Benamystė dažnai įvardijama kaip kraštutinė skurdo ir socialinės atskirties forma ar reiškinys, kurį galima analizuoti žmogaus teisių, socialinės ir ekonominės nelygybės, būsto politikos, socialinės apsaugos sistemos trūkumų kontekste. Tačiau benamystės priežastys yra kur kas gilesnės. Tai ir skaudžios vaikystės istorijos, priklausomybės, kartais - psichikos ligos ar skyrybos. Taip pat kai kuriuos žmones tiesiog apgauna, kiti - neturi kur grįžti išėję iš įkalinimo įstaigų, vaikų globos namų.
Marijampolėje aiškėja dar viena neteisėto pasipelnymo schema. Tačiau valdininkai aiškina, kad dėl spragų įstatymuose demaskuoti tokius sukčiautojus sunku. Be to, ir bausmių nenumatyta. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, neseniai Marijampolėje mirė savivaldybės suteiktame socialiniame būste besiglaudusi moteris.
Pagal įrašus dokumentuose velionė gyveno viena, tad po jos mirties butas turėjo grįžti į socialinių būstų fondą ir būti paskirtas kitam jo laukiančiam socialiai remtinam asmeniui. „Tačiau netrukus į savivaldybę atbėgo verkdamos tos moters dukterys ir pareiškė, kad jos su šeimomis visą laiką gyveno kartu su motina, - pasakojo Marijampolės savivaldybės Teisės departamento direktorė Violeta Švetkauskienė. - Jos išsigando, kad bus iškeldintos iš buto“.
Paaiškėjo, kad dukterų šeimos įtrauktos į asmenų be gyvenamosios vietos sąrašą, o skiltyje, kurioje turi būti nurodytas jų adresas, yra įrašyta „Marijampolės savivaldybė“. V.Švetkauskienė sakė, kad pastaruoju metu sparčiai daugėja žmonių, kurie, deklaruodami savo gyvenamąją vietą, nurodo jos neturintys. Tokių asmenų duomenyse nurodoma gyvenamoji vieta - „Marijampolės savivaldybė“.
Yra tikri benamiai, kurie kreipiasi į savivaldybę socialinės paramos. Ją gauti gali pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tad jie priversti prašyti, kad būtų įrašyti į asmenų be gyvenamosios vietos sąrašą. Kita grupė - savo būstų neturinčios jaunos šeimos. Nuo 2007 metų liepos 1 dienos gyvenamoji vieta yra deklaruojama seniūnijose.
Marijampolės miesto Degučių seniūnijos seniūnė Valda Rėklienė sakė, kad vien per šiuos metus deklaruojant gyvenamąją vietą 72 marijampoliečiai teigė jos neturintys ir nurodė adresą „Marijampolės savivaldybė“. Seniūnė sakė, kad patikrinti, ar žmonės tikrai neturi gyvenamosios vietos, yra neįmanoma: „Net jeigu atėję į tėvų butą ten rastume jų pilnamečius vaikus, būtų sunku įrodyti, kad jie čia gyvena nuolat, o ne trumpam užsuko pasisvečiuoti“.
V.Rėklienė pasakojo, kad dėl gyvenamosios vietos deklaravimo žmonėms kyla ir kitokių bėdų: „Notarai beveik niekada netikrina, ar parduodamame bute nėra savo gyvenamosios vietos deklaravusių žmonių. Žmonės nusiperka butus ir tada sužino, kad juose savo gyvenamąją vietą yra deklaravę prieš kelerius arba keliolika metų čia gyvenę asmenys. Surasti tuos žmones ir priversti deklaruoti jų tikrąją gyvenamąją vietą būna nelengva, nes jie gali gyventi kitame mieste ar net kitoje šalyje“.
Problemų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo turi ir rinkimų komisijos. Marijampolės savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė sakė, kad pernai kompensacijoms už šildymą, karštą ir šaltą vandenį buvo išmokėta 748 tūkst. litų. Pernai mažas pajamas vienam šeimos nariui gaunantiems marijampoliečiams buvo išmokėta 561 tūkstantis socialinių pašalpų. Šiemet per devynis mėnesius jau išmokėta 510 tūkstančių litų socialinių pašalpų.
Pagalba benamiams: Caritas iniciatyvos
Norėdamas šiems žmonėms padėti, Caritas Lietuvoje įsteigė du benamystę išgyvenančiųjų dienos centrus - Kaune ir Vilniuje. Jauki atmosfera ir visada garuojanti arbata kviečia žmones kiekvieną dieną kelias valandas praleisti centre ir mėgautis šiluma. Dienos centro lankytojai turi galimybę bendrauti tarpusavyje, skaityti knygas ar apžvelgti dienos spaudą, žaisti stalo žaidimus, spręsti kryžiažodžius.
Savivaldybės veiksmai Vilniuje
Gyventojų skundų dėl besibūriuojančių ir viešąją tvarką trikdančių benamystę patiriančių asmenų Vilniaus miesto savivaldybė sulaukia tiek dabar, tiek sulaukdavo anksčiau. „Tai ne šių, ne praėjusių ir ne paskutinių kelių metų, o ilgalaikė problema. Ji akivaizdžiai išlieka“, - „Delfi“ pažymi Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
„Skundų būna, tik keičiasi vietos. Pavyzdžiui, anksčiau gyventojai dažniau pranešdavo apie Halės turgaus prieigas, pastaruoju metu dėl šios vietos skundų gauname mažiau. Benamystę patiriantys asmenys migruoja, keičia lokacijas. Jeigu jie išprašomi iš vienos vietos, kurioje, pavyzdžiui, pradeda patruliuoti daugiau viešosios tvarkos pareigūnų arba yra uždaromos alkoholio prekybos vietos, tai šie žmonės susiranda kitą teritoriją būriuotis ir problema tęsiasi“, - sako jis.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, vykdydami socialinį darbą gatvėje, socialiniai darbuotojai elgetaujančius, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos bei socialinę riziką patiriančius asmenis dažniausiai pastebi Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijų teritorijose - ten kaip susibūrimo vietos žinomi konkretūs skverai ir kiemai.
Pranešimų dėl benamystę patiriančių asmenų buvimo ar netinkamo elgesio gaunama ir Verkių, Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijų teritorijose. Vilniaus arkivyskupijos Caritas direktorės pavaduotoja socialiniams centrams ir programoms Aida Karčiauskienė priduria, kad žmonės, patekę į benamystės situaciją, dažniausiai glaudžiasi laiptinėse, apleistuose pastatuose, parkuose, skveruose, transporto stočių prieigose ir kitose vietose. Ji pabrėžia, kad šioje situacijoje itin svarbus yra paslaugų prieinamumas, - kad tiems žmonėms turėtume ką pasiūlyti.
Savivaldybės atsakas į problemą
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas G. Grubinskas patikina, kad savivaldybė sprendžia šį klausimą, netoleruodama netinkamo elgesio, nesudarydama sąlygų būriuotis, nepaisyti viešosios tvarkos ar rimties ir paraleliai teikdama pagalbą žmonėms, kurie prarado būstus, įgūdžius, serga priklausomybės ligomis, sugrįžo iš įkalinimo įstaigų ir kt.
„Socialiniai darbuotojai su šiais asmenimis stengiasi užmegzti ryšį, siūlydami priimti informaciją apie teikiamas paslaugas, pagalbą. Dėmesys skiriamas socialinę riziką patiriantiems asmenims, neturintiems pastovios gyvenamosios vietos. Dalis žmonių pasinaudoja nemokamos pagalbos galimybėmis, bando keisti gyvenimo būdą, tačiau neretai jų situacija būna itin sudėtinga, reikia kompleksinių paslaugų ir tęstinio, sisteminio darbo“, - patikslina jis.
Savivaldybės atstovas taip pat pažymi, kad identifikavus problemiškas vietas, kurios tampa elgetaujančių ir neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos asmenų traukos centru, savivaldybė ieško būdų ir priemonių problemai spręsti kartu su seniūnijų, policijos, viešosios tvarkos atstovais, tariamasi dėl konkrečių kiekvienoje teritorijoje reikalingų veiksmų.
„Tai gali būti ir dažnesnis pareigūnų patruliavimas, ir aplinkos tvarkymas - infrastruktūros atnaujinimas, geresnio apšvietimo įrengimas, kruopšti želdinių priežiūra. Kartais problema susijusi su alkoholį ar kosmetikos priemones parduodančiais prekybos taškais, narkotikų platinimo vietomis - visais atvejais siekiama valdyti rizikas, stiprinant kontrolę ir pasiūlant pagalbos galimybes“, - nurodo jis.
G. Grubinskas taip pat pažymi, kad Vilniuje benamystę patiriantiems asmenis šiuo metu teikiamos laikino apnakvindinimo bei apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos 3 skirtinguose Vilniaus miesto rajonuose, taip pat nemokamo maitinimo, asmens higienos paslaugos, įskaitant niežų ir pedikuliozės prevencijai skirtų priemonių suteikimą, vykdomas socialinis darbas gatvėse.
„Šiuo metu Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijų teritorijose socialinę riziką patiriančių asmenų yra sumažėję, palyginti su situacija, buvusia prieš metus ar dvejus“, - priduria jis.
Vilniaus miesto strateginiame plėtros plane iki 2030 m. numatyta stiprinti socialinę infrastruktūrą - socialinių, sveikatos paslaugų plėtrą, užimtumo skatinimą. „Šios priemonės padeda spręsti benamystės priežastis, tokias kaip nedarbas, psichikos sveikatos problemos ar priklausomybės“, - atkreipia dėmesį G. Grubinskas.
Anot jo, šiuo metu taip pat yra peržiūrimi laikino apnakvindinimo bei apgyvendinimo paslaugų teikimo Vilniaus mieste procesai, kitų paslaugų - galimybės nusiprausti, išsiskalbti, pavalgyti ir kt. - prieinamumas mieste, stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų bei koordinuotas jų veikimas, siekiant paslaugas teikti taip, kad benamystę patiriantys asmenys galėtų turėti kuo daugiau galimybių integruotis į visuomenę.
Projektas „Būstas pirma“
G. Grubinskas patikina, kad dar šiais metais tikimasi pradėti įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, skirtą socialinės rizikos veiksnius patiriantiems asmenims. Tai kitose šalyse išbandytos, moksliškai pagrįstos ir gerąja tarptautine praktika laikomos programos „Būstas pirma“ (angl. Housing First) pilotinis bandymas.
„Projektas apima koordinuotos pagalbos ir paslaugų teikimą asmenims, patiriantiems benamystę, siekiant jų socialinės integracijos. Per projekto veiklas siekiama skatinti socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą bei didinimą, socialinių įgūdžių stiprinimą, sveikatos paslaugų, įskaitant ir paslaugas priklausomiems asmenims ar patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų, teikimą. Projekto metu taip pat planuojama steigti dienos centrą, stiprinti darbą gatvėse su benamystę patiriančiais asmenimis, teikti pagalbą apsigyvenant“, - įvardija jis.
Vis dėlto G. Grubinskas apibendrina, kad benamystė yra kompleksinė problema ir greitų sprendimų jai spręsti nėra. „Reikia ilgalaikio socialinių darbuotojų įdirbo“, - pabrėžia jis.
Benamystė - dažniausiai didelių miestų problema Lietuvoje
Oficialios statistikos portalo duomenimis, daugiausia asmenų, patiriančių benamystę, paslaugas nakvynės namuose gavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse. Vilniaus arkivyskupijos Caritas Direktorės pavaduotoja socialiniams centrams ir programoms A. Karčiauskienė pažymi, kad benamystė apskritai dažniausiai yra labiau būdinga didesniems miestams.
„Ši tendencija nėra būdinga išskirtinai tik Lietuvai. Ji vyrauja ir kitose šalyse. Tai lemia įvairios priežastys: didesniuose miestuose žmonės ieško įsidarbinimo galimybių, mažesniuose - ne visuomet yra teikiamos paslaugos asmenims, patekusiems į benamystės situaciją, dėl to jie pasirenka vykti į didesnį miestą. Mažesniame mieste žmogus savo situacijos gali gėdytis, nenorėti, kad apie ją sužinotų kiti“, - svarsto ji.
Benamystė pasaulyje
Madrido Adolfo Suareso tarptautiniame oro uoste, kuris yra didžiausias Ispanijoje ir vienas judriausių Europoje, yra apsistoję daugiau nei 500 žmonių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos. Tai - itin sudėtinga situacija, dėl kurios atsakomybės nenori prisiimti nė viena institucija, rašo šalies naujienų portalas „El Confidencial“, remdamasis vietinės profesinės sąjungos duomenimis.
