Šiltuoju metų sezonu dauguma šeimų susirūpina gyvenamąja aplinka, kadangi nemažą laiko dalį ima praleisti gryname ore. Sode ar nuosavo namo kieme gaminama valgyti, vakarojama, pasikviečiama svečių, todėl aktuali tampa tvarkinga, švari gyvenamoji aplinka, kurioje malonu leisti laiką.
Kadangi turint sodybą, tam tikrą jos plotą užima žemės sklypas, šiuo reikia rūpintis: pjauti žolę, laistyti gėles, naikinti piktžoles, genėti gyvatvores, šienauti apleistus plotus ir pan. Neturint pakankamai laiko ar noro įvairiems darbams atlikti, rekomenduojama kreiptis į profesionalius aplinkos tvarkymo specialistus, kurie dirba sąžiningai, kokybiškai, greitai ir yra pelnę teigiamus klientų atsiliepimus.
Jeigu šeima įsigyja žemės sklypą kartu su sodu, prireikia ne tik įprastų aplinkos tvarkymo darbų, bet ir ieškoma specialistų, galinčių iškloti trinkeles, įrengti veją, apželdinti aplinką, klijuoti plyteles, sodinti medžius ir pan.
Pastebima, jog yra išskiriami populiariausi aplinkos tvarkymo darbai, kuriuos kiekvienais metais nuosavuose žemės sklypuose atlieka kompetentingi specialistai. Viena populiariausių paslaugų, kurios prireikia kiekvienam, turinčiam nuosavą žemės sklypą ir norinčiam jį paversti jaukesniu - medelių sodinimas.
Medžiai nuosavoje teritorijoje - ne tik aplinkos grožiui, bet taip pat ir derliui, nes kai kurie jų duoda vaisių. Turint nuosavas obelis, vyšnias, kriaušes nebereikės pirkti paminėtų derliaus produktų, nes turėsite savus, užaugusius jūsų kieme.
Žolės pjovimas, kelmų, piktžolių naikinimas, gyvatvorių genėjimas - taip pat vieni dažniausiai pasitaikančių darbų, būtinų tvarkingai žemės sklypo aplinkai. Augalijos kūrimas ir apželdinimas - neatsiejami nuo akiai malonaus vaizdo sodyboje, terasoje ar namo kieme. Profesionaliai parinkta flora, spalvų gama bei gėlių išdėstymas žemės teritorijoje suteikia ryškumo, gyvybingumo ir tampa aplinkos akcentu.
Atsižvelgiant į klientų poreikius, specialistai parenka daugiau ar mažiau priežiūros reikalaujančius augalus ir juos išdėsto teritorijoje. Nuosavame sode vienas dažniausiai reikalingų darbų - trinkelių klojimas. Šios gali būti parenkamos įvairaus dydžio, raštų, todėl siekiant išsirinkti tinkamiausias, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kurie, atsižvelgę į kliento norus bei poreikius, pasiūlys priimtiniausius variantus.
Subtilaus, modernaus ar klasikinio rašto trinkelės yra populiariausias kiemo dangos pasirinkimas. Dažniausiai sklypų savininkai jas renkasi dėl savo ilgaamžiškumo, atsparumo oro sąlygoms kaip lietus, sniegas, vėjas bei plataus trinkelių spalvų, raštų pasirinkimo.
Taip pat gyvenantys sodybose ir turintys didesnį žemės sklypą asmenys ne tik renkasi apželdinimo, sodininkystės paslaugas, bet ir įgyvendina sprendimus formuoti paplūdimius, kasti tvenkinius, vandens kanalus. Vandens šaltinis įgyvendina idėją turėti nuosavą paplūdimį turint didesnį žemės plotą, jeigu teritorija mažesnė - tvenkinyje galima užveisti žuvytes ir tokiu būdu maksimaliai užpildyti teritoriją.
Kas atsakingas už žemės sklypo priežiūrą?
Kalbėdamas apie privačios nuosavybės teise valdomus ar nuomojamus sklypus, A. Gagys paaiškino, kad juos turi prižiūrėti patys savininkai ar sklypo nuomininkai (kai nuomos sutarties sąlygos juos įpareigoja tai daryti).
„Jie turi tvarkytis ūkiškai, laiku nušienauti sklypą, neleisti žolei peraugti, išlaikyti sklypo estetinį vaizdą. Na, o kontrolės funkcijas šioje srityje vykdo mūsų skyrius. Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus specialistai įgyvendindami Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-28 žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo metu, o pats procesas užtruko 2 mėnesius, aktyviai reagavo į Šiaulių miesto gyventojų pranešimus, vyko į pranešimuose nurodytas vietas, atliko faktinių duomenų patikrinimus“, - paaiškino pavaduotojas.
