Konfiskacijos Istorija
Konfiskacija taikyta nuo seno, dažniausia turtas būdavo atiminėjamas iš užimtos teritorijos gyventojų (per karus užimtą priešo kraštą buvo leidžiama plėšti) ir iš svetimšalių. Europoje konfiskacijos dažnai būdavo religinės (pvz., nuo 4 a. Krikščionių Bažnyčia pasisavindavo pagonių, vėliau musulmonų religinių bendruomenių turtą) ir etninės, dažniausia žydų (pvz., 15 a. pabaigoje Vakarų Europoje prasidėjus jų persekiojimams), diskriminacijos ar persekiojimo priemonė. Reformacijos laikotarpiu valdovai protestantai konfiskuodavo Katalikų Bažnyčios nuosavybę (pvz., Anglijos karalius Henrikas VIII nusavino vienuolynų žemes). Bažnyčios nuosavybė nusavinta per Prancūzijos revoliuciją (1789-99), kai kuriose kitose Europos šalyse per Napoleono I reformas.Konfiskacija Lietuvoje
Lietuvoje konfiskacijos taip pat turėjo ilgą istoriją:* 1495 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras įsakė išvaryti žydus, o jų turtas buvo konfiskuotas.* Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų Rusijos administracija konfiskuodavo turtą tų savininkų, kurie neprisiekdavo ištikimybės naujajai valdžiai (1793 03 27 caro įsakas).* Po 1830-1831 m. sukilimo pradėta daugelio sukilimo dalyvių dvarų konfiskacija, kuri truko iki 1859 m.Sovietinė Nacionalizacija
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, konfiskacijos būdu buvo nacionalizuota žemė, pramonės ir prekybos įmonės, Bažnyčios ir religinių organizacijų turtas, namai ir gyventojų santaupos. Sovietų valdžia konfiskuodavo žemės ūkio prievolių neįstengiančių įvykdyti nuteistų ūkininkų, t. p. suimtųjų, ištremtųjų turtą. 1944-53 sovietų valdžia konfiskavo apie 80 000 politinių kalinių, apie 132 000 tremtinių, t. p. per baudžiamąsias akcijas nužudytų žmonių turtą.
Tremtis į Sibirą buvo viena iš sovietinės represijų formų.
Nuosavybės Teisių Atkūrimas Atkūrus Nepriklausomybę
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo priimti įstatymai, numatantys teisę religinėms bendrijoms susigrąžinti iš jų atimtus pastatus. 1990 m. vasario 14 d. LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“, kuris nebuvo atšauktas ir po Nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau nebuvo numatyta galimybė įteisinti nuosavybę to turto, kuris buvo paskelbtas kaip nacionalizuojamas, bet realiai neperimtas, o paliktas religinėms bendruomenėms naudotis. Tačiau nebuvo numatyta galimybė įteisinti nuosavybę to turto, kuris buvo paskelbtas kaip nacionalizuojamas, bet realiai neperimtas, o paliktas religinėms bendruomenėms naudotis.Šiuo įstatymu reglamentuotos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal buvusios LTSR (TSRS) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas, atkūrimo tvarka ir sąlygos. Įstatyme numatytas turto grąžinimas natūra, tam tikromis sąlygomis ir kai tai įmanoma, arba kompensavimo principas.Problemos ir Iššūkiai
Pasak Teisingumo ministerijos, šiuo metu Lietuvoje kelių šimtų religinės paskirties pastatų - bažnyčių, cerkvių, varpinių, koplyčių ir kitų - nuosavybės teisės nėra įregistruotos arba priklauso nebeegzistuojančioms institucijoms.Apie 400-500 bažnyčių, koplyčių ir kitų religinių objektų sovietų valdžia po Antrojo pasaulinio karo pagal dokumentus nacionalizavo, bet iš Bažnyčios neperėmė. Jei būtų priimtas įstatymas „Dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo sureguliavimo“ padėtų Bažnyčiai išvengti teisinių problemų.| Laikotarpis | Įvykis | Pasekmės |
|---|---|---|
| 1495 m. | Žydų išvarymas | Turto konfiskacija |
| 1940 m. | Sovietinė okupacija | Nacionalizacija |
| Po 1990 m. | Nepriklausomybės atkūrimas | Nuosavybės teisių atkūrimas |
Kauno Evangelikų Reformatų Bažnyčios Situacija
Kauno centre, E. Ožeškienės gatvėje, stovi evangelikų reformatų bažnyčia, kurią valdo Mykolo Romerio universitetas. Maldos namuose veikia šio universiteto valgykla ir sporto salė. Kunigas Tomas Šernas tikino, kad jei bažnyčia nebus grąžinta, kitais metais apie šį gėdingą faktą paskelbs visam pasauliui.Stelmužės Bažnyčios Istorija
Stelmužės bažnyčia laikoma seniausia medinės architektūros palikimu Lietuvoje. Senasis Stelmužės varpas, kaip ir dauguma varpų Lietuvoje, dingo Pirmojo pasaulinio karo metais.
Stelmužės bažnyčia - seniausias medinės architektūros paminklas Lietuvoje.