Italijoje, šalies naujienų portalo „Il Sole 24 Ore“ duomenimis, benamiai įprastai renkasi vietas, kuriose gali rasti pastogę ir būtiniausias paslaugas. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių - Romos Termini stotis, kurioje po arkadomis, koridoriuose ir netoliese esančiose gatvėse kiekvieną naktį miega šimtai žmonių. Labdaros organizacijos šalia stoties yra atidariusios šiems asmenims skirtų valgyklų, taip pat jiems teikia pirminę pagalbą.
Milane benamiai telkiasi aplink Centrinę stotį ir Garibaldi rajoną - miega ant suoliukų, po tiltais ar netoliese esančiose žaliosiose zonose. Miestas neseniai išplėtė skubiosios nakvynės paslaugų tinklą, įrengdamas didelį 24 valandas per parą veikiantį centrą netoli Viale Ortles gatvės, tačiau poreikis vis dar gerokai viršija galimybes - ypač žiemą.
Austrijos sostinės Vienos Mariahilfer gatvėje, kuri yra bene žinomiausia dėl prekybos centrų ir parduotuvių, benamystė jau daugelį metų yra didelė problema, informuoja šalies dienraštis „Der Standard“. Be to, praėjusiais metais padaugėjo gyventojų skundų dėl gyvenamosios vietos neturinčių asmenų skaičiaus didėjimo.
Šiuo metu, kaip informuoja „Der Standard“, nėra realaus sprendimo Vienos centre besibūriuojančių benamių problemai spręsti. Vis dėlto miesto valdžia ir įvairios pagalbos organizacijos daugiausia dėmesio skiria paramai.
Pagalba benamiams Marijampolėje: Kontaktai
Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas kreipiasi į seniūnus, seniūnaičius, bendruomenių pirmininkus ir narius bei visus geros valios žmones prašydamas teikti informaciją ir socialinę paramą esant ypatingai padėčiai - stipriai atšalus orams. Prašoma nepamiršti ypač tų, kurie gyvena vienkiemiuose. Raginama aplankyti juos ir įsitikinti, kad jie yra saugūs.
- Telefonai pasiteiravimui: 90 019, mob. 8 686 18 883; 90 007, mob. 52 310, mob. 55 426, mob.
Benamius, asmenis neturinčius kur pernakvoti, pasiruošęs priimti Marijampolės socialinės pagalbos centro Laikinos nakvynės namų padalinys. Jeigu Jūsų seniūnijoje yra tokių asmenų, kuriems reikia nakvynės, būtina nukreipti juos (arba pristatyti) į Laikinos nakvynės namų padalinį.
- Šio padalinio adresas: Vytauto g. 87, Marijampolė.
Paslaugos Laikinos nakvynės namuose
Padalinyje teikiamos šios paslaugos:
- Apgyvendinimas nakvynės namuose.
- Laikinas apnakvindinimas.
Apgyvendinimas nakvynės namuose - laikinas nakvynės, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo bei kitų būtinųjų paslaugų (asmens higienos, buitinių ir kt.) suteikimas asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos ar dėl kitų priežasčių negalintiems ja naudotis, siekiant atkurti savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę.
Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą gali gauti socialinę riziką patiriantys asmenys. Apgyvendinimo nakvynės namuose trukmė - iki 12 mėn. Išimtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęsiamas.
Kur kreiptis norint gauti apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą? Norintys gauti apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą turi kreiptis į seniūniją pagal gyvenamąją vietą ir pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą paslaugoms gauti.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jei asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis, turi būti pateikiamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Medicininių dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a).
Apnakvindinimas nakvynės namuose - nakvynės ir būtinųjų paslaugų (buitinių, asmens higienos) suteikimas asmenims, kurie dėl krizinės situacijos yra benamiai, kai nesuteikus šių paslaugų iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei. Paslauga teikiama pagal poreikį, bet nepertraukiamai gali būti teikiama ne ilgiau kaip 7 paras.
Norintys gauti laikino apnakvindinimo paslaugą turi kreiptis į Laikinosios nakvynės namus, adresu Vytauto g. 87, Marijampolė.
tags: #marijampoles #neturinciu #gyvenamosios #vietos #asmenu #adresas