Nekilnojamojo turto objektas: apžvalga, vertinimas ir rinkos tendencijos

Nekilnojamojo turto rinka yra svarbi ekonomikos dalis, kurioje nuolat vyksta pokyčiai. Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto sąvoką, vertinimo metodus, rinkos tendencijas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su nekilnojamuoju turtu Lietuvoje.

Nekilnojamojo turto samprata ir ypatumai

Nekilnojamasis turtas dažnai apibrėžiamas kaip butas, namas ar kita žmogaus gyvenamoji vieta. Tačiau teorinis apibrėžimas yra platesnis. Nekilnojamasis turtas - tai viena iš turto rūšių, turinčių vertę ir savininką, kuriais disponuoja ekonominis subjektas. Jis gali būti suprantamas kaip fizinis objektas arba kaip teisinė kategorija. Fiziniu požiūriu, tai žemė ir jos priklausiniai (statiniai), t. y. materialus turtas. Teisiniu požiūriu, nekilnojamasis turtas apima visus turtinius interesus, privilegijas bei teises, susijusias su nuosavybe į fizinį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamasis turtas priklausomai nuo jo panaudojimo, gali būti suprantamas įvairiai. Vieniems jis - darbo ar poilsio vieta, kitiems - turtinis garantas, patikima investicija, verslo ar veiklos priemonė, prekė ir panašiai.

Nekilnojamojo turto valdymas

Nekilnojamo turto valdymas apima šias sąvokas:

• Nekilnojamojo turto sąvoka
• Nekilnojamas turtas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse
• Nekilnojamo turto valdymas
• Nuomininkas
• Lizingo samprata ir rūšys
• Turto draudimas
• Nekilnojamojo turto administravimas
• Investavimo į nekilnojamą turtą procesas

Taip pat svarbu pastatų ūkio valdymas, įskaitant gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimus bei jų įgyvendinimo tvarką, gyvenamojo namo būklės įvertinimą ir techninės priežiūros organizavimą.

Nekilnojamojo turto vertinimas

Vertinant nekilnojamąjį turtą, svarbu, kad vertinimo metodai būtų gerai suprantami, profesionaliai taikomi ir nuodugniai argumentuojami. Daugelyje valstybių naudojami trys vertinimo metodai, dar vadinami klasikiniais: kaštų, palyginamųjų verčių ir pajamų kapitalizacijos. Beveik visose pasaulio šalyse šie metodai suprantami vienodai, tačiau tam tikrų suvokimo skirtumų vis dėlto yra.

Trys klasikiniai nekilnojamojo turto vertinimo metodai pagrįsti tartautiniais vertinimo standartais, kuriais galima įvertinti nekilnojamąjį turtą rinkos principais ir turint pakankamą kiekį rinkos duomenų, Pirkimo-pardavimo kainų.

Vertinant nekilnojamąjį turtą atkuriamosios vertės metodu, rezultate gaunama atkuriamoji vertė, kuri pagrįsta fizinių ir eksploatacinių elementų, reikalingų objektui (pastatui) sukurti, rinkos kainomis. Šiuo metodu negalima įertinti visų nekilnojamojo turto vertę veikiančių veiksnių. Šio metodo pagrindu gaunama objekto atkuriamoji, o ne rinkos vertė. Apskaičiuojant rinkos vertę būtina atkuriamąją vertę pritaikyti prie esamų rinkos sąlygų.

Vertinant nekilnojamąjį turtą naudojimo pajamų metodu, vertinamasis objektas turi duoti pajamų ir gautą pajamų vertę taip pat reikia pritaikyti prie rinkos konjunktūros. Turime daugybę objektų (pastatų), kurių verslas nerentabilus, firmos bankrutuoja. Vertinant tokius objektus dažniausiai grįžtama nuo pajamų vertės metodo prie atkuriamosios vertės metodo taikymo. Bet dauguma tokio tipo objektų turi gerą vietos padėtį ir greičiau patenka į rinką, Parduodami ar išnuomojami, todėl juos galima būtų vertinti naudojimo pajamų metodu, remiantis nuomos faktoriais.

Gyvenamuosius pastatus sudėtinga vertinti naudojimo pajamų vertinimo metodu, todėl dažniausiai praktikai taip pat pasirenka atkuriamosios vertės metodą.

Žemės sklypų vertės nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. vasario mėn. 24 d. Nutarimas Nr.

