Lietuvių emigracija", kur dedama medžiaga apie lietuvių išeivijos veiklą užsienyje.

Skyriuose literatūra (knygos, straipsniai) išdėstyta lietuvių ir rusų abėcėlės tvarka.

Skyrių pabaigoje įtraukta papildoma literatūra, nepatekusi į ankstesnius leidinius.

Personalijos (istorikų ir komunistinio pogrindžio veikėjų) ir vietovės grupuojamos pagal pavardžių ir geografinių pavadinimų abėcėlę.

Recenzijos dedamos po veikalų, neatsižvelgiant į bibliografinės rodyklės chronologinius rėmus.

Tos recenzijos, kurių recenzuojama medžiaga įdėta „Lietuvos TSR istorijos bibliografijoje, 1966- 1970 m.", pateikiama kaip istoriografinė medžiaga poskyryje „Istorijos mokslas".

Bibliografinė rodyklė parengta pagal GOST'ą „Bibliografinio dokumento aprašas" 7.1-84.

Aprašant pagalbinės literatūros daugiatomius veikalus, taikytas sutrumpintas aprašas.

Skirtingos tematikos straipsnių rinkiniai aprašomi analiziniu aprašu.

Vadovėlių turinys neatskleistas.

Iš enciklopedijų nurodoma tik istorikų personalijos.

„Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbų" rašomas tik serijų pavadinimas: „Istorija", „LKP istorijos klausimai", „Architektūra ir miestų statyba", „Ekonomika", „Geografija ir geologija", „Kalbotyra", „Knygotyra", „Kūno kultūra", „Literatūra", „Menotyra", „Pedagogika ir psichologija", „Problemos" „.Teisė".

Laisvai verčiami lietuvių, latvių ir estų kalbų tekstai.

Pavadindami šią knygą „Lietuvos istorijos bibliografija", turime, tačiau, pažymėti, kad ji buvo rengiama dar sąstingio metais (atiduota spausdinti 1987-aisiais), tad ir jos atranką bei sudarymo principus lėmė to meto reikalavimai; joje taip pat nėra lietuvių išeivijos istorikų darbų.

Šią spragą numatyta likviduoti kitose „Bibliografijos" knygose.

Šioje, kaip ir ankstesnėse, aprašas sudarytas lietuvių ir rusų kalbomis.

Geografija

Lietuva yra viena iš Baltijos valstybių, esanti Rytų Europos šiaurės vakaruose. Ji ribojasi su Latvija šiaurėje, Baltarusija rytuose ir pietuose, Lenkija pietuose ir Rusijos Kaliningrado sritimi vakaruose.

Lietuvos teritorija užima 65 300 kvadratinių kilometrų plotą, o kranto linija siekia 99 km.

Šalies reljefas daugiausia lygumų, su nedidelėmis aukštumomis vakarinėje ir rytinėje dalyse. Aukščiausias Lietuvos taškas siekia 294 metrus virš jūros lygio.

Lietuva turi tankų upių tinklą, iš kurių didžiausia yra Nemunas. Šalyje taip pat gausu ežerų, ypač rytinėje dalyje.

Klimatas Lietuvoje yra pereinamasis nuo jūrinio prie žemyninio, su švelniomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Vidutinė sausio temperatūra svyruoja nuo -3 °C iki -6 °C, o liepos mėnesio - nuo 17 °C iki 18 °C.

Dirvožemiai Lietuvoje įvairūs, priklausomai nuo reljefo ir geologinės sandaros. Didžiausią plotą užima velėniniai jauriniai dirvožemiai.

Miškai užima apie 33 % Lietuvos teritorijos. Vyrauja spygliuočių ir mišrūs miškai.

Demografija

Lietuvos gyventojų skaičius nuolat kito dėl įvairių istorinių ir socialinių veiksnių. 1861 m. prasidėjo masinė emigracija, o per Pirmąjį pasaulinį karą trečdalis gyventojų išmirė. Nepriklausomybės laikotarpiu gyventojų skaičius augo, tačiau Antrasis pasaulinis karas ir pokario represijos vėl sumažino gyventojų skaičių. Gyventojų skaičius, buvęs prieš karą, buvo pasiektas tik 1969 m.

Demografinė situacija Lietuvoje pasižymi senėjančia visuomene ir mažėjančiu gimstamumu. Vidutinis amžius nuolat auga, o gimstamumas mažesnis nei mirtingumas.

Tautinė sudėtis Lietuvoje istoriškai buvo įvairi, tačiau lietuviai visada sudarė didžiąją dalį gyventojų. Be lietuvių, Lietuvoje gyvena rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai, totoriai ir kitų tautybių žmonės.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai Lietuvos demografiniai rodikliai.

Urbanizacija

Urbanizacija Lietuvoje ypač suaktyvėjo sovietmečiu, kai pramonė ir paslaugų sektorius sparčiai augo. Dėl to didėjo gyventojų migracija iš kaimų į miestus.

Šiuo metu didžioji dalis Lietuvos gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai yra Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

Kaimo vietovėse vyksta gyvenviečių stambinimas ir modernizavimas, tačiau išlaikomas tradicinis kaimo kraštovaizdis.

Švietimas

Švietimo sistema Lietuvoje apima ikimokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ir aukštąjį mokslą. Didelis dėmesys skiriamas švietimo kokybei ir prieinamumui.

Sovietmečiu švietimo sistema buvo centralizuota ir ideologizuota, tačiau atkūrus nepriklausomybę, buvo įgyvendintos švietimo reformos, siekiant modernizuoti ir demokratizuoti švietimo sistemą.

Kultūra

Lietuvos kultūra yra turtinga ir įvairi, su giliomis tradicijomis ir savita istorija. Kultūrinis gyvenimas Lietuvoje yra aktyvus, vyksta daug festivalių, koncertų, parodų ir kitų renginių.

Vilnius yra svarbus kultūros centras, kuriame gausu istorinių paminklų, muziejų, teatrų ir galerijų.

Lietuvių liaudies menas, dainos ir šokiai yra svarbi kultūros dalis, puoselėjama ir saugoma.

Žemiau pateikiama tema.

Gamtosauga

Lietuva skiria didelį dėmesį gamtosaugai ir aplinkosaugai. Šalyje įsteigta daug saugomų teritorijų, nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių ir rezervatų.

Gamtosaugos tikslas yra išsaugoti biologinę įvairovę, kraštovaizdį ir gamtos išteklius.

Lietuva dalyvauja tarptautiniuose gamtosaugos projektuose ir įgyvendina aplinkosaugos politiką, siekiant užtikrinti darnų vystymąsi.

Saugomos teritorijos Lietuvoje

tags: #bucas #simkus #grigalevicius