Daugiabučiuose gyvenantys gyventojai dažnai tikisi ramybės ir supratimo iš kaimynų, tačiau realybėje triukšmo problemos pasitaiko gana dažnai. Įsigaliojus nustatytoms ramybės valandoms, gyventojams gali kilti klausimų, kas tiksliai leidžiama, kas draudžiama ir kaip elgtis, jei ramybė vis dėlto trikdoma. Lietuvoje ramybės valandos nustatytos nacionaliniu lygmeniu ir yra privalomos visiems daugiabučių namų gyventojams. Savivaldybės gali turėti ir papildomų ribojimų.
Gyvenimas bendruose pastatuose reiškia, kad net ir kasdieniai garsai gali būti girdimi gretimuose butuose. Ramybės valandomis gyventojai turi riboti savo veiklą taip, kad nekeltų perteklinio triukšmo. Tačiau tai nereiškia, kad privaloma visiška tyla. Šių laikotarpių metu nustatyti aiškūs draudimai, kurie taikomi visiems daugiabučio gyventojams. Kiekvienas daugiabučio gyventojas turi teisę į ramybę ir poilsį.
Triukšmo problemos gali būti nemalonios, tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis tokiose situacijose. Pirmiausia pabandykite pasikalbėti. Tačiau visais atvejais reikia siekti gerų santykių su kaimynais ir bandyti spręsti kylančias problemas taikiai - paprasčiausiai pasikalbėti.
Ramybės Valandos ir Triukšmo Ribojimai
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas apibrėžia dienos, vakaro ir nakties metą. Dienos metas yra nuo 7 val. ryto iki 19 val., vakaro - nuo 19 iki 22 val., nakties - nuo 22 val. iki 7 val. ryto. Atsižvelgiant į minėtame įstatyme numatytus triukšmo ribinius dydžius, ramybė gyvenamosiose patalpose turi įsivyrauti nuo 19 val.
Leistinas Triukšmo Lygis
Pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, leistinas triukšmo lygis daugiabučiuose namuose:
- Nuo 6 iki 18 val. - ne didesnis nei 40-55 decibelų garso lygis.
- Nuo 18 iki 22 val. - ne didesnis nei 35-50 decibelų garso lygis.
- Nuo 22 iki 6 val. - ne didesnis kaip 30-45 decibelų garso lygis.
Žmogus girdi 26-27 decibelų stiprumo garsą. Reikia nepamiršti, jog maždaug 30 procentų visų gyventojų yra jautresni garsams ir net tokio lygio garsas gali sukelti nepatogumus ar net sveikatos sutrikimus. Be to, pavargusius žmones erzina net ir nestiprūs garsai. Taigi, prieš ką nors darant, derėtų pagalvoti, ar jūsų veikla netrukdys aplinkiniams namo gyventojams.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnyje (Viešosios rimties trikdymas) nurodoma, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia administracinę atsakomybę, o pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už triukšmo taisyklių pažeidimus gresia 86-289 Eur bauda.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau - ANK) viešosios rimties trikdymas yra šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.
Ką Daryti, Jei Triukšmas Trikdo?
- Draugiškas pokalbis.
- Kreipimasis į namo administratorių.
- Kreipimasis į policiją.
Jūs dėl kaimynų keliamo triukšmo galite pateikti pranešimą per policijos savitarnos portalą ePolicija, teritoriniam policijos komisariatui elektroniniu paštu, paprastu paštu ar tiesiogiai atvykus į policiją. Informuojame, kad pranešimą per policijos savitarnos svetainę galite pateikti tiek save identifikavus el. erdvėje, tiek anonimiškai.
Tačiau pateikus pranešimą neprisijungus (anonimiškai) įvykio nagrinėjimas negalės būti pradėtas iš karto: pareigūnai su Jumis susieks ir informuos, kokiais būdais gali būti patvirtinta jūsų tapatybė (pvz. galite būti kviečiamas atvykti į policijos komisariatą); įvykio nagrinėjimo eigos negalėsite sekti portale ePolicija.lt. Pateikus pranešimą identifikavus save el. erdvėje - įvykio nagrinėjimas galės būti pradėtas iš karto, nagrinėjimo eigą galėsite sekti ePolicija portale: prisijungus prie savo paskyros galėsite peržiūrėti ar papildyti pranešimo duomenis, stebėti pranešimo nagrinėjimo būsenas.
Paminėtina, kad jei triukšmo metu buvo kviečiama policija, pareiškimas gali būti surašytas ir vietoje. Kauno miesto savivaldybės administracijoje (toliau KMSA) pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus įgalioti KMSA Viešosios tvarkos skyriaus specialistai. Viešosios tvarkos nusižengimai registruojami el.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatuose nurodyta, kad vienas iš uždavinių yra viešosios tvarkos užtikrinimas. Tad jei kaimynai triukšmauja po 18 valandos (garsiai klausosi muzikos, dainuoja, groja muzikos instrumentais, šūkauja, bute atlieka griovimo, gręžimo, kitus triukšmingus remonto darbus ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją. Jei kaimynai triukšmauja nuolatos, galima raštu kreiptis į apylinkės tyrėją.
Jei bute garsiai skambės muzika, iškart rašyti protokolo ir bausti policija nepuls. Pirmiausia bus apklausiami kaimynai, kiti asmenys. Taip išsiaiškins, ar kaimynai specialiai trikdo rimtį, ar tai tik pavienis, atsitiktinis atvejis. Pasitaiko atvejų, kai kaimynas apkaltinamas tyčia ir nepagrįstai.
