Artėja darbo pokalbis? Jauti, jog kirba šioks toks jauduliukas? Na, gera žinia ta, jog, kaip ir beveik kiekvienam dalykui gyvenime, darbo pokalbiui galima pasiruošti. O kadangi vienas labiausiai gąsdinančių dalykų yra visi tie klausimai, į kuriuos reikės atsakyti pokalbio metu, labai norisi, jog ateitum tinkamai pasiruošęs ir deramai pasirodytum. Darbo pokalbis būtų daug paprastesnis, jei iš anksto žinotume, ko darbdavys mūsų paklaus. Deja, minčių skaityti negalime, tačiau galime pasiruošti dažniausiai pasitaikantiems darbdavių klausimams. Darbo portalas CVbankas.lt paruošė ir apžvelgė 10 dažniausiai per darbo pokalbius užduodamų klausimų.
Šis klausimas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių darbo pokalbio metu. Pirmas dalykas, kurį turi suprasti, yra tai, jog iš tiesų šis klausimas yra visai ne apie Tave arba nevisai apie Tave. Kitas svarbus aspektas - kalbėti ne apie save kaip asmenį, o kaip darbuotoją, specialistą ar profesionalą. Viskas, ką pasakai, turi būti kažkaip susiję su tuo, kaip tai padėjo pagrindus Tau tapti tokiu, koks esi šiandien, ir kodėl tai svarbu būtent šiai pozicijai, į kurią dabar kandidatuoji.
Netgi nuobodiems ir standartiniams darbo pokalbio klausimams galite pateikti puikius, unikalius atsakymus. Štai keletas patarimų, kaip atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, norint parodyti savo lyderio potencialą.
Dažniausiai užduodami klausimai ir kaip į juos atsakyti
1. Papasakokite apie save
Viena iš paprasčiausių strategijų - atsakant trumpai nupasakoti savo CV paminint ir kiek išplėtojant esminius (t.y. šioje pozicijoje galimai reikšmingiausius) gyvenimo aprašymo momentus. Tarkime (jei neturi itin daug darbo patirties), gali pasakoti taip: „… Baigiau X gimnaziją. Čia anglų kalbą mokėmės sustiprintu lygiu. Taip pat ten pirmą kartą iš istorijos mokytojos išgirdau apie politologiją. Kadangi abu ši dalykai labai patiko ir gerai sekėsi, nusprendžiau studijuoti politikos mokslus. Įstojau į X universitetą…. Atlikau praktiką X jaunimo skyriuje, kur dariau Y, Z dalykus. Stipriai pagilinau savo žinias apie N ir išmokau M.
2. Kodėl norite šio darbo?
Nors atrodo, kad atsakymas turėtų būti „taigi va tokio, kaip šitas!“, iš tiesų šis klausimas yra vienas iš svarbesnių. Čia reikia pažymėti, jog neretai jis užduodamas dar prieš pakviečiant į darbo pokalbį. Personalo atrankos tendencijos rodo, jo vis dažniau pirminė darbuotojų atranka, renkantis iš visų CV atsiuntusiųjų kandidatų, vykdoma telefonu. Ir bene pirmas klausimas yra pastarasis. Juo nesunkiai galima patikrinti, ar asmuo siuntinėjo gyvenimo aprašymus į tas pozicijas, kur tiesiog patiko aprašymas, ar kur tikrai mato save kaip specialistą, o gal tiesiog siuntė į tokį didelį kiekį įmonių, jog net neatsimena jų pavadinimų ir, paskambinus dėl darbo su dokumentais (gi alga buvo net labai nebloga nurodyta), žmogus atsako, jog norėtų aktyvaus, nemonotoniško darbