Grynojo Turto Apskaičiavimo Formulė: Išsamus Vadovas

Apyvartinis kapitalas - tai įmonės verslui vystyti ir palaikyti reikalingos lėšos. Sakykime, nauja įmonė pasistato pastatus, nusiperka visą reikalingą įrangą, tačiau norint pradėti realią veiklą dar reikia turėti lėšų ir žaliavoms nusipirkti, darbuotojams sumokėti ir pan. Grubiai skaičiuojant, apyvartinis kapitalas yra lyg trumpalaikiam turtui minus trumpalaikiams įsipareigojimams. Apyvartinio kapitalo apskaičiavimas nėra sudėtingas - paprastai visus duomenis galima rasti įmonės balanse.

Bet, žinoma, gali būti atvejų, kuomet tiksliai įvertinti apyvartinį kapitalą yra kiek sudėtingiau. Žemiau yra pateiktos kelios skaičiavimo formulės, tačiau pirmoji yra tradicinė, tik ji nebus visuomet teisinga. Skaičiuojant apyvartinį kapitalą rimtesnėje analizėje, dažniausiai reikėtų remtis antrąja formule, kuri eliminuoja iš apyvartinio kapitalo grynuosius pinigus bei jų ekvivalentus, taip pat ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus.

Taip pat yra ir su grynaisiais pinigais: grynieji pinigai daugeliu atveju yra tik „santaupos“, finansinis rezervas ar panašus kaupinys. O įmonės dažniausiai turi lanksčias kredito linijas, iš kurių gali atsiskaityti nenaudodamos grynųjų pinigų kaip apyvartinio kapitalo dalies.

Tačiau kalbant apie grynuosius pinigus atsiranda daugiau niuansų. Jei įmonės neturi kredito linijos (ar ji visuomet maksimaliai išnaudota), tuomet jos priverstos kažkiek pinigų naudoti apyvartiniame procese (bet tokių pinigų priskyrimas prie apyvartinio kapitalo priklausytų nuo analizės tikslo). Tuo tarpu dar sudėtingiau pasidaro, jei įmonei reikia grynųjų pinigų tiesioginiame verslo procese, pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje - kasose.

Anot J. Ąžiaus (2008), įmonės veiklos analizę į sudedamąsias dalis tikslinga skirstyti pagal vieną požymį - veiklos sritis, kurias ji tiria. 7- ajame tarptautiniame apskaitos standarte "Pinigų srautų ataskaitos" nurodyta, kad svarbiausios įmonės veiklos sritys yra trys: pagrindinė (gamybinė, komercinė), finansinė ir investicinė.

Apyvartinio kapitalo skaičiavimo formulės

Žemiau pateikiamos apyvartinio kapitalo skaičiavimo formulės, kurios padeda įvertinti įmonės finansinę būklę.

1. Tradicinė formulė:

   Apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas - Trumpalaikiai įsipareigojimai

2. Tikslioji formulė:

   Apyvartinis kapitalas = Nefinansinis trumpalaikis turtas - Nefinansiniai trumpalaikiai įsipareigojimai

   Apyvartinis kapitalas = (Trumpalaikis turtas - Finansinis trumpalaikis turtas) - (Trumpalaikiai įsipareigojimai - Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai)

   Apyvartinis kapitalas = Atsargos + Gautinos sumos + Sumokėti avansai - Mokėtinos sumos - Einamieji sukaupti įsipareigojimai

Antroji formulė tiksliau atspindi 'veiklos apyvartinį kapitalą‘, ir yra tikslesnė, tuo tarpu (1) formulė yra tradicinė. Skaičiuojant pagal (2) formulę, grynuosius pinigus reikėtų traktuoti dvejopai: jei jie būtini verslo procese, tuomet skaičiuojant apyvartinį kapitalą apyvartoje naudojama pinigų dalis turėtų būti priskirta prie trumpalaikio turto.

Finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisinga linkme, t.y. parodo kokia yra įmonės padėtis rinkoje, koks rizikos laipsnis, plėtros galimybės ir veiklos perspektyvos. Tai svarbi išeitis augus verslo konkurencingumui. Konkurencingos rinkos sąlygomis negalima dirbti taip, kaip buvo dirbama prieš metus ar pusmetį, nors ir buvo gauti geri rezultatai.