Protokolus už LR ATPK 42(4) straipsnio pažeidimus įgalioti surašyti ne tik policijos pareigūnai, bet ir kitos institucijos (Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų įgalioti pareigūnai - seniūnai), tačiau jos dažniausiai dirba tik šviesiuoju paros metu (iki 17 val.). Tokiu atveju keliamas triukšmas nustatomas specialiais prietaisais. Savivaldybė taip pat akcentuoja, kad vertinant gyvenamojoje aplinkoje statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą, viešosios rimties trikdymą, triukšmo matavimai nėra privalomi, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir pan.).
Remonto Darbų Apribojimai
Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai.Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.
Savaitgaliais remonto darbai daugiabutyje ribojami griežčiau. Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai.Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas.
Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijos turi teisę nustatyti gyvenamųjų vietovių triukšmo rodiklius ir patvirtinti triukšmo taisykles, kurių privalo laikytis gyventojai.Triukšmas, viršijantis nustatytus leistinus ribinius dydžius ar sklindantis ramybės metu, gali užtraukti administracinę atsakomybę. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsniu, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo reguliavimo teisės aktų pažeidimus skiriama bauda nuo 100 iki 600 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 500 iki 1000 eurų. Jei pažeidžiamos savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose, galima gauti baudą nuo 150 iki 600 eurų.
Tai dažniausiai pažeidžiama taisyklė, sukelianti nesutarimus tarp kaimynų. Įstatymai aiškiai nurodo, kada leidžiama naudoti triukšmingą įrangą ir kokiais atvejais gresia baudos. Žinodami taisykles galite išvengti konfliktų ir bausmių.
Ar Reikia Informuoti Kaimynus?
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Pranešime turi būti nurodyta triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis, jo trukmė ir taikomos triukšmo mažinimo priemonės.
Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę.
Ar Visada Reikia Leidimo Atlikti Remontą?
Jeigu atliekate paprastąjį remontą, t. y. dažote sienas, keičiate grindis, duris ar plyteles - leidimo nereikia.
Elektros Įrenginių Saugumas Daugiabutyje
Iš ugniagesių pranešimo apie gaisro priežastį: "Labiausiai tikėtina, kad kuris nors iš laidų galėjo būti pavojingai prispaustas, pavyzdžiui, spintelės. Šeimininkas prisipažįsta laidus vieną su kitu vietomis susukęs rankiniu būdu, o ne per specialias jungtis.
Šiais metais buvo atliktas tyrimas apie būsto saugumo suvokimą parodė, kad gyventojai nebijo rizikuoti gyvybe ir, įvykus elektros srovės gedimams, namuose pirmiausia patys imasi juos šalinti. Net 42 proc. apklaustųjų, pastebėję trumpojo jungimo požymius bei kibirkščiuojančius elektros lizdus, savarankiškai imasi juos remontuoti ir tik vėliau kviečia specialistą. 58 proc. apklaustųjų tokiu atveju kreipasi į specialistus arba pagalbos tarnybas. „Gyventojai dažnai neįvertina pavojaus, susijusio su elektros įrenginių naudojimu, ir patiria buitines traumas. Analizuodami nelaimių priežastis pastebime, kad didžioji dalis jų kyla dėl netinkamos žmogaus veiklos ar jo abejingumo. Tai reiškia, kad žmonės patys prisišaukia nelaimes neatsargiu, neatsakingu ir neapdairiu elgesiu.
Tyrimas parodė, kad didžiausios grėsmės būsto saugumui yra elektros įrenginiai ir jos instaliacijos. Daugiau nei 22 proc. Draudimo bendrovės duomenimis, 2016 metais elektros instaliacijos sukelto gaisro vidutinė atlyginta žala siekė daugiau nei 6 000 eurų. Daugiau nei 200 draudimo bendrovės klientų nukentėjo nuo ugnies, kilusios dėl elektros instaliacijos gedimo. Pasitaiko atvejų, kai žmonės skubėdami nepastebi smulkių elektros laidų pažeidimų, palieka mobiliųjų telefonų ir kitų prietaisų įkroviklius, plaukų fenus, įkaitusias plaukų tiesinimo žnyples šalia lengvai užsiliepsnojančių daiktų. Apklausos rezultatai parodė, kad tik vienas trečdalis gyventojų yra įsitikinę jų namuose esančios elektros instaliacijos saugumu. Elektros prietaisų remonto darbus turi atlikti profesionalai. Tokia technika nėra patikima ir netinkama naudoti, nes ji nebuvo oficialiai patikrinta ir neatitinka saugumo standartų. Didžioji dalis elektros laidų, kad būtų saugiau, yra tiesiama sienose.
Už elektros ūkį daugiabutyje yra atsakinga namą administruojanti įmonė, bet tik iki paskirstymo skydelio. Daugiabučių namų gyventojų atsakomybė už elektros įrenginių priežiūrą prasideda nuo elektros skaitiklio. Situacija senos statybos daugiabučiuose namuose yra kritinė. Sovietmečiu statytuose namuose elektros sistemos būdavo projektuojamos taip, kad viename bute užtikrintų apie 2 kilovatų (kW) vartojamąją galią. Senos statybos namuose elektros instaliacijos laidai yra iš aliuminio. Pasenusią, nesaugią ir nepatikimą elektros sistemos įrangą būtina atnaujinti. Delsiant atlikti darbus, didėja avarijų tikimybė. Iš pagrindų atnaujinus viso namo elektros įrangą, galima sumažinti bendros elektros energijos suvartojimą.
tags: #grezimo #daugiabutyje #taisykles