Globos namai yra svarbi grandis užtikrinant orią senatvę ir priežiūrą tiems, kurie nebegali savimi pasirūpinti. Šiame straipsnyje panagrinėsime globos namų gyventojų ir darbuotojų santykius, jų ypatumus, iškylančius iššūkius ir galimus sprendimo būdus.
Globos Namų Samprata Ir Tikslai
Viliaus Gaigalaičio globos namų ištakos - 1934 m. Vilius Gaigalaitis įstaigos atidarymo metu pasakė „Šitas namas, statytas meilės dovanomis, turės būti prieglauda pavargėliams, šio pasaulio vargų prispaustiems seneliams, ligoniams, pabėgėliams ir našlaičiams”.
Globos namų strateginiai veiklos tikslai - teikti socialinę globą, slaugą ir sveikatos priežiūrą, užtikrinančią globos namų gyventojų įvairiapusiškus poreikius ir geriausius jų interesus, tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno globos namų gyventojo reikmes, užtikrinti pasirinkimo laisvę, įgyvendinti jų asmeninius poreikius ir sudaryti galimybę palaikyti ryšius su šeima, artimaisiais, visuomene.
Globos namuose yra 5 struktūriniai padaliniai: Socialinio darbo padalinys; Sveikatos priežiūros padalinys; Buhalterinės apskaitos padalinys; Buities ir ūkio padalinys; Maisto ruošimo padalinys. Globos namuose yra 4 gyvenamieji korpusai.
Didelių Globos Namų Pertvarka Lietuvoje
Lietuva atsisako didelių, jaukumo stokojančių globos namų, kuriuose rūpinamasi proto, psichikos ar kompleksinę negalią turinčiais gyventojais bei pereina prie individualesnio požiūrio į kiekvieną asmenį. Kuriami grupinio gyvenimo namai, apsaugotas būstas, pradedamos teikti paslaugos, kurios leidžia neįgaliesiems pajusti savo savarankiškumą, įsilieti į bendruomenę, prisiimti didesnių atsakomybių kasdieniame gyvenime.
Didelių globos namų pertvarka Lietuvoje yra sulaukusi įvairių vertinimų. Ne paslaptis, kad dažniausiai griežtai neigiamai ją vertina gyventojai, šalia kurių ketinama statyti grupinio gyvenimo namus. Visuomenės nuomonės apklausa, atlikta 2019 m. parodė, kad tik 3 proc. gyventojų sutiktų, kad kaimynystėje įsikurtų globos namai, kuriuose gyventų suaugusieji su proto, psichikos negalia.
Tačiau socialiniai darbuotojai, padedantys proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms integruotis bendruomenėje, pasakoja, kad praktikoje pradinį šaltuką galiausiai įveikia tiesioginė patirtis - iš esmės visais atvejais kaimynų nuostatos pasikeičia susipažinus ir pabendravus su neįgaliaisiais.
Tyrimas Apie Pertvarkos Eigą
Socialiniai darbuotojai ir grupinio gyvenimo namų bei apsaugoto būsto gyventojai buvo apklausti tyrime apie pertvarkos eigą. Iš viso apklausti 105 gyventojai, įsikūrę grupinio gyvenimo namuose, 8 - apsaugotame būste ir 15 negalią turintiems žmonėms padedančių socialinių darbuotojų.
Visi tyrimo duomenys buvo surinkti 2019 m. lapkričio 16 d. - 2020 m. sausio 10 d. laikotarpiu.
Kaimynų Požiūris
Iš 105 apklaustų grupinio gyvenimo namų gyventojų 94 sakė asmeniškai susipažinę su kaimynais. Daugumos gyventojų su negalia nuomone, kaimynai juos priima gana gerai, bet pažymi, kad iš pradžių būta nepasitikėjimo.
Panašiai kalba ir socialiniai darbuotojai. Jų teigimu, iš pradžių daugeliu atvejų bendruomenė priešinosi neįgaliųjų su proto ar psichikos negalia įsikūrimui kaimynystėje - rašė raštus į savivaldybę, rinko parašus, įsikūrus akylai stebėjo.