Kaip matyti šios formulės, vartojamas ne finansinės analizės, bet finansinės veiklos analizės terminas. Tarp įmonės veiklos analizės sudedamųjų dalių - pagrindinės (gamybinės, komercinės), finansinės ir investicinės veiklos analizės - yra daug bendrų bruožų, visos jos teikia vidaus (įmonės vadovybei, darbuotojams) ir išorės (tiekėjams, pirkėjams, bankams, investuotojams, vyriausybės institucijoms ir kt.) vartotojams reikiamą informaciją įvairiems tikslams: optimaliems valdymo sprendimams priimti, įmonės veiklai įvertinti, vidaus ir išorės rezervams atskleisti, veiklos perspektyvoms numatyti ir kt.

Atliekant įmonės veiklos analizę, svarbu panaudoti kuo daugiau naudingos informacijos šaltinių, kuo objektyviau įvertinti finansinę būklę ir veiklos rezultatus, atskleisti nepanaudotus rezervus, numatyti veiklos perspektyvas. Įmonės vadovams svarbi tiek pagrindinės (gamybinės, komercinės), tiek finansinės ar investicinės veiklos analizės informacija.

Atliekant pagrindinės (gamybinės, komercinės), finansinės veiklos ar investicinės veiklos analizę, pasirenkamos įvairios analizės rūšys - operatyvinė, perspektyvinė, kompleksinė ir kt. Šis veiksnys įtaką įmonės veiklai ir jos rezultatams. Svarbu išsiaiškinti, ar įmonės veiklos rezultatai pagerėjo ar pablogėjo, palyginti su ankstesniais laikotarpiais ir planiniais rezultatais, ar buvo priimti teisingi, ekonomiškai pagrįsti sprendimai ir kt.

Laisvos konkurencinės rinkos sąlygomis galioja nuostata, kad įmonės veiklos analizę būtina atlikti visais veiklos laikotarpiais, t. y. nuolat. Finansinės analizės tikslai priklauso nuo finansinės analizės informacijos vartotojų. Investuotojus (esamus ir galimus akcininkus) domina tokie dalykai, kaip jų investuotos lėšos (akcijos, nuosavo kapitalo) uždirbtas pelnas, dividendai ir pan.

Įmonės darbuotojams yra svarbu, kad įmonė (darbdavys), kurioje jie dirba būtų stabili, pelninga ir perspektyvi. Vyriausybei svarbu, kad įmonė atsiskaitytų su biudžetu, t. y. mokėtų mokesčius. Taigi, kaip matyti, finansinei analizei keliami uždaviniai priklauso nuo analizės rūšies ir dažniausiai siejami su vartotojų poreikiais. Kadangi kiekvienas vartotojas siekia savų tikslų, uždaviniai gali skirtis atskiroms informacijos vartotojų grupėms.

Pagrindinė veikla - pagrindinę pajamas uždirbanti įmonės veikla ir kita veikla, kuri nėra investicinė ir finansinė. Finansinė veikla - veikla, kuri lemia įmonės nuosavo kapitalo ir skolintos lėšų dydžio ir sudėties pasikeitimus. Investicinė veikla - ilgalaikio turto ir kitų investicijų, neįtraukiant pinigų ekvivalentų, įsigijimas ir perleidimas (Tarptautiniai apskaitos standartai, 2002, p. 65).

Įmonės veiklos finansinės analizės tyrimo būdai - tai būdai analizės šaltiniams apdoroti, susisteminti ir apibendrinti. Atliekant finansinę analizę gali būti taikomi įvairiausi tyrimo būdai, kurie naudojami ir kitose moksluose, t.y. pagrindiniai ekonominės analizės ir statistikos metodai ir kitos priemonės.

Šiai taikomos ir populiarios analizės rūšys aprašomos ir minimos tiek užsienio, tiek lietuvių autorių darbuose yra horizontalioji, vertikalioji bei santykinė analizės. Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinės ataskaitos duomenys lyginami su praėjusiais laikotarpiais ar biudžetais, o nuokrypis išreiškiamas santykiniais dydžiais, kurie rodo rodiklio pokytį laiko atžvilgiu, jo dinamiką. Ši analizė dažniausiai atliekama lyginant 2 - 5 metų duomenis.

Vertikalioji arba kitaip struktūrinė analizė rodo analizuojamo objekto struktūrą. Ji atliekama kiekvieną finansinės ataskaitos rodiklį lyginant su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Horizontaliosios ir vertikalios analizės rezultatai yra pagrindas santykinei analizei atlikti, t.y. skaičiuoti įvairius santykinius rodiklius.