Nekilnojamojo turto rinkos tendencijos Lietuvoje

Lietuvos ekonomikos perėjimas iš planinio ūkio į rinkos ekonomiką sudarė sąlygas atsirasti nekilnojamojo turto rinkai. Nekilnojamojo turto rinkos pagrindas - privatizavimo procesas ir privačios nuosavybės įteisinimas. Didžioji dalis nekilnojamojo turto, kuris anksčiau buvo valstybinis, įgijo šeimininkus ir tapo preke su besikuriančia paklausa, kaina ir pasiūla. Ne išimtis ir žemės sklypai.

Kainų kilimo priežastys kelerius metus iš eilės yra tos pačios: itin palankios banko paskolų sąlygos, žemas apsirūpinimo būstu lygis (lyginant su kitomis ES šalimis senbuvėmis), per maža naujų būstų pasiūla, aukščiausią perkamąją galią turinčių žmonių koncentracija didmiesčiuose. Taip pat didelę įtaką rinkai turi visuomenėje įsigaliojusios nuostatos, kad “nekilnojamojo turto kainos kilo, kils ir apskritai jos negali nekilti”. Remdamiesi nuostata, kad ateityje kainos gali dar labiau kilti (pvz., labai populiari nuostata, kad kainos iki euro įvedimo turi būtinai kilti) žmonės drąsiai perka būstą, nes tikisi, kad jis ateityje dar labiau brangs.

Vis daugiau žmonių genami tokių lūkesčių perka būstą ne tik savo poreikiams (gyventi), bet ir investuodami - įsigyja antrąjį, trečiąjį ir n-tąjį būstą, kad gautų pajamų iš nuomos arba tikėdamiesi vėliau pelningai perparduoti. Naujos statybos butai kartais rezervuojami net neturint finansinių išteklių sumokėti visą buto kainą - tikintis, kad dar neatėjus laikui įmokėti pagrindinę sumą pavyks surasti pirkėją, kuris už buto rezervaciją sumokės daugiau.

Didėjanti perpardavinėtojų, ypač neprofesionalių, veikla pradeda kelti ir tam tikrą nerimą, kadangi lengvai užsidirbti nori vis daugiau žmonių, nieko nenutuokiančių nekilnojamojo turto rinkoje bei sunkiai besiorientuojančių situacijoje.

Prognozuojant rinkos ateitį galima teigti, kad kainos jau po truputį pradeda siekti “lubas” t.y., pamažu artėti prie senųjų ES šalių būsto kainų. Todėl net ir žinodami didelę gyvenamųjų būstų paklausą bei menkas galimybes greitai padidinti būsto pasiūlą, prognozuoju, kad didieji būsto kainų kilimai (30-50 proc. per metus) artimiausiu metu vargu ar kartosis.

Atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos plėtros prognozes, galimą palūkanų normų augimą, bei kur kas lėtesnį (lyginant su būsto kainų augimu) gyventojų perkamosios galios augimą, labiausiai tikėtina, kad artimiausiais metais būsto kainos turėtų nusistovėti tam tikrame lygyje, o jų augimas neviršyti 10-15 proc. per metus. Kad butai pigs neįtikėtina dėl per mažos naujų būstų pasiūlos bei sąlyginai aukštos būstų statybos savikainos. Senų butų kainų augimo nesitikima, nes vis rečiau potencialūs pirkėjai žvalgosi į tokius butus, jei finansinės galimybės leidžia įsigyti naują.

Kauno rajono nekilnojamojo turto rinkoje paklausa gyvenamajam būstui nemažėja, kai kurie pardavimui pateikti nauji objektai realizuojami per rekordiškai trumpą laiką.

Butų segmente greičiausiai parduodami naujos statybos 1-2 kambarių butai - per 2-3 savaites. 3 kambarių, 65-75 kv. m ploto naujos statybos butai rinkoje dažniausiai pardavinėjami 1-3 mėnesius. Kiek ilgiau tenka pardavinėti senus, 1-3 kambarių butus blokiniuose namuose, kadangi pardavėjai už juos neretai tikisi gerokai aukštesnės kainos. Už realią rinkos kainą tokį butą įmanoma parduoti pakankamai greitai - per 1-2 mėnesius.

Nekilnojamojo turto rinkoje butų pardavimo laikas vidutiniškai siekia 3 mėnesius, namų - iki 6 mėnesių, komercinių patalpų, priklausomai nuo vietos ir ploto - 3-12 mėnesių.