Šio proceso metu išsiaiškintos pagrindinės priežastys, kliūtys, dėl kurių sklypų savininkai ar naudotojai apleidžia sklypus ir jų netvarko. „Taip atsitinka tuomet, kai asmenys išvykę į užsienį, yra senyvo, pensinio amžiaus žmonės, kurie neturi lėšų sklypui sutvarkyti. Pasitaikė, žinoma, ir piktybiškų atvejų, jie buvo sprendžiami, nagrinėjami, taikomos administracinio poveikio priemonės“, - sakė A.
Šiltuoju metų sezonu dauguma šeimų susirūpina gyvenamąja aplinka, kadangi nemažą laiko dalį ima praleisti gryname ore. Sode ar nuosavo namo kieme gaminama valgyti, vakarojama, pasikviečiama svečių, todėl aktuali tampa tvarkinga, švari gyvenamoji aplinka, kurioje malonu leisti laiką.
Kadangi turint sodybą tam tikrą jos plotą užimą žemės sklypas, šiuo reikia rūpintis: pjauti žolę, laistyti gėles, naikinti piktžoles, genėti gyvatvores, šienauti apleistus plotus ir pan. Neturint pakankamai laiko ar noro įvairiems darbams atlikti, rekomenduojama kreiptis į profesionalius aplinkos tvarkymo specialistus, kurie dirba sąžiningai, kokybiškai, greitai ir yra pelnę teigiamus klientų atsiliepimus.
Jeigu šeima įsigyja žemės sklypą kartu su sodu, prireikia ne tik įprastų aplinkos tvarkymo darbų, bet ir ieškoma specialistų, galinčių iškloti trinkeles, įrengti veją, apželdinti aplinką, klijuoti plyteles, sodinti medžius ir pan.
Pastebima, jog yra išskiriami populiariausi aplinkos tvarkymo darbai, kuriuos kiekvienais metais nuosavuose žemės sklypuose atlieka kompetentingi specialistai. Viena populiariausių paslaugų, kurios prireikia kiekvienam, turinčiam nuosavą žemės sklypą ir norinčiam jį paversti jaukesniu - medelių sodinimas.
Medžiai nuosavoje teritorijoje - ne tik aplinkos grožiui, bet taip pat ir derliui, nes kai kurie jų duoda vaisių. Turint nuosavas obelis, vyšnias, kriaušes nebereikės pirkti paminėtų derliaus produktų, nes turėsite savus, užaugusius jūsų kieme.
BŪTINIAUSI vejos priežiūros įrankiai
Žolės pjovimas, kelmų, piktžolių naikinimas, gyvatvorių genėjimas - taip pat vieni dažniausiai pasitaikančių darbų, būtinų tvarkingai žemės sklypo aplinkai. Augalijos kūrimas ir apželdinimas - neatsiejami nuo akiai malonaus vaizdo sodyboje, terasoje ar namo kieme. Profesionaliai parinkta flora, spalvų gama bei gėlių išdėstymas žemės teritorijoje suteikia ryškumo, gyvybingumo ir tampa aplinkos akcentu.
Atsižvelgiant į klientų poreikius, specialistai parenka daugiau ar mažiau priežiūros reikalaujančius augalus ir juos išdėsto teritorijoje. Nuosavame sode vienas dažniausiai reikalingų darbų - trinkelių klojimas. Šios gali būti parenkamos įvairaus dydžio, raštų, todėl siekiant išsirinkti tinkamiausias, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kurie, atsižvelgę į kliento norus bei poreikius, pasiūlys priimtiniausius variantus.
Subtilaus, modernaus ar klasikinio rašto trinkelės yra populiariausias kiemo dangos pasirinkimas. Dažniausiai sklypų savininkai jas renkasi dėl savo ilgaamžiškumo, atsparumo oro sąlygoms kaip lietus, sniegas, vėjas bei plataus trinkelių spalvų, raštų pasirinkimo.
Taip pat gyvenantys sodybose ir turintys didesnį žemės sklypą asmenys ne tik renkasi apželdinimo, sodininkystės paslaugas, bet ir įgyvendina sprendimus formuoti paplūdimius, kasti tvenkinius, vandens kanalus. Vandens šaltinis įgyvendina idėją turėti nuosavą paplūdimį turint didesnį žemės plotą, jeigu teritorija mažesnė - tvenkinyje galima užveisti žuvytes ir tokiu būdu maksimaliai užpildyti teritoriją.