Finansinis santykinis rodiklis paskirtis - teikti įvairiems vartotojams vertingą ir ekonominiams sprendimams priimti reikalingą informaciją. Šiai ta pati informacija vieniems vartotojams yra vertinga ir svarbi ekonominiams sprendimams priimti, o kitiems ji visiškai nedomina.

Vieni autoriai visus finansinės apskaitos informacijos vartotojus skirsto į įmonės indėlininkus, verslo dalyvius, analitikus ir konsultantus ir kitus, treti - į vartotojus, kurie nesupranta arba menkai supranta apskaitos informaciją, vartotojus, kurie išmano buhalterinės apskaitos sistemą ir supranta jos teikiamą informaciją, ir į ekspertus. Daugelis teoretikų ir praktikų, vartodami finansinės būklės sąvoką, dažnai ją tapatina su pelno ir nuostolio, pajamų, sąnaudų, įsipareigojimų rodikliais.

Finansinės ataskaitos rengimo ir pateikimo sistemoje (TAS, 2002, p. S- 19) nurodyta, kad įmonės finansinę būklę apibūdina trys rodikliai: turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, o veiklos rezultatus - pajamos ir sąnaudos.

Kaip teigiama LR apskaitos instituto parengtame verslo apskaitos standarte, nuosavas kapitalas - tai įmonės turto dalis, likusi iš turto, atėmus įsipareigojimus (Tarptautiniai apskaitos standartai, 2002). Nėra verslo įmonės, kuri neturėtų nuosavo kapitalo. Nuo nuosavo kapitalo dydžio ir jo sudėties priklauso įmonės verslo plėtra, konkurencingumas ir vieta rinkoje, naujos technikos ir technologijų diegimas, gaminamos produkcijos ir teikiamos paslaugų apimtis, kokybė bei daugelis kitų dalykų.

J. Ąžiaus, O. Molienės ir D. Poškaitės (2007) teigimu, nuosavo kapitalo analizė reikalinga tam, kad įmonės savininkai galėtų žinoti tikrąjį ašio kapitalo dydį, sudėtį ir struktūrą, jo formavimo teisėtumą ir judėjimo apyvartą. Tačiau jo analizei skiriama nepakankamai dėmesio. Lietuvos autoriai (Bagdžiūnienė, Rutkauskas, Damašienė ir kt.) taip pat apsiriboja tik nuosavo kapitalo pelningumo formulės pateikimu ir trumpu jos paaiškinimu.

2007 m. J. Ąžius, O. Molienė ir D. Poškaitė pateikė nuosavo kapitalo kompleksinės analizės schemą, kuri praplėtė nuosavo kapitalo analizės sritį. Nuosavo kapitalo kompleksinę analizę sikloma atlikti nuosekliai tam tikrais etapais, jos schema pateikiama 5 pav. Akcininkai, turintys nuosavybės teisę į įmonę, turi skirtingas teises gauti dividendus arba susigrąžinti kapitalą.

Kiekvieno ilgalaikio ar trumpalaikio turto bei ilgalaikis bei trumpalaikis įsipareigojimų sudedamosios dalies pasikeitimas turi įtakos nuosavo kapitalo dydžiui. Būtina išsiaiškinti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su nuosavo kapitalo padidinimu, sumažinimu, sudėties pasikeitimu per ataskaitinį laikotarpį. Ne mažiau aktualu ištirti turto finansavimo šaltinis proporcijas, nes nuo racionalaus finansavimo šaltinis pasiskirstymo priklauso gera finansinė įmonės būklė.

Finansinė įmonės būklė gali būti patenkinama tik tada, kai turtas finansuojamas tiek iš ilgalaikis, tiek iš trumpalaikis finansavimo šaltinis, laikantis proporcijos, kurią nusako ir apibūdina finansinio sverto koeficientas. Jeigu v...

Apibendrinant, norint tinkamai įvertinti įmonės finansinę būklę, būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių, įskaitant apyvartinį kapitalą, nuosavą kapitalą ir įvairius finansinius rodiklius. Taikant tinkamas analizes ir formules, galima priimti pagrįstus sprendimus dėl įmonės veiklos ir plėtros.

1 lentelė. Apyvartinio kapitalo skaičiavimo pavyzdys

tags: #grynasis #turtas #apskaiciuojamas