Šiuo metu labai paklausūs iki 10 arų namų valdos sklypai naujai suformuotuose sklypų masyvuose ir sklypai daugiaaukštei arba mažaaukštei statybai su parengtais detaliaisiais planais. „Greitai savo pirkėją randa ir šiuo metu išpopuliarėję, šiek tiek pigesni už namų valdas, sklypai soduose

Individualių namų segmente tarp pirkėjų paklausiausi naujos statybos namai, su daline apdaila, kainuojantys iki 500 tūkst. litų, ir pilnai įrengti, kainuojantys iki 700 tūkst. litų. Jų pardavimo laikas vidutiniškai trunka iki 3 mėnesių. „Pastebima tendencija, kad atsiranda vis didesnė paklausa ir brangesniems namams, kainuojantiems milijoną ar kelis. Jų pasiūla nėra labai didelė. Tokį namą galima parduoti greičiau nei per pusę metų, jei tik jis vertas prašomos kainos

Ilgiausiai rinkoje užsilaiko butai, kurių kaina siekia daugiau kaip 600 tūkst. litų, nes tiek mokėti galinčių klientų ratas yra ganėtinai mažas - tokie ir brangesni nei 1 mln. litų butai gali būti pardavinėjami ir pusmetį, ir metus.

„Nekilnojamojo turto objektų pardavimo laikas labiausiai priklauso nuo to objekto kainos. Daugeliu atvejų, pervertinus objekto vietą ir užsiprašius didesnės nei normalios rinkos kainos vidutinis realizavimo laikas neretai prailgėja daugiau nei dvigubai. Jau kurį laiką gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka dėl įvairių priežasčių yra pakankamai išsibalansavusi. Komercinio nekilnojamojo turto rinka vystosi kur kas nuosekliau. Kai kurie gyvenamieji objektai nuperkami per kelias valandas, jei tik dėl nepakankamo informuotumo pardavėjas nusistato mažesnę nei rinkos kainą

Komercinių patalpų rinkoje šiemet prekybos ir biuro patalpų rinkoje tokių kainų kilimų, kokie buvo būsto rinkoje, neužfiksuota. Komercinės patalpos (biuro, prekybos patalpų) šiemet pabrango apie 15-25 proc. Nors paklausos ir pasiūlos santykis komercinių patalpų rinkoje taip pat yra iškreiptas: norinčių įsigyti patalpas komercijai palankiose zonose (ypač naujuose pastatuose) yra daugiau nei norinčių parduoti. Tačiau šio nekilnojamojo turto neskubama pirkti “kol dar labiau nepabrango”. Perkant komercines patalpas priimami racionalesni sprendimai, kreipiant dėmesį į objektyvius faktorius, o ne į gandus ar pažįstamų nuomonę. Ir biurų, ir prekybos patalpų nuomos kainos šiais metais labai nekilo. Didesnių pokyčių nenumatoma ir artimiausiu metu.

Atsiradus naujai žemė sklypų rinkai, atsirado ir poreikis tą rinką tirti. Tyrimo rezultatai yra svarbūs privatizuojant žemę žemės reformos metu, sudarant nekilnojamojo turto sandorius, apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokesčius.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos tyrimai atliekami jau daugiau kaip 20 metų. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų tyrimas suteikia žinių apie kainą pietinėje Lietuvos dalyje, Kauno rajone, nustato kainos priklausomybę nuo įvairių veiksnių.

Nekilnojamasis turtas tapo viena iš investavimo krypčių ir ilgalaikių investicijų objektu. Dėl šių priežasčių labai svarbu tiksliai nustatyti nekilnojamojo turto vertę. Vertinant šį turtą, svarbi yra jo rinkos vertė. Norint nustatyti šią vertę, reikia gerai ištirti rinką.

Tyrimo objektas - žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainos ir rinkos aktyvumas Kauno rajone 2004 - 2006 metais.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertę lemia daug faktorių:

1. Žemės ūkio naudmenų našumo balas.
2. Žemės ūkio naudmenų santykis bendrame žemės sklypo plote.
3. Žemės sklypo nuotolis nuo miestų arba bendrojo naudojimo valstybinių kelių.
4. Galimybė panaudoti žemės sklypą ūkinei komercinei ar rekreacinei veiklai.
5. Žemės paklausa ir ūkininkaujančių asmenų tarpusavio konkurencija.

Esant visų palankių veiksnių deriniui, žemės kaina gali būti labai didelė ir viršyti kapitalizuotų grynųjų pajamų, galimų gauti iš žemės ūkio veiklos, vertę.

