Gyvenamųjų namų projektavimo reikalavimai Lietuvoje

Šis statybos techninis reglamentas nustato gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais.

Reglamento reikalavimai yra privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas.

Projektinius sprendinius, kurių Reglamentas nenustato, priima Namo projekto rengėjas, vadovaudamasis profesine kvalifikacija ir patirtimi kartu su statytoju.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie reikalavimai nėra privalomi statantiems Namus kaimų teritorijose. Jie sprendimą dėl minėtų punktų taikymo priima savo rizika.

Šiame Reglamente vartojamų pagrindinių sąvokų apibrėžimai yra pateikti Statybos įstatyme ir STR 2.01.01(1-6):1999.

Pagrindiniai teisės aktai

Projektuojant gyvenamuosius pastatus, būtina vadovautis šiais teisės aktais:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymu
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai.“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.01:1998 „Šilumos tiekimo tinklai ir šilumos punktai“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“
• Techniniu reglamentu „Liftai“
• Higienos norma HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“
• Higienos norma HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“
• Higienos norma HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“
• Higienos norma HN 50:1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leistini dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“
• Higienos norma HN 73-2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“
• Higienos norma HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz - 300 GHz dažnių juostose“
• Higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“
• Statybos taisyklės ST 2190.01:1997 „Palėpių projektavimo taisyklės“
• Statybos taisyklės ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“
• Statybos taisyklės ST 2190.02:1997 „Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosios taisyklės“
• Higienos norma HN 48-2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai“
• Higienos norma HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“
• Higienos norma HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“
• Respublikinės statybos normos RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai“
• Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas

Energinio naudingumo klasės

Pagal dabar galiojančius reglamentus, jeigu projektas statybos leidimo gavimui bus pateikiamas šiais metais, tai projektas turės atitikti A++ klasės reikalavimus. Visi naujos statybos rūšies namai, kurie pirminius prašymus statybos leidimui gauti pateikia po 2021-01-01, turi atitikti A++ klasės reikalavimus.

Žemesnės energinės klasės namai gali būti tik rekonstruojami, t.y. statinio rekonstrukcijos atveju neprivaloma pasiekti A++ klasę, pakanka pasiekti mažiausiai C klasę.

2020 m. namų statyboms galiojo šie reikalavimai:

• A+ grindys R=7,14, sienoms R=7,69, stogui R=8,33
• A++ grindys R=8,33, sienoms R=9,09, stogui R=10,0

Šie skaičiai yra gyvenamiesiems pastatams.

Nuo 2021-01-01 įsigaliojo reikalavimas naujus pastatus statyti A++ energinės klasės. A+ klasės pastatų atitvarų apšiltinimo reikalavimai nurodyti STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 5 lentelėje. A++ klasės reikalavimai nurodyti to paties reglamento 6 lentelėje.

Pastato energinis efektyvumas yra ne tik pastato atitvarų apšiltinimas, tai ir šilumą gaminantys pritaisai (šildymo būdas), langų išdėstymas pasaulio šalių atžvilgiu, šalčio tiltelių ilgiai, šalčio tiltelių reikšmės, pastato plotas, tūris, atsinaujinančių šaltinių panaudojimas ir t.t. Todėl norint įvertinti, kokia energinę klasę atitinka pastatas, kiekvienu atveju reikalinga skaičiuoti ir vertinti tai su energinio vertinimo programomis.

Pastato energinis efektyvumas negali būti nustatytas vien tik pagal šiltinimo sluoksnio storį.

Pasyvaus namo statyba tampa vis populiaresne Lietuvoje dėl didėjančio dėmesio energijos efektyvumui ir aplinkosaugai. Šie namai užtikrina minimalias energijos sąnaudas šildymui ir vėsinimui, todėl yra ne tik draugiški aplinkai, bet ir padeda sumažinti ilgalaikes eksploatacijos išlaidas.

Visas procesas prasideda nuo kruopštaus projektavimo, kuris atitinka pasyvaus namo standartus. Pasyviems namams naudojamos itin gerai izoliuotos sienos, stogai ir grindys.

Statybų metu ypač svarbu užtikrinti pastato sandarumą. Aukštos kokybės langų ir durų montavimas yra vienas iš svarbiausių etapų. Įdiegiamas rekuperacinis ventiliacijos įrenginys, leidžiantis efektyviai išlaikyti šilumą.

Baigus statybas, atliekamas sandarumo testas ir pastatas įvertinamas pagal pasyviųjų namų standartus.

Pasyvaus namo statyba reikalauja preciziško planavimo ir aukštos kokybės statybos darbų, tačiau ilgainiui šie namai atsiperka. Jie suteikia komfortą, mažas energijos sąnaudas ir prisideda prie aplinkos tausojimo.