Bauda už apleistą plotą
Pasak A. Gagio, toks nešienautas, žole apaugęs sklypas nepuošia miesto, o nešienavimas ir sklypo neprižiūrėjimas užtraukia teisinę atsakomybę, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Piktybiškai ir periodiškai nesitvarkantiems ir žolės nešienaujantiems savininkams gresia bauda iki 2000 litų. Tyrimo eigoje bus nustatyti kalti asmenys ir taikoma atsakomybė.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Gagys patikino, kad pranešimų ar skundų dėl šio sklypo skyrius šiais metais negavo. „Taigi jums pateiktame pietinio miesto rajono gyventojos pranešime nurodoma informacija neatitinka tikrovės. Apie šiame sklype galimai kilusius žolės gaisrus taip pat informacijos neturime, taigi negalime nei patvirtinti, nei paneigti“, - atsakė A. Gagys.
Vedėjo pavaduotojas pažymėjo, kad Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyrius aktyviai atlieka sausos žolės deginimo prevenciją, informuoja gyventojus apie deginimo žalą gamtai, žmogui ir supažindina su atsakomybe. Gavus asmenų pranešimų apie tokio pobūdžio pažeidimus apleistuose sklypuose, reaguojama operatyviai.
„Gavę jūsų pranešimą, dėl šio sklypo pradėjome administracinę teiseną, tyrimo metu bus nustatyti sklypo savininkai, kokia nuosavybės forma sklypas valdomas (privatus ar nuomojamas). Liepos 9 d. buvo nuvykta į minėtą sklypą, jis apžiūrėtas. Nustatyta, kad jūsų pateikti faktai pasitvirtino iš dalies, sklypas nešienautas, apaugęs aukšta žole. Dėl šiukšlių sankaupų ar formuojamo sąvartyno faktai nepasitvirtino. Visa tai įvertinus pirminiais duomenimis nustatyta, kad šis sklypas neatitinka Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T-28 Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo tvarkos apraše išdėstytų 6.1.1.; 6.1.2.; 6.2. požymių“, - paaiškino A. Gagys.
Pastaruoju metu redakciją užplūdo skaitytojų skundai apie prastai prižiūrimas miesto teritorijas. Sulaukdami oficialių atsakymų iš miesto valdžios tiesiogiai ar raštu, žmonės tikino, kad teisybės ar bent jau menkesnių rezultatų nepasiekia.
Į redakciją kreipėsi šiaulietė Birutė dėl įdomesnio atvejo. Moteriai trūko kantrybė ieškant atsakingųjų už apleistąjį plotą pietiniame Šiaulių miesto rajone, K. Korsako g. 12. Kelerius metus iš eilės skambindama į Savivaldybę, moteris tikėjosi sulaukti tvarkos minėtajame plote, tačiau pokyčių taip ir nesulaukė.
„Šiemet jau nebeskambinau, atsibodo. Bet išvydusi skelbimą miesto laikraštyje „Už žydintį ir švarų Saulės miestą“, o šią akciją organizuoja Šiaulių miesto savivaldybė kartu su Miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija, neiškenčiau ir nusprendžiau kreiptis į spaudą“, - sakė Birutė.
Moteris išdėstė, kaip atrodo šis apleistasis plotas: čia nuolat važiuodavo gaisrinės, nes išdžiuvusi žolė vis buvo padegama, čia vis slepiasi ir vartojantys alkoholį, čia yra ir šunų vedžiojimo aikštelė, ir erkynas. O kai augantys stagarai tiesiog ima medėti - tai jau ir išbandymų aikštelė, kadangi ir dalgis, ir pjūklas stringa.
Kaip teigė Birutė, ne kartą skambinta į Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyrių - atsiliepdavo vyriškis ir atsakydavo, kad nieko negali padaryti, nes žemė - ne Savivaldybės, nupirkta kažkokių „Kauno berniukų“.
„Tai kodėl nesuranda tų „Kauno berniukų“? Kiek jau metų praėjo - vis tas pats. Vėliau pradėjo žolę pjauti, bet gal vieną sykį per metus. Tegul skiria baudą, tegul „berniukai“ ar Savivaldybė samdo žmogų su dalgiu nupjauti tai žolei. Nors aplinkui tiek žmonių gyvena, piktinasi, bet niekas nieko nedaro: Gytarių progimnazija tvarko savo teritoriją, aplinkinės bendrijos - savo teritorijas“, - sakė moteris.
Pasak jos, pernai tas šabakštynas tvarkytas, o šiemet nieko nedaroma: kiek bendrija aprenka pakraščius neapsikentusi žolynuose įstrigusių šiukšlių, tiek. „Mūsų kieme gyveno senyvas vyriškis, tai jis ir rinko šiukšles toje teritorijoje savanoriškai. Bet kas iš to? Juk čia vienos ar dviejų dienų darbas. O jeigu čia draustinis, tai tegul parašo, kad čia pietinio rajono, Šventupio ar K. Korsako gatvės draustinis. Tada niekas nesipiktins - žinosime, kad pavyzdinis plotas, o apleidimą reikia suprasti kaip gyvą gamtą“, - juokavo moteris.
tags: #ipareigoja #pjauti #zole #savo #sklype