Nekilnojamojo turto specialistai teigia, kad pastaruoju metu žemės rinkos aktyvumas pastebimai didėja. Žemės ūkio paskirties žemės kainos išliko panašios kaip anksčiau priklausomai nuo vietovės, derlingumo ir kitų rodiklių. Tačiau ten, kur gražus kraštovaizdis, prie ežerų, upių, kur geras susisiekimas, šios paskirties žemės kainos yra gana aukštos. Pamažu kyla miško žemės kaina.

Beveik visuose didžiuosiuose miestuose aktyviausia rinka buvo žemės sklypų, skirtų namų valdai ir komercinei veiklai. Pastebimo šių sklypų kainų kilimo neužfiksuota. Paklausesni sklypai su komunikacijomis, inžineriniais tinklais.

Vilniuje, Klaipėdoje vis didesnę paklausą turi didelio ploto žemės sklypai (kvartalai) su išplėtota inžinerine infrastruktūra, skirti individualių namų su žemės sklypais statybai. Aukštos sklypų kainos išliko prestižiniuose miestų rajonuose. Pastaruoju metu truputį sumažėjo susidomėjimas sodybomis, jų kainos šiek tiek krito. Tačiau labai aukštos kainos išliko Trakų rajone prie ežerų esančių sodybų, be to, jos yra paklausios.

Žemės vertinimas pagal vidutines rinkos kainas yra taikomas įstaigose, registruojančias nekilnojamojo turto įsigijimą. Apibendrinti žemės rinkos kainos duomenys yra naudojami tam, kad būtų galima sudaryti žemės verčių žemėlapius.

Žemės verčių žemėlapis - tai žemėlapis, kuriame, atlikus masinį vertinimą, nustatytos skirtingą vidutinę žemės vertę turinčios teritorijos (žemės verčių zonos), teritorijų (zonų) žemės vertės rodikliai ir duomenys, reikalingi atskirų žemės sklypų vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti.

Žemės ūkio paskirties žemė - tai žemė, kurią naudoja ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kaimo gyventojai savo asmeniniam ūkiui, kiti žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys. 2006 m. sausio 1 d. Lietuvoje privati žemės ūkio paskirties žemė sudarė 66.1 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės, arba 2740.9 tūkst. ha.

Kauno rajonas prigludęs prie didžiojo Lietuvos miesto - Kauno. Rajono plotis - 149.5 tūkst. ha, iš jų 4.2 %. Užima miestai ir gyvenvietės, 2,3 %. Pramonės įmonės ir keliai, 54.9 % Žemės ūkio naudmenos, 31 %. Miškai, 5.2 %. Vandenys, 2.4 %. Kitos paskirties plotai.

Palyginę duomenis galime teikti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės plotas augo kiekvienais metais tolygiai ir Lietuvoje - 12.8 - 12.9 %. ir atitinkamai Kauno rajone - 5.4 - 7.0 proc.

Atlikus tyrimą galime teikti, kad vidutiniškai privačių žemės sklypų skaičius kasmet Lietuvoje padidėja 12.8 %.

Kasmet vidutiniškai parduodama ar dovanojama 2.5 %. Privačios nuosavybės teise valdomos žemės ūkio paskirties žemės, 3.8 %. Sodininkų bendrijų narių sodo sklypų, 4.6 %. Privačių miško sklypų ir 5.5 % namų valdų žemės sklypų.

Nekilnojamojo turto mokestis

Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčio įstatymo 2 str. nurodyta, kad mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus žemę, orlaivius ir laivus.

Nekilnojamojo turto mokestį taip pat privalo mokėti statybos įmonės už joms nuosavybės teise priklausančius pastatytus ir priimtus naudoti butus bei namus, tol kol jie nebus parduoti (perduoti) pirkėjams, bankai už nekilnojamąjį turtą, perimtą už negrąžintas skolas iš įmonių bei organizacijų (nuo kito mėnesio po perėmimo). Taip pat nekilnojamojo turto mokestis mokamas ir už veikloje nenaudojamą, rekonstruojamą ar areštuotą nekilnojamąjį turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčio įstatatymo 3 str., mokesčio mokėtojais yra juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas Lietuvos Respublikoje.