Šildymo sistemos

A++ klasės namuose 50% visų namo energijos sąnaudų turi padengti atsinaujinantys šaltiniai. Tinkami šildymo būdai: elektrą vartojantys prietaisai (tame tarpe ir šilumos siurbliai), kieto kuro katilai, kurių naudingumo koeficientas didesnis nei 95%, nes kietas kuras priskiriamas prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Kadangi dujos nėra atsinaujinantis šaltinis, dujinio šildymo A++ klasės namui įsirengti negalima, nes visos kitos energijos sąnaudos nesudaro pusės visų namo energijos sąnaudų.

Šiuo metu (2021 m.) galite įrengti tik A++ klasės namą, o šildymą šilumos siurblį.

A++ klasės namo pavyzdys

Pastato sklypas ir jo priklausiniai

Pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams.

Automobilių stovėjimo vietų reikalavimai nustatyti STR 2.06.01: 1999.

Želdynų plotas nustatomas pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą.

Gaisrinė sauga

Projektiniai sprendiniai, užtikrinantieji statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ nuostatas, priimami vadovaujantis STR 2.01.04:2004.

Gyvenamieji pastatai gaisro grėsmės atžvilgiu priskiriami P1 grupei.

Projektuojant gyvenamuosius pastatus, būtina numatyti poveikius ir apkrovas, nenumatytas normalaus pastato eksploatavimo metu ir sukeliančius pastato laikančiųjų konstrukcijų griūtį gaisro ar sprogimo atveju. Lokalūs konstrukcijų suirimai neturi sukelti progresuojančios viso pastato griūties. Tuo tikslu būtina numatyti sąlygas, kurios palengvintų plastinių deformacijų konstrukcijų elementuose bei jų sujungimo vietose atsiradimą.

Prie kiekvieno gyvenamojo namo turi būti įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai. Iki 4 aukštų namams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų.

Gyvenviečių ir miestų vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai turi būti statomi ne didesniu kaip 5 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Priešgaisriniai atstumai tarp vienos paskirties pastatų (gyvenamųjų arba kitos paskirties - ūkinių pastatų, garažų, pirčių ir pan.) gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamiems pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto.

Iki 3 aukštų gyvenamuose pastatuose turi būti įrengiamas ne mažiau kaip vienas evakuacinis išėjimas.

Gyvenamuosiuose pastatuose, kurių rūsiuose įrengiamas garažas, pirtis, katilinė, bei 3 aukštų ir aukštesniuose namuose, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo pastato antžeminės dalies išėjimas.

Pirmame ir cokoliniame gyvenamojo pastato aukšte gali būti įrengiamos visuomeninės patalpos ir asmeninės dirbtuvės, kurios yra susiję su namo gyventojų darbo veikla.

Gyvenamajame pastate įrengiamos pirties šildymui gali būti naudojamas tik gamyklinis elektrinis įrenginys, kurio valdymo automatika užtikrintų įrenginio apsaugą ir atjungimą po 8 val.

Kai užstatytoje teritorijoje nėra vandens tinklų, priešgaisriniams tikslams gali būti naudojami natūralūs vandens telkiniai (ežeras, upė ir pan.) arba priešgaisriniai rezervuarai.

Vanduo gaisrui gesinti gali būti saugomas viename rezervuare, jį perskiriant į dvi kameras.

Prie gaisrinio rezervuaro turi būti įrengti informaciniai ženklai, nurodantys jo paskirtį, talpą, vandens paėmimo angas.

Iki 4 aukštų pastatams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų.

Automobilinių kopėčių pastatymui, atsižvelgiant į pastato aukštį bei automobilio technines galimybes, 7-16 m atstumu iki pastato turi būti įrengta ne mažiau kaip 6 m pločio važiuojamoji dalis arba 16x16 m dydžio aikštelė.

Arkų namuose plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, aukštis - ne mažesnis kaip 4,25 m.

Gyvenviečių ir miestų daugiabučiai namai turi būti statomi ne didesniu kaip 3 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Namo pastovumui užtikrinti jo perdangų (įskaitant palėpės bei rūsio) ugniai atsparumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip REI 60-I ugniai atsparumo namams.

Daugiabučiai namai, kuriuose dauguma butų numatoma žmonėms su negalia, gali būti statomi ne aukštesni kaip 5 aukštų.

Laiptinėse (išskyrus neuždūmijamas) leidžiama įrengti ne daugiau dviejų keleivinių liftų, nusileidžiančių ne žemiau pirmojo aukšto. Liftų šachtų konstrukcijos turi būti iš A grupės statybos produktų.

Vienos sekcijos name liftas (liftai) su lifto holu, esantis sekcijos centre (plane), turi būti apribotas priešgaisrinėmis 2 tipo sienomis. Lifto holo bei laiptinės durys turi būti priešgaisrinės, ne mažesnio kaip EI 30 atsparumo ugniai.