Didžiausią įtaką požiūrio kaitai į gerąją pusę turi tiesioginė teigiama patirtis. Tyrėjams nagrinėjant konkrečius atvejus taip pat matyti, kad dažniausiai gyventojai gana šaltai arba net priešiškai žvelgia prieš įsikuriant grupinio gyvenimo namams, o vėliau susipažinę savo nuostatas pakeičia.
Pavyzdžiui, Kėdainių mieste 2018 m. kuriant grupinio gyvenimo namus buvo susidurta su sunkumais ieškant būsto, savininkas nesutiko parduoti reikiamo būsto, buvo rašomi skundai savivaldybei, prieita net iki to, kad skleista klaidinga informacija, esą šalia kuriami nakvynės namai, bet ilgainiui situacija pasikeitė - kaimynai dalijasi derliumi, bendrauja vieni su kitais.
Gyvenimo Patirtis Prieš Ir Po Persikėlimo
Iki persikėlimo į visi tyrime dalyvavę grupinio gyvenimo namų gyventojai gyveno institucinio tipo socialinės globos įstaigose. Jie ten praleido nuo pusės iki 48 metų, o vidutiniškai - 33 metus. Net 92 proc. apklaustųjų teigė, kad persikėlus į naujuosius namus jų savijauta pagerėjo.
Savijautos pagerėjimą grupinio gyvenimo namų gyventojai visų pirma siejo su ramybe ir saugumu. Jų teigimu, grupinio gyvenimo namuose mažiau žmonių, triukšmo, chaoso, geresnė psichologinė atmosfera. Antroje vietoje įvardijamos didesnės saviraiškos galimybės. Pavyzdžiui, viena gyventoja sakė galinti geriau atsiskleisti ir dirbti virtuvės šefe.
Neįgaliesiems taip pat svarbu, kad gyvendami savo namuose jie yra savarankiški, laisvi rinktis patinkančias veiklas. Kaip vieną teigiamų dalykų grupinio gyvenimo namų gyventojai mini galimybę bendrauti, susirasti naujų draugų. Dauguma apklausoje dalyvavusių grupinio gyvenimo namų gyventojų sakė, kad naujuose namuose jiems nieko netrūksta, bet kai kurie nurodė susiduriantys su problemomis.
Grupinio gyvenimo namų gyventojai yra skirtingi tiek pagal savo asmenybę, tiek pagal negalios pobūdį, tačiau dažniausi sveikatos problemos yra susijusios su psichikos ar proto negalia.
Sveikatos Pokyčiai
Vertindami sveikatos pokyčius grupinio gyvenimo namų gyventojai minėjo, kad persikėlus sveikata labai pagerėjo, pagerėjo arba greičiau pagerėjo - iš 105 asmenų taip manė 76, likusieji sakė, kad niekas nepasikeitė. Pagerėjimą jie sieja su geresne emocine būsena. Kaip sako vienas gyventojas: „Tarp ligonių - ligonis, tarp sveikų - sveikas”.
Socialinių darbuotojų nuomone, psichikos sutrikimų turinčių gyventojų sveikatos pagerėjimui didelės įtakos turi gyvenimas ramioje, saugioje, mažiau taisyklių turinčioje aplinkoje. Jie teigia, kad gyvendami grupinio gyvenimo namuose gyventojai pajautė ramybę, todėl pagerėjo psichinė sveikatos būklė.
Kaip minėta aukščiau, visi grupinio gyvenimo namų gyventojai prieš tai gyveno institucinėje aplinkoje. Nors gyvenimo trukmė didelėje institucijoje skirtinga, tačiau vidurkis - net 33 metai.
Savarankiškumas Ir Tarpusavio Santykiai
Grupinio gyvenimo namuose neįgalieji atsakingi už visus savo namus, nors gali prašyti socialinių darbuotojų pagalbos. Iš 105 apklaustųjų 71 pamatė teigiamus savo savarankiškumo pokyčius.
Klausiami apie tarpusavio santykius, dauguma gyventojų minėjo, kad jie labai pagerėjo, pagerėjo ar greičiau pagerėjo - taip manė 74 žmonės iš 105. Santykių pagerėjimą grupinio gyvenimo namų gyventojai siejo su saugumo jausmu, kai jautiesi gyvenantis tarp šeimos narių.