Tačiau pagal LR įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčio įstatymo 5 str., šiuo mokesčiu neapmokestinama:

1. užsienio valstybių diplomatinių ir konsulinių įstaigų nekilnojamasis turtas (pariteto pagrindu);
2. valstybės ir savivaldybės įmonių, veikiančių pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, nekilnojamasis turtas;
3. biudžetinių įstaigų, veikiančių pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, nekilnojamasis turtas;
4. religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų patalpos, pastatai ir statiniai, naudojami tik kulto veiklai, socialinei globai bei rūpybai ir kulto reikmenų gamybai;
5. kapinių ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, statiniai ar jų dalys;
6. invalidų draugijų ir jų įmonių naudojamas nekilnojamasis turtas;
7. žemės ūkio veiklos subjektų ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių apmokestinamasis pelnas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, nekilnojamasis turtas;
8. daugiabučių namų savininkų bendrijų, gyvenamųjų namų eksploatavimo, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų, aptarnaujančių tik savo narius, nekilnojamasis turtas;
9. labdaros organizacijų ir fondų, veikiančių pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas;
10. mokslo ir studijų institucijų, išvardytų Mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;
11. švietimo įstaigų, išvardytų Švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas;
12. socialinės globos ir rūpybos įstaigų, vykdančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintas funkcijas, nekilnojamasis turtas;
13. visuomeninių organizacijų, veikiančių pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas;
14. aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas bei bendros paskirties objektai, kuriems privaloma teisinė registracija, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
15. laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas;
16. nekilnojamasis turtas, esantis bankrutavusios įmonės balanse;
17. nepriimti naudoti statiniai;
18. profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas (-a) tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;
19. Lietuvos banko nekilnojamasis turtas.

Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę kai kuriems mokesčių mokėtojams sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba nuo šio mokesčio juos visai atleisti.

Mokesčio apskaičiavimo tvarka

Nekilnojamo turto mokesčio apskaičiavimą reglamentuoja LR įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčio įstatymo 7 str. Mokesčių mokėtojai, apskaičiuodami metinį nekilnojamojo turto mokestį, pildo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintą metinės deklaracijos formą (FR0315) ir į ją įrašo nekilnojamojo turto mokestinę vertę, kuri yra nurodoma Registro įmonės išduotoje pažymoje. Deklaraciją mokesčių mokėtojai privalo pateikti iki einamųjų metų kovo 1 d. valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui.

Nekilnojamojo turto mokestis už įsigytą ar pasistatytą nekilnojamąjį turtą pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po šio turto įsigijimo nuosavybės teise, o pardavus ar kitaip netekus nekilnojamo turto, mokesčio mokėtojai nekilnojamo turto mokesčio nebeskaičiuoja nuo kito mėnesio po nuosavybės teisės į tą turtą praradimo.

Jeigu mokesčio mokėtojai įsigyja ar praranda nekilnojamąjį turtą, tai jie privalo pateikti deklaracijos formą (FR0316) iki mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį turtas buvo įgytas ar prarastas (pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas), pabaigos.

Tokia pat tvarka deklaracijas privalo teikti ir užsienio juridiniai asmenys bei organizacijos, privalančios mokėti nekilnojamojo turto mokestį už joms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje.

LR įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčio įstatymo 7 str. 5 d. reglamentuoja mokesčio mokėjimo tvarką.

Mokesčio mokėjimo tvarka

LR įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčio įstatymo 8 str. 1 d. nurodo, kad nekilnojamo turto mokestis mokamas po 1/4 metinės sumos pasibaigus ketvirčiui, per 25 dienas.

LR įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčio įstatymo 8 str. 2 d. nurodyta, kad nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra turtas, biudžetą.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos nekilnojamojo turto mokestį sumoka apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriuje, kuriame jos yra įregistruotos kaip mokesčio mokėtojos.

Kadastriniai matavimai

Kadastro duomenys apie statinius renkami pagal jų tipus: pagrindinis pastatas; pagalbinis pastatas; patalpa pastate; inžineriniai statiniai. Pastatai matuojami ruletėmis arba elektroniniais linijų matavimo prietaisais, kurie nustatyta tvarka tikrinami. Atliekant lauko darbus pastatų aukštų planams sudaryti turi būti išmatuotos ir aprašytos visos pastato sudėtinės dalys. Pastatą gali sudaryti: antžeminė dalis.

Išanalizavau įsakymą Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, išsiaiškinau kas yra kadastriniai matavimai, kada jie reikalingi ir kokia tvarka sudaromi.

Atlikau kadastrinius matavimus, nubraižiau abrisą.

tags: #nekilnojamojo #objektas #referatas