Granulinio Katilo Patalpos Vėdinimo Reikalavimai Lietuvoje

Namo šildymo sistemai skiriama atskira patalpa, kuri vadinama katiline. Šiuolaikinė katilinė - tai ne tik tiesiogiai prie šildymo vamzdžių pajungtas katilas, kuris arba šildo, arba nešildo. Šiuolaikinėje katilinėje centru tampa kompiuteris, kuris kontroliuoja sistemos darbą, tolygiau paskirsto šilumą, sukuria komfortišką aplinką, atsižvelgdamas į gyventojų poreikius ir mąsto, kaip taupiau naudoti energiją.

Katilinėms įrengti privaloma laikytis KATILINIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ. Pagal paskirtį katilines galima skirstyti į buitines ir pramonines. Autonominės katilinės dažniausiai būna namo viduje, integruotos į pastatą. Kadangi kalbame apie individualių vieno dviejų butų namo katilinę, tokia vadinama autonomine (individualia), skirta tiekti šilumą vienam statiniui.

Projektuojant katilines, reikia vadovautis Lietuvos standartu LST ISO 3864-1:2004-06 „Grafiniai simboliai. Saugos spalvos ir saugos ženklai. 1 dalis.

Vėdinimo Svarba Katilinėje

Viena svarbiausių kieto kuro katilinės įrengimo sąlygų yra užtikrinti oro pritekėjimą ir reikiamą oro kiekį. Oras į pakurą patenka dėl natūralios traukos, kuri susidaro degant kurui ir degimo produktams pasišalinant per dūmtraukį. Jis priklauso nuo deginamo kuro rūšies, kokybės, kiekio.

Siekiant komforto, pasitikėti tik natūraliu vėdinimu būtų mažų mažiausiai naivu. Natūralus vėdinimas reiškia padidintus šilumos nuostolius beveik penktadaliu, atitinkamai ir išaugusias šildymo sąskaitas. Juolab, šiandien rekuperacinė sistema nėra jokia egzotika. Skandinavijoje visuose būstuose yra privaloma vėdinimo sistema su rekuperacija.

Rekuperacinės sistemos schema

Mechaninis Vėdinimas su Rekuperacija

Mechaninio vėdinimo sistema (su šilumos grąžinimu) paremta tuo, kad išeinantis iš patalpos oras sušildo iš lauko įeinantį orą. Šis vėdinimo įrenginys užtikrina reikiamą gryno oro kiekį, palaiko tinkamą oro drėgmę, filtruoja ir pašalina alergenus.

Lietuvos Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad vienam žmogui į gyvenamosios paskirties patalpą tiekiamo šviežio oro kiekis turėtų būti ne mažesnis nei 15 m³/val. Tačiau patyrę specialistai ragina neapsigauti. Iš tikrųjų jaustis komfortiškai reikia beveik dvigubai daugiau šviežio oro kiekio per valandą nei reikalaujama, t.y.

Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad rekuperatorius gali grąžinti nuo 75 iki net 95 proc. iš patalpos išeinančios šilumos ir taip sumažinti išlaidas šviežio oro šildymui nuo 50 iki 80 proc. Tikslus koeficientas priklauso nuo rekuperacinės sistemos galingumo ir modifikacijos.

Filtrai išvalo orą ir palaiko palankią aplinką, šalina kvapus. Triukšmo izoliaciją lemia rekuperatorių korpusų medžiagiškumas. Kartais reikia papildomos izoliacinės medžiagos.

Priklausomai nuo vėdinamų patalpų dydžio bei paskirties galima rinktis plokštelinius arba rotacinius rekuperatorius. Prieš pasirenkant rekuperatorių reikia įvertinti gamintojų pateikiamą informaciją apie rekuperatoriaus energijos suvartojimą. Etiketėje yra nurodytas oro srautas ir triukšmo sklaidos lygis.

Oro Srauto Skaičiavimas ir Ortakiai

Vėdinimo sistema projektuojama kartu su visomis inžinerinėmis sistemomis. Tiekiamo oro kiekis skaičiuojamas pagal oro užterštumą, patalpos dydį ir žmonių, kurie naudosis patalpa, skaičių. Pasirinkti sprendimai turi būti patikimi, ilgaamžiai ir paprasti, todėl dar projektavimo stadijoje būtina įvertinti tinkamo oro drėgmės patalpoje išlaikymo lygį, kuris neturėtų viršyti 40-45 proc. Kai kur teigiama, kad optimalus santykinis tiekiamo oro drėgnumas yra 40-60 proc.

Jeigu patalpoje yra drėgmės kondensacijos atsiradimo tikimybė, turi būti numatytas kondensato suvedimo mechanizmas ir vieta. Oras patalpose turėtų pasikeisti bent vieną kartą per valandą, pagal tai skaičiuojamas ortaikių pralaidumas. Šiuo metu populiariausi ortakiai yra 75 mm skersmens, kurių oro pralaidumas - 20 kub.m/val.

Pastaraisiais metais vis dažniau naudojamos lankstaus plastiko ortakių sistemos (įrenginys, vamzdynai, triukšmo slopintuvai), t.y., vieno gamintojo sukomplektuota standartinė įranga arba suderinti keli komplektai. Ortakiai dažniausiai išvedžiojami prie laikančiųjų konstrukcijų ir pertvarų, kartais - grindų. Norint padidinti garso izoliaciją, ortakius montuokite konstrukcijų viduje.

Svarbiausia teisingai nustatyti rekuperatoriaus galingumą. Tai galima padaryti patalpų tūrio skaičių dauginant iš oro kaitos per valandą skaičiaus. Pavyzdžiui, 200 kvadratinių metrų namui reikės rekuperatoriaus, kurio galingumas yra 400-600 kubinių metrų.

