Lietuvos Vyriausybės Programos Priemonių Planas: Prioritetai ir Iššūkiai

Vyriausybėje koalicijos partneriams pristatytas vyriausybės programos priemonių planas nėra oficialus ir jame yra tai, apie ką dar nebuvo kalbėta viešojoje erdvėje, tvirtina vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė.

Anot jos, tikslūs darbai bus nurodyti vėliau ir vyriausybė tikrai sugebės išskirti svarbiausius prioritetus.

Penki pagrindiniai vyriausybės prioritetai:

• Darnios, atsakingos visuomenės ugdymas.
• Švietimo, mokslo ir kultūros kokybės bei paslaugų prieinamumo didinimas.
• Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas.
• Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra.
• Saugi valstybė.

Šie prioritetai turėtų būti įgyvendinami siekiant išspręsti pagrindines valstybės problemas. Jos, vyriausybės nuomone, yra emigracija, gimstamumas ir skurdas.

Ekonomistas Raimondas Kuodis pastebi, kad kol kas naujajai valdžiai būdinga siūlyti parametrines reformas: „Daug dešimtmečių Lietuvoje vyrauja viena problema - politikai linkę į parametrines, ne į konceptualias reformas. Pavyzdžiui, susirandi skaičių ir sakai - aš jį keisiu.“

M. Dargužaitė: Sprendimas bus apgalvotas. Vasario 27 d. savo darbuotojams kanceliarijoje paskelbėme apie pertvarką - pradedame nuo savęs. Per pirmą etapą sumažinsime 20 proc. etatų. Vėliau, kai bus kuriami bendrieji paslaugų centrai, turbūt bus mažinama ir daugiau. Tai tikrai ambicingi tikslai, bet viską darysime apgalvoję, apskaičiavę.

Viešojo sektoriaus organizacijų per ketverius metus sumažėtų 30 proc. (beveik trečdaliu). Tai realu? M. Dargužaitė: Pirmiausia pažiūrėsime kokias regionines institucijas būtų galima sujungti. Peržiūrėsime mažų įstaigų reikalingumą, kurios funkcijos dubliuojasi.

Ar ši vyriausybė tai teisingai įvardijo? Ypač kalbant apie tris blogybes - emigraciją, skurdą, gimstamumą. R. Kuodis: Pirmiausia, ar mes emigraciją laikome pirmine kažko priežastimi, ar tai giluminių procesų išvestinis dalykas?

Tie penki prioritetai - daugiau reklaminiai šūkiai, išeinantys dar iš programos (daug kur kartojasi „darni“, „darna“). Programos struktūra turėtų būti visai kitokia.

Premjeras yra užsiminęs, kad jam imponuoja laimės ekonomika. O ji labai gerai struktūrizuotų vyriausybės programą, t. y. ji kalba, kokie dalykai svarbiausi, kad žmonės būtų laimingi. Sakykim, užimtumas tikrai figūruotų pirmose vietose, be to - teisingumas, nelygybė ir pan.

Tai galėtų būti tam tikri programos blokai, o tada jau žiūrėtume, kokių priemonių reikia norint gerinti materialinę padėtį, didinti užimtumą, mažinti nelygybę, korupciją, didinti socialinį kapitalą. Bet tiek to, yra kaip yra. Aš suprantu, kad čia reikia perkelti visus rinkimų šūkius, kažkokiu būdu mūsų pasąmonei priminti tą visą darną.

Pirmas prioritetas - sveika visuomenė. Geras klausimas. Ar mūsų visuomenei svarbu būti sveikai, ar, šalia darbo užmokesčio derybų ir panašių dalykų, ten kalbama apie odontologijos paslaugų problematiką? Taigi truputį eklektikos yra.

M. Dargužaitė: Tai dar nėra viešai paskelbta informacija. Turime tik vieną dalį. Po kiekvienu prioritetu yra po penkias kryptis. Pirmo prioriteto pirma kryptis ir yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Prioritetai buvo dėliojami taip, kad apimtų labai daug sričių, kad, horizontaliai žiūrint į visus skirtingus prioritetus, būtų sprendžiamos didelės kompleksinės problemos, kurios Lietuvoje labai aktualios, t. y.

M. Dargužaitė: Bet tai apima visas sritis. Būtų labai daug nuomonių, ką išskirti kaip pirmą, kaip antrą. Todėl mes išskyrėme penkis skirtingus prioritetus, o tie prioritetai ir konkrečios priemonės po jais sprendžia kompleksines problemas.