Santykiai su darbuotojais, gyventojų požiūriu, taip pat pagerėjo. Šitaip manė 93 gyventojai. Iš pačių žmonių reakcijų galima daryti išvadą, kad su darbuotojais atsirado daugiau bendravimo ir daugiau asmeninio dėmesio.
Kad santykiai keitėsi į gerąją pusę, teigia ir socialiniai darbuotojai. Pavyzdžiui, susipykus galima ramiai išsiaiškinti situaciją ir atsiprašyti, nes darbuotojas mažiau skuba, kaskart susiduriant su tuo pačiu žmogumi atsiranda daugiau pasitikėjimo.
Socialinio Darbo Svarba Globos Namuose
Socialinis darbas globos namuose yra itin svarbus, nes užtikrina gyventojų gerovę, orumą ir integraciją į aplinką. Didelė darbuotojų komanda rūpinasi kiekvieno gyventojo gyvenimo kokybe, padeda senjorams ir jų artimiesiems susitvarkyti reikalingus dokumentus, teikia informaciją, konsultuoja ir organizuoja apgyvendinimą. Slaugos specialistai rūpestingai padeda gyventojams atlikti įvairias kasdienes veiklas, teikia būtinas slaugos paslaugas.
Globos namuose sudarytos orios, lūkesčius atitinkančios gyvenimo sąlygos, padedančios integruotis į aplinką.
Socialinio Darbuotojo Funkcijos Ir Atsakomybės
Socialinio darbuotojo funkcijos globos namuose yra labai įvairios ir priklauso nuo įstaigos tipo, gyventojų poreikių ir kitų veiksnių. Tačiau pagrindinės funkcijos apima:
- Individualių planų rengimas: Kartu su globotiniu rengia individualų socialinės globos planą (ISGP).
- Pagalba tvarkant dokumentus: Padedame senjorui ir jo artimiesiems susitvarkyti reikalingus dokumentus.
- Informacijos teikimas ir konsultavimas: Teikiame informaciją, konsultuojame gyventojus ir jų artimuosius.
- Apgyvendinimo organizavimas: Organizuojame apgyvendinimą globos namuose.
- Kasdienės veiklos: Slaugos specialistai rūpestingai padeda gyventojams atlikti įvairias kasdienes veiklas.
- Slaugos paslaugos: Teikiame būtinas slaugos paslaugas.
Globojamų Asmenų Teisės
Globojami asmenys turi teisę:
- Gauti kokybiškas ilgailaikės socialinės globos paslaugas, nurodytas socialinės globos teikimo sutarties sąlygose.
- Įvairiais klausimais kreiptis į Globos namų darbuotojus, kitas institucijas bei įstaigas.
- Susipažinti su visa su jo asmeniu susijusia dokumentacija, esančia Globos namuose.
- Gauti globos, sveikatos priežiūros, kineziterapijos ir kitas paslaugas, atsižvelgiant į medicininiais dokumentais patvirtintą sveikatos būklę.
- Pagal poreikį, gauti techninės pagalbos priemones, atsižvelgiant į Globos namų galimybes.
- Gauti socialinę psichologinę pagalbą iš Globos namuose dirbančių socialinių darbuotojų ir kitų specialistų.
- Tenkinti savo socialinius, kultūrinius, religinius interesus ir poreikius, nepažeisdamas kitų Globos namų gyventojų interesų ir taisyklių.
- Išpažinti savo tikėjimą ir atlikti religines apeigas, netrukdant Globos namų gyventojams ir nepažeidžiant Globos namų vidaus tvarkos taisyklių.
- Savarankiškai tvarkyti savo turtinius, finansinius, juridinius reikalus.
- Turėti savo asmeninių daiktų kambaryje, už kurių saugumą, būdamas savarankiškas, atsako pats Globos namų gyventojas.
- Dalyvauti svarstant jo poelgį Globos namų Taryboje, pasiaiškinti ir susipažinti su visais svarstymo dokumentais.
- Išsakyti pageidavimus dėl kaimyno pasirinkimo priskirtam socialiniam darbuotojui ar socialinio darbuotojo padėjėjui.
- Išsakyti savo asmeninius skundus ar pageidavimus, kuriuos registruoti įmonės „Asmenų prašymų, pasiūlymų ir skundų” žurnale.
- Išreikšti savo valią ir žinoti dėl jo asmeninio turto, dokumentų tvarkymo, laidojimo ir su laidojimu susijusių reikalų tvarkymo.
Įstaigų Pavyzdžiai Ir Gyventojų Atsiliepimai
Socialiniuose tinkluose galima rasti tiek skundų, tiek pagyrų įvairiems globos namams. Pvz., vilnietė Renata skundėsi, kad „Vievio namuose“ dar gerai, jei žmogus pats vaikšto ir mąsto. Esą rimtesniems globotiniams prižiūrėti tiesiog trūksta darbuotojų, o maistas čia, palyginti su kaina, taip pat gana prastas.
Vis tik vilnietė Giedrė minėtą įstaigą gynė: „Slaugytojai dirba super, o kaina juk nesvarbi - viską padengia. Rekomenduoju.“ Tuo metu kaunietė Irena pasakojo, kad daugelyje globos namų darbuotojai dažnai skuba, yra pervargę, todėl šaltai ir šiurkščiai bendrauja: „Aš juos suprantu. Bet, manau, su senyvo amžiaus žmonėmis turėtų būti elgiamasi mielai ir pagarbiai, kad jie nesijaustų kaip kalėjime. Dažnai būdavo, kad nėra, kas padėtų į tualetą nueiti, gyventojai ilgai paliekami lovose, mažai užsiėmimų. Vaistai girdomi atsainiai, nesigilinant.“
Apie Vilniuje įsikūrusią viešąją įstaigą „Senjorų socialinės globos namai“ (SSGN) taip pat galima rasti nemažai skundų. Žmonės pasakoja, kad seneliais esą niekas nesirūpina, gydytojų ir seselių nematyti, seneliai nemaudomi, neperrenginėjami, neprižiūrimi, maistas - prastas, o šeimai nepranešama apie negalavimus.
O ką sako pačios įstaigos?
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas patikino, kad situacija SSGN jau esą smarkiai pasikeitusi, kadangi buvo skiriamas didelis dėmesys personalo kompetencijoms kelti, nuolat vyksta mokymai. Jis vardijo, kad gyventojai globos namuose gauna ir psichologinę-psichoterapinę pagalbą, ir gyvenimo bei darbo įgūdžių ugdymą, taip pat gali užsiimti įvairiais dirbiniais, mankšta, dalyvauti organizuojamose šventėse, filmų peržiūrose, vykti į mišias ar apsipirkti.
„Gyventojų sveikata nuolat stebima, užtikrinamas gydytojų paskirtas gydymas, teikiama neatidėliotina pagalba, organizuojamos šeimos gydytojo bei kitų gydytojų specialistų konsultacijos, gyventojai lydimi į sveikatos priežiūros įstaigas“, - dėstė G. Grubinskas.
Tuo metu slaugos centro „Gemma“ rinkodaros vadovė Dovilė Vaickė patikino, kad senjorų komplekse „Vievio namai“ yra įrengti tik vienviečiai ir dviviečiai kambariai su atskirais, senjorams pritaikytais vonios kambariais. Siekiama užtikrinti, kad senjorai jaustųsi kaip namuose: „Turime istorijų, kuomet mūsų namuose užsimezga draugystės, turime atvejų, kai klasės draugai, nesimatę nuo mokyklos laikų, susitiko čia apsigyvenę. Čia gyvena ir poros, ir į Lietuvą sugrįžę visą gyvenimą užsienyje praleidę žmonės.“
D. Vaickė akcentavo, kad senjorų priežiūrą 24/7 užtikrina kvalifikuotas personalas. Didelis dėmesys skiriamas sveikatai (kineziterapijai, masažams, reabilitacijai ir užimtumui), o maistas gaminamas vietoje iš dietologės sudaryto meniu.
Globos Namų Kainos Ir Apmokėjimas
Vilniaus savivaldybės atstovas nurodė, kad šiemet socialinės globos kaina senyvo amžiaus asmeniui be sunkios negalios siekia 1 722 eurus (pernai - 1 610 eurų), o su sunkia negalia - 1 853 eurus (pernai - 1 731 eurą) per mėnesį.