Buitinės paskirties patalpos daugiabučiuose namuose (ne butų ribose), esančios pirmame, cokoliniame ar rūsio aukštuose, nuo gyvenamųjų patalpų (aukštų) turi būti atskirtos 2 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Iš šių patalpų turi būti tiesioginiai išėjimai į išorę, taip pat jose turi būti įrengti atidaromi langai su prieduobėmis. Langų mažiausi matmenys 0,9x1,2 m. Sekcijinio tipo namuose buitinės patalpos namo sekcijos ribose atskiriamos priešgaisrinėmis sienomis ir durimis.

Pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, leidžiama įstiklinti namų balkonus bei lodžijas. Įstiklinimo konstrukcijų apatiniai elementai turi būti ne žemiau kaip 1 m nuo balkono ar lodžijos grindų paviršiaus, aukščiau esantys - išdėstyti ne mažesniais kaip 1,2 m atstumais. Šių konstrukcijų elementų minimalūs išdėstymo atstumai horizontalia kryptimi - 0,7 m.

Jei įrengiama patalpa laiptinės prižiūrėtojui, ji turi būti įrengta pirmame namo aukšte už laiptinės ribų. Šios patalpos atitvarinės konstrukcijos turi būti pagamintos iš A1 arba A2 degumo klasių statybos produktų, patalpoje turi būti įrengti autonominiai gaisro signalizatoriai, o namuose, kurių viršutinio aukšto (įskaitant ir mansardinį) grindų altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m, - automatinė gaisro signalizacija.

I atsparumo ugniai pastatams išorinių sienų apdailai iš lauko draudžiama naudoti žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktus.

I atsparumo ugniai gyvenamųjų namų, kurių aukščiausio aukšto grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, išorines sienas (fasadus) galima šiltinti ne žemesnės kaip C-s2, d1 degumo klasės statybos produktais, padengiant juos ne plonesniu kaip 6 mm, o angokraščiuose - 10 mm A1 degumo klasės statybos produktų sluoksniu. Šiltinant šiais statybos produktais pastatus, sienos viršus 1,2 m atstumu iki stogo konstrukcijų iš žemesnės kaip B-s1, d0 statybos produktų turi būti šiltinamas ne žemesnės kaip A2-s1, d0 statybos produktais.

10 aukštų ir aukštesniuose pastatuose turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai.

Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai

Šis statybos techninis reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką.

Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį, įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, savivaldybių institucijoms.

Privalomųjų reikalavimų teisinis pagrindas yra:

• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
• Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas

Gyvenamasis namas šiame reglamente - gyventi pritaikytas pastatas. Prie gyvenamųjų namų priskiriami taip pat bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, pensionatai, globos namai, nakvynės namai ir kt.

Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.

Privalomieji darbai - atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą.

Privalomųjų reikalavimų visuma

Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro:

1. Reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus:
   • mechaninio atsparumo ir pastovumo
   • gaisrinės saugos
   • higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos
   • saugaus naudojimo
   • apsaugos nuo triukšmo
   • energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo
2. Reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad:
   • patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre
   • būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda
   • būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos

Gyvenamojo namo savybės turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę arba iki sprendimo statinį nugriauti priėmimo datos.

Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas:

• gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimu pagal paskirtį
• nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais)
• racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu
• avarinės būklės likvidavimo darbais
• suplanuotais statybos darbais - pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą

Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai:

1. esamos gyvenamojo namo būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas
2. privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas
3. privalomųjų darbų įvykdymas

Namo priežiūros etapai

Gyvenamojo namo būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant šias apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus:

• nuolatinius stebėjimus
• kasmetines pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui ir inžinerinės įrangos apžiūros pasirengiant žiemos sezonui
• neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), pastato ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo savininkui, valdytojui ar administratoriui
• statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi namo ar atskirų jo elementų būklei nustatyti
• energetinį gyvenamojo namo auditą, kuris atliekamas jo savininkų (naudotojų) sprendimu, priimtu balsų dauguma, arba specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengiant pastato energetinį sertifikatą

Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bei apsaugos nuo triukšmo būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė.

Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

Gyvenamojo namo energetinio audito tikslas yra nustatyti namo šiluminės energijos nuostolius bei šildymo įrangos našumą, palyginti juos su normatyviniais ar etaloniniais, pagrįsti priemones, kurios padėtų sumažinti energijos nuostolius ir padidinti namo energetinį efektyvumą. Energetinio audito duomenys naudojami parengiant gyvenamojo namo energetinį sertifikatą.

tags: #gyvenamieji #namai #comment