Ortakiai montuojami kiekviename kambaryje (su tam tikromis išimtimis), tačiau būtinai virtuvėje ir vonioje. Difuzoriai - į oro paėmimo ir ištraukimo angas montuojami oro skirstymo prietaisai. Šiuo metu itin populiarūs universalūs difuzoriai. Metalinių ortakių tiesioginiam difuzoriaus pajungimui naudojamas plastikinis dirželis.

Ortakiai iš kiekvieno kambario pravedami iki rekuperatoriaus. Tiesiog nuo pat ortakių sumontavimo iki apdailos pabaigos ortakiai turi būti apsaugoti nuo statybinių dulkių.

"Systemair" Rekuperatoriai

„Systemair“ rekuperatorių gamintojai privačiuose namuose, nedideliuose biuruose Lietuvos klimatui rekomenduoja naudoti SAVE serijos rekuperatorius su rotaciniais priešpriešinio srauto šilumokaičiais, užtikrinančiais net iki 90 proc. šilumos grąžos. „Systemair“ yra Europoje gerai žinomas gamintojas dėl savo patikimų ir energiją taupančių sprendimų.

Save VTR yra visiškai naujas šio gamintojo įrenginys, skirtas nedidelėms patalpoms - nuo 100 kv. metrų iki 550 kv. m. Tai aukščiausio lygio įrenginys su energiją taupančiais ir tyliai veikiančiais EC ventiliatoriais ir pažangia valdymo įranga. Save VTR 700 gali tiekti iki 670 m3/val. oro srautą.

Įrenginys kompaktiškas, gali būti pajungiamas tiek šone, tiek viršuje. Todėl dažniausiai šie rekuperatoriai, kitaip nei didelių gabaritų sistemos, kabinami ant lubų, sienų ar slepiami spintelėje. „Systemair“ rekomenduoja rekuperatoriaus bloką montuoti tiesiog į virtuvinę spintelę ant vibroizoliacinės tarpinės. Kolektorius su ortakiais jungiamas montuojant garso slopintuvus.

Oro ištraukimo ir paėmimo kaminėliai turėtų būti montuojami išlaikant bent vieno metro atstumą vienas nuo kito.

Katilinės Saugumo Reikalavimai

Katilinės turi būti įrengiamos vadovaujantis „Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėmis".

• Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų.
• Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus.
• Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų.

Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.

• Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę.
• Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.

Visose kieto kuro katilinėse būtinas natūralios traukos degimo produktų išmetimo kanalas - dūmtraukis. Jam keliami griežti gaisrinės saugos reikalavimai, išdėstyti „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse".

Nurodytus atstumus galima sumažinti 50 proc., kai statinio konstrukcijos, kurių degumo klasė žemesnė kaip A2-s1, d0, ir kitos degios medžiagos apsaugomos ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės karščiui atspariais statybos produktais, kurių šilumos laidumas ne didesnis kaip 0,065 W/m·K, o storis ne mažesnis kaip 12 mm. maks.

Jeigu granulinis arba kitos biomasės katilas turi ištraukimo ventiliatorių (dūmsiurbę), jo dūmtraukio (vamzdžio) skersmuo gali būti mažesnis. Katilo darbą pagal išmetamų dūmų temperatūrą koreguoja dūmtraukyje esantis dūmų jutiklis - lambda zondas arba jutiklis.

Katilinės Įrengimas ir Projektavimas

Geriausia kreiptis į šildymo sistemas projektuojančius specialistus, kad parengtų visos šildymo sistemos projektą, kuriame būna ir katilinės planas bei įranga. Rengdami šildymo sistemos ir katilinės projektą specialistai įvertina namo šilumos ir karšto vandens poreikį, koks bus naudojamas kuras ir šilumos gamybos įrenginys, kokios patalpos reikia katilinei, kaip joje įrengti vėdinimą, ar yra vietos kurui sandėliuoti, kaip bus ruošiamas karštas vanduo.

Tik specialistai gali nuspręsti, kokią galima ir reikia įrengti automatiką, kad kuo efektyviau būtų sudeginamas kuras. Pavyzdžiui, automatinį reguliavimą, susietą su lauko temperatūra, tikslinga įrengti tuomet, jei sistemoje yra akumuliacinė talpa. Granuliniam katilui akumuliacinės talpos dažniausiai nereikia, nes jo automatika pakankamo lygio, tačiau tokiu atveju reikalinga turėti daug vietos granulių sandėliavimui.

Jei ploto mažai, katilinė planuojama mažesnė, pavyzdžiui, dujinė, elektrinė ar skysto kuro, jei yra sąlygos sklype skysto kuro talpoms įrengti. Taip pat šios kuro rūšys išskiria mažai suodžių ir katilą bei dūmtraukį reikia valyti rečiau. Tačiau iš šio kuro gaunama energija yra viena iš brangiausių.

Dažnai pasitaikanti problema - dujų atsivedimas iki objekto, derinimai gali trukti metų metus, įrengimas taip pat ne iš pigiųjų. Pigesnės yra malkos, granulės, briketai, durpės, šiaudai ar kitokios biokuro rūšys, kiek brangesnė anglis. Prieš keletą metų šios kuro rūšys buvo nurašytos dėl nepatogumo krauti, tačiau dabar yra daug patobulinimų, kurie leidžia automatizuotai ar pusiau automatizuotai paduoti kurą, kuras gali būti paduodamas per didelės talpos konteinerius. Tačiau bet kokiu atveju, naudojant šį kurą, išlieka sandėliavimo problemos.

tags: #granulinis #katilas #ventiliacija #patalpoje