„Vievio namuose“ bazinių paslaugų kaina senjorui su negalia nuo šių metų sausio siekia 2 050 eurų per mėnesį (pernai - 1 900 eurų), su sunkia negalia - 2 250 eurų (pernai - 2 100 eurų). „Maždaug 8 proc. kainų pokytį lėmė didėjęs darbo užmokestis, brangę maisto produktai, priežiūros priemonės, padidėjęs pridėtinės vertės mokestis šildymui ir kt.“ - vardijo D. Vaickė.
Tuo metu biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto globos namai“ direktorius Andrius Simaitis skaičiavo, kad nuo 2025 m. gruodžio 1 d. globa mėnesiui senyvo amžiaus žmogui ar asmeniui su negalia kainuoja 1 593 eurus (iki tol - 1 070 eurų). Jei asmuo turi sunkią negalią, globa mėnesiui kainuoja 1 849 eurus (iki tol - 1 209 eurus). Taigi globa brango net 523 ir 640 eurų.
Alytaus rajone įsikūrusių senelių namų „Atesys“ direktorė Emilija Žukauskaitė nurodė, kad nuo šių metų kainos taip pat kilo. Jei pernai vieta gyventojams be negalios kainavo 1 650 eurų, tai šiemet - 1 740 eurų. O turint sunkią negalią kaina kaina kilo nuo 1 750 iki 1 840 eurų. Tad bendrai vietos senelių namuose šiemet brango 90-150 eurų už mėnesį.
Kaip apmokama vieta senelių namuose?
A. Simaitis paminėjo, kad gyventojai, kuriems yra nustatytas nuolatinės socialinės globos poreikis, gali pretenduoti į savivaldybės finansuojamą vietą globos namuose. Tokiu atveju reikia kreiptis į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kuris vertina situaciją ir priima sprendimą dėl globos skyrimo bei finansavimo.
Anot D. Vaickės, nustačius globos poreikį, tiek valstybiniuose, tiek privačiuose senelių namuose visoje Lietuvoje galioja ta pati mokėjimo tvarka. T. y. globotinis atiduoda 80 proc. savo mėnesio pajamų (pvz., 80 proc. pensijos), o 20 proc. pasilieka savo asmeninėms reikmėms. Likusią kainą už vietą globos namuose padengia savivaldybė ir asmeniui kas mėnesį skiriama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija.
O E. Žukauskaitė paminėjo - nors dažniausiai globai apmokėti pakanka pensijos ir paramos, papildomai gali tekti mokėti turto mokestį, jei asmuo turi nekilnojamojo turto ir jei tokį mokestį nustato siunčianti savivaldybė.
Kokią dalį kainos senelių namuose padengia parama?
„Klaipėdos miesto globos namų“ direktorius neslėpė, kad po kainų padidinimo nė vienas globos namų gyventojas visos kainos nepadengia vien tik savo pajamomis. Anot A. Simaičio, visais atvejais dalį išlaidų dengia valstybė ar savivaldybė. Pvz., jei asmuo yra senyvo amžiaus arba su negalia, savivaldybė finansuoja iki 1 480 eurų per mėn. Jei asmuo turi sunkų neįgalumą, pernai valstybė padengdavo iki 1 100 eurų, šiemet - iki 1 169 eurų. Jei gavus vieną iš šių paramų visa paslaugos kaina vis tiek nepadengiama, likusią dalį turi sumokėti pats asmuo.
„Vievio namų“ atstovės teigimu, slaugos centro gyventojai, kuriems nepriklauso parama, už pragyvenimą moka asmeninėmis lėšomis ar padedant artimiesiems.
Veiklos Senelių Namuose Ir Kiek Tenka Laukti Eilėje?
„Vievio namuose“, pasak atstovės, veikia restoranas, grožio salonas, masažo kabinetas, skaitykla, maldos kambarys. Šiltuoju metu senjorai leidžia laiką uždarame kieme - šiltnamyje augina daržoves, sportuoja, renkasi terasoje arbatai ar dainoms. Gyventojai aktyviai dalyvauja kūrybinėse veiklose, terapijose, žaidimuose, koncertuose, bendrauja su terapiniais gyvūnais. „Mūsų globos namuose gali apsigyventi iki 160 senjorų. Šiuo metu norinčiųjų čia apsigyventi - daugiau nei galime priimti, yra susidariusi laukiančiųjų eilė“, - neslėpė D. Vaickė.