G. Landsbergis: Aš iš esmės galiu tik pridurti prie to, ką pasakė R. Kuodis. Man teko dirbti vyriausybės kanceliarijoje ir aš atsimenu, kaip Algirdo Butkevičiaus vyriausybės darbo pradžioje kanceliarijos vadovybė atėjo į kiekvieną skyrių pas kiekvieną tarnautoją ir liepė surašyti dešimt tuo metu daromų darbų.

Šiandien vartydamas tą programą matau - žuvų migracijos galimybių užtikrinimas, burnos higienistų paslaugų plėtra ir t. t. Ir šalia to - na, ne pasaulio taika, o urėdijų reforma (irgi iš to paties trečio prioriteto), kas yra absoliučiai kardinaliai politiškai skirtingi dalykai.

Dabar matome, kas vyksta, - jau dabar Seime persidalina koalicija. Praktiškai vien dėl vieno šito klausimo. G. Landsbergis: Politiškai tai aktualus klausimas. Bet žuvų migracija, manau, bus kiek menkiau politiškai svarbus klausimas.

Pavyzdžiui, socialdemokratai turėjo išsikėlę 465 darbus.

Ponia Dargužaite, penki prioritetai, 25 kryptys, 135 darbai su konkrečiais vertinimo rodikliais. Pirmiausia kryptys, po to darbai. M. Dargužaitė: Vienas labai didelis tikslas, rengiant šį priemonių planą, buvo apskritai strategiškai pakeisti, kaip yra valdomas strateginis planavimas ir darbų įgyvendinimo priežiūra.

Iki šiol egzistavo iki 200 skirtingų strategijų, dokumentų, įsipareigojimų su rodikliais, ką darys viena ar kita ministerija, programa ir t. Tikslas buvo viską turėti vienoje vietoje.

Tai, kas yra prioritetas kanceliarijoje - vienas dalykas, kas yra premjero prioritetas - kitas dalykas. Kas yra skirtingų ministrų prioritetas - dar kitas dalykas. Bus atliekamas monitoringas.

G. Landsbergis: Tai, ką sako gerbiama Milda, labai teisinga. Iš biurokrato perspektyvos geriau ir negalima padaryti. Jūs atvertėte naują puslapį, naują erą į valstybės tarnybą.

Esminis klausimas, kuris turi būti atsakytas, - kas yra premjero prioritetas. G. Landsbergis: Mes girdime, kaip premjeras pasako: „Aš bet kokia kaina tai įgyvendinsiu, aš esu pasirengęs padaryti.“

M. Dargužaitė: Jūs diskutuojate apie dokumentą, kuris nėra baigtinis. Aš net nežinau, į kurią versiją jūs žiūrite.

G. Landsbergis: Aš pasakysiu paskutinę pastabą. Tai, ką jūs sakote, mes girdime kokį ketvirtą kartą. Yra programa, joje prioritetų vėl nėra. Tada sakė, kad bus darbų planas. Darbų planas yra, jūs sakote, kad čia negalutinis darbų planas, bus dar vienas.

R. Kuodis: Na, jei norite tikro virsmo strateginėje disciplinoje valstybės valdyme, tai vyriausybės neturėtų rašyti savų programų, turėtų būti Lietuvos programa ir turi būti daromos pataisos jai. Ką mes tada matytume? Matytume, kad nauja valdžia turi naujus prioritetus.

Ji turėtų kažkokias savo priemones surašyti ir tauta galėtų sekti, kas jūsų galvose. Dabar kiekviena vyriausybė ateina su savo programa, kurią gal biurokratai iš apačios parašo, kaip G. Landsbergis sakė. Tai būtų tikras perversmas, tada galėtume matyti įvairių procesų progresą ir būtų daugiau tęstinumo, nes turėtum paaiškinti, kodėl nutraukei seną vyriausybės veiksmą.

Betgi buvo strategijų - buvo „Lietuva 2020“, „Lietuva 2030“, buvo „Globali Lietuva“, daugybė įvairių strategijų. Ar jomis buvo remiamasi rašant vyriausybės programą?

Daugybė dalykų sutampa ir jie yra minimi. Kažko atrasta beveik nėra. Klausimas vienintelis - kiek galima konsoliduoti politinės valios, kad visa tai būtų įgyvendinta? Ar tai yra politinis sutarimas?

M. Dargužaitė: Būtent, ir aš manau, kad tai esminis klausimas. Šis strateginis planavimas ir visi tie priemonių planai reikalingi tam, kad [parodytume], ką konkrečiai darysime, kad savo progresą seksime.

Tarkime, daugybės regioninių institucijų ir įstaigų mažinimas atsiremia į problemą, kad jos laikomos šviesuliais. Akivaizdu, kad tai gali prieštarauti rinkiminiams pažadams, jei net pašto skyriaus negalima uždaryti, nes kai kas sako, kad paštas yra šviesulys.

Kalbant apie viešojo sektoriaus efektyvumo didinimą, šnekame apie biurokratus, kurie sudaro turbūt tik 15 proc. darbuotojų viešajame sektoriuje. Visa kita yra medikai, švietimas, policija ir kt. Akivaizdu - aukštosios mokyklos tuštėja dėl demografijos, kai kurias iš jų reikia uždaryti.

Kas sutiks priimti tą sprendimą? Mes šiek tiek klaidiname visuomenę, kalbėdami apie viešąjį sektorių, tapatindami jį su biurokratais. Juk tai tik 15 proc. Tai ir yra tie didieji atsakymai, indikacijas mes matome. Dėl pašto atvejo buvo priimtas kažkoks politinis sprendimas.

Akivaizdus įrodymas, kad, remiantis efektyvumo, vadybos kriterijais, Lietuvos paštas priima sprendimą optimizuoti savo tinklą. Politikai ir tie, kurie delegavo S.

M. Dargužaitė: Mano manymu, tai buvo komunikacinė klaida. Iš tikrųjų, pašto valdyba į tą reformą gilinosi, žiūrėjo, kaip greitai ją galima daryti - ar ji tikrai yra efektyviausiu būdu daroma, ar reikia padaryti pirmiausia pilotinius projektus ir pasižiūrėti, kaip tai veikia ir tęsti toliau.

Šios diskusijos vyko ir anksčiau. Vadovė nebuvo nusprendusi, kad jau reikia imtis veiksmų. Buvo konsultuojamasi su visuomene ir net su politikais - ar tai efektyviausias būdas. Įvyko tokia komunikacinė klaida, išpūstas didelis burbulas, kad politikai stabdo reformą.

Atsisakoma rinkimų pažado perkelti dvi ministerijas į Kauną, jame ministerijų nebus. Nei aplinkos, nei žemės ūkio, bet tos ministerijos per ketverius metus turi įsikelti į vieną pastatą, Krašto apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija turėtų likti savo pastatuose.

M. Dargužaitė: Manau, kad būtina pabrėžti - visas šis planas, visi darbai - ne baigtinis įsipareigojimas. Viskas bus daroma pamatuotai ir paskaičiuotai, mes šiuo metu, per pastaruosius porą mėnesių, kiek aš dirbu kanceliarijoje, žiūrime į finansines galimybes ir visus galimus variantus dėl efektyvaus turto valdymo.

G. Landsbergis: Aš žinau, kas taip darė - A. Butkevičius pastaruosius ketverius metus. Šnekėjo kiekvienoje laidoje, kiekviename susitikime tą patį - reikia labai atsargiai viską daryti, suburti darbo grupę, išsiaiškinti visus prioritetus. Galų gale, po ketverių metų turime didėjančią emigraciją, didėjantį skurdą, nelygybę ir t. t.

Reikia politinės lyderystės, reikia imti ir pasakyti - štai penki darbai, kurie mums patys svarbiausi, konkretūs penki darbai, mes jiems sutelksime daugumą Seime, priimsime reikiamus įstatymus, prižiūrėsime, kad tai būtų įgyvendinta.

M. Dargužaitė: Tai visuomenės klaidinimas. Jūs sakote - kai bus viešai paskelbta. Tai, kad planas pristatytas koalicijos partneriams, iš esmės reiškia viešą paskelbimą. Tą planą gavo koalicijos partneriai, ir įvairūs politikai, vadinasi, jis viešas. Kai kurios ištraukos jau buvo ir portaluose. Tai jau yra viešas dokumentas.

Dėl ministerijų perkėlimo į vieną pastatą neaišku, nors tai parašyta juodu ant balto? M. Dargužaitė: Parašyta, kad nebūtinai visos ministerijos perkeliamos. Parašyta, kad tai kai kurių perkėlimas, nes vertiname pagal efektyvumą. Žiūrima, kaip greitai tai galima padaryti. Tai didžiulis projektas. Tam reikalingas finansavimas, labai racionalus esamo turto valdymas.

R. Kuodis: Klausimas sunkesnis nei atrodo. Yra du požiūriai. Vienas - tai, ką žadėjai, trūks plyš turi įgyvendinti. [...] Prisimenu Vengrijos vyriausybę, kurioje viena partija neatsargiai pažadėjo pakelti algas 50 proc. Yra kitas požiūris, pragmatiškesnis, ciniškesnis, kurį propaguodavo Algirdas Mykolas Brazauskas. Jis sakydavo - rinkimai baigėsi, pamirškime tuos lankstinukus, turėsime programą ir tada jau žiūrėsime.

Ponia Dargužaite, ministerijų perkėlimo neliko. Ar tai vadinsime projektu, ar projekto projektu, kaip sako Saulius Skvernelis, jo vis tiek to neliko. M. Dargužaitė: Pirmiausia bandome viską daryti racionaliau. Koks tikslas? Kad būtų sukuriamos darbo vietos už Vilniaus ribų. Tai galima padaryti efektyvesniais būdais nei ministerijų perkėlimas.

Jeigu įvertiname, kiek laiko ministerijų darbuotojai praleidžia Vilniuje ar prie savo darbo vietų, ar būtų efektyvus bandymas perkelti ministerijas į Kauną? Tikriausiai ne, bet, jei galvojame apie bendrų funkcijų konsolidavimą, tai kai kurios iš tų funkcijų, kurias atliekantiems žmonėms tikrai nereikia išeiti iš savo kabinetų, galėtų būti perkeltos į Kauną ar kitą miestą, regioninį miestą. Įvertiname, kaip pasiekti tikslą, o ne konkrečiai įgyvendinti vieną ar kitą deklaraciją.

G. Landsbergis: Tiesą sakant, klausydamas, ką gerbiama Milda sako, aš iš viso galvoju, ar verta kalbėti apie šį dokumentą, kuriame nurodoma: „Įsteigti tarptautines bendrojo ugdymo mokyklas 3-5 didžiuosiuose miestuose.“ Valstybė, vyriausybė ruošiasi įsteigti tarptautines mokyklas.

Tai, ką pristatėte koalicijos partneriams, tai ir gavome. G. Landsbergis: Dabar turbūt sakysite, kad ir tai nebus įgyvendinta. Mes galime eiti nuo punkto prie punkto ir jūs greičiausiai sakysite: „šito turbūt neįgyvendinsime… ir šito… ir šito nereikia“.

M. Dargužaitė: Tai bus padaryta, kai bus paskelbta viešai. Kai šis dokumentas buvo ruošiamas, tame procese dalyvavo visos ministerijos, pavaldžios įstaigos, ekspertai, kurie siūlė darbus. Tie darbai buvo peržiūrimi. Ministrai peržiūrėjo kartu ir po vieną. Kai kas išbraukta, nes dubliavosi, neatitiko tikslai.

Ponia Dargužaite, esu tikras, kad turiu būtent tą versiją, kurią pristatinėjote. Vienas iš prioritetų: „švietimo, mokslo, kultūros kokybės paslaugų prieinamumo didinimas“. Taip pat nurodomi keturi konkretūs veiksmai, kaip suprantu, patys svarbiausi - mokymosi dienų skaičiaus per mokslo metus padidinimas, papildomo mokymosi laiko teikiant reikalingą pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų, įteisinimas ir metodinės medžiagos individualiems ugdymo poreikiams parengimas.

Tai trys prioritetai iš keturių pačių svarbiausių. Ar iš tikrųjų švietimo srityje būtent šie veiksmai yra patys svarbiausi? Vienas iš esminių tikslų - Lietuvos universitetų, patenkančių į QS pasaulio geriausių universitetų sąrašą, skaičiaus padidinimas nuo vieno iki dviejų. Kur efektyvus tinklas? Kur universitetų skaičiaus mažinimas?

M. Dargužaitė: Yra labai daug darbų būtent švietimo srityje (išskirti tik keletas), kas dar neparuošta ir ką dar tikrai peržiūrime rodiklius, terminus, iki kada tai bus įgyvendinama. Tai darbinis dokumentas. Tai buvo pristatyta koalicijos partneriams, kad gautume jų komentarus, jei kažkas esminio praleista, o gal jiems atrodo, kad tai - ne prioritetas.

Vėl sugrįžtame prie to, nuo ko pradėjome. Pone Kuodi, jūsų nuomone, galima išgryninti švietimo prioritetus į vieną ar du artimiausiems keliems metams.

R. Kuodis: Daug dešimtmečių Lietuvoje vyrauja viena problema - politikai linkę į parametrines, ne į konceptualias reformas. Pavyzdžiui, susirandi skaičių ir sakai - aš jį keisiu. Seime matėme, kaip vienas Seimo narys sakė - dabar vaikai eis į mokyklą ne nuo septynerių metų, o nuo šešerių. Tai - parametrinė ...

Lietuvos strategija 2030

Vyriausybės prioritetai ir jų įgyvendinimo iššūkiai

Vyriausybės programos priemonių planas susideda iš penkių prioritetų ir 135 darbų su konkrečiais vertinimo rodikliais. Štai kaip jie suskirstyti:

tags: #priekaistas #del #patalpu #nuomos