Administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ) nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.
Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).
Bylų Rūšinis Teismingumas
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis.
Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis; žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį byloje Nr. T-55/2019; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr.
Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų.
Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu.
Taigi viešojo administravimo subjektas, vykdydamas valstybinės žemės pardavimo ar nuomos funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas - valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018; 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr.
Teismų Praktika
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai - jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje eAS-333-556/2021).
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad pareiškėjo skundo dalis dėl teritorijų planavimo procedūrų pradėjimo nepagrįstai priskirta bendros kompetencijos teismui, pažymėtina, kad pareiškėjo Kauno miesto savivaldybei pateiktas 2025 m. kovo 28 d. prašymas sudaryti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos sutartį arba leisti pradėti Detaliojo planavimo procedūras tikslu, kad būtų suformuotas ne mažesnis kaip 10000 kv. m. žemės sklypas prie UAB „Kauno kranai“ nuosavybės teise valdomų statinių, yra grindžiamas tik argumentais dėl, kaip teigiama, pareiškėjo teisės sudaryti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos sutartį prie čia jo nuosavybės teise valdomų statinių, o siekiamu administraciniame teisme ginčyti Kauno miesto savivaldybės 2025 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (33.200 Mr) R-1978 atsisakyta tai padaryti motyvuojant tuo, kad pareiškėjas tokios teisės neturi.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei nurodė į kurią instituciją (teismą) jis turėtų kreiptis.
Žemės naudojimo priežiūra – GIS sprendimas | Jurgita Špūraitė
tags: #zemes #nuosavybes #teise #administracinis #teismas