Senelių namuose „Atesys“ gyventojai maitinama 4 kartus per dieną, kuria spektaklius, dalyvauja muzikos, maisto ar rankdarbių užsiėmimuose, piešia, sprendžia galvosūkius, švenčia gimtadienius: „Šiuo metu mūsų senelių namuose gyvena 32 gyventojai. Visada turime laukiančiųjų. Laukimo laikas paprastai svyruoja nuo 2 iki 6 mėn. Kai žmogus pageidauja konkretaus kambario, laukimas gali užtrukti ir ilgiau.“
A. Simaitis neslėpė, kad laisva vieta atsiranda tik tuomet, kai globos namuose gyvenęs asmuo miršta ar išvyksta, todėl laukimo laiko prognozuoti neįmanoma. „Asmuo ar jo artimieji turi teisę patys pasirinkti globos įstaigą, kurioje nori apsigyventi. Jei pasirenkami konkretūs globos namai, tenka laukti, kol juose atsiras laisva vieta. Taip pat galima rinktis tą įstaigą, kurioje vieta atsilaisvina greičiausiai“, - komentavo „Klaipėdos miesto globos namų“ direktorius.
Pagyvenusių žmonių socialiniai poreikiai, socialinis darbas ir socialinė įtrauktis globos namuose
Šiuolaikinė Lietuvos visuomenė patiria ryškų demografinį senėjimą, kurį lemia ilgesnė gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas. Todėl socialinių paslaugų ir kvalifikuotų socialinių darbuotojų poreikis auga. Socialinis darbuotojas globos namuose atlieka itin svarbų vaidmenį.
Minint socialinio darbuotojo dieną, kyla klausimas, kas gi iš tiesų yra socialinis darbas. Kiekvienas žmogus šią sąvoką suvokia skirtingai, tačiau esmė išlieka ta pati - tai profesinė veikla, skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, įveikti iškylančius sunkumus per santykį su aplinka. Tai darbas, reikalaujantis begalinės meilės ir atjautos. Dažnai socialinis darbuotojas įsivaizduojamas tik kaip slaugytojas, padedantis prižiūrėti žmogų, tačiau jo vaidmuo yra kur kas platesnis. Socialinį darbą pasirenka žmonės, turintys pašaukimą, tikintys tuo, ką daro, ir norintys padėti kitiems.
Socialinis darbas dar besivystanti sistema, kuri orientuota ne vien į bendruomenės gerovę, taip pat ir į atskirų asmenų gerovę. Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratiniai gerovei. Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra paplitęs visame pasaulyje, tai gi Lietuvoje socialinis darbas taip pat nebenaujas reiškinys. Nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų. Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene.
Socialinio darbuotojo etika atspindi jo moralines vertybes. Dirbdamas su senyvo amžiaus žmonėmis socialinis darbuotojas turi gebėti įdėmiai išklausyti, valdyti emocijas, būti taktiškas ir empatiškas, savikritiškai vertinti savo sprendimus, taikyti socialinio darbo metodus ir technologijas, nuolat tobulinti kvalifikaciją ir žinias. Siekdami išspręsti iškilusias problemas, socialiniai darbuotojai turi suprasti ne tik žmonių elgesio priežastis, bet ir tokį elgesį lemiančius aplinkos veiksnius.
Labai svarbu, kad paslaugų gavėjas būtų įgalinamas, įtraukiamas į savo problemų sprendimą. Įgalinti paslaugų gavėją, tai reiškia skatinti jo savarankiškumą, norą keistis, didinti jo pasitikėjimą savimi, formuoti tam tikro elgesio įgūdžius ir sudaryti tam sąlygas. Įgalinimu siekiama įtraukti paslaugų gavėjus į sprendimų priėmimą, motyvuojama išsikelti asmeninius tikslus, kad ir nedidelius, bet reikšmingus ir jų siekti. Siekiant asmeninių tikslų užtikrinama darbuotojų pagalba ir palaikymas.
Išvados
Globos namų gyventojų ir darbuotojų santykiai yra esminis veiksnys, lemiantis gyvenimo kokybę šioje aplinkoje. Siekiant užtikrinti gerovę, būtinas individualizuotas požiūris, pagarba žmogaus orumui ir nuolatinis bendradarbiavimas tarp visų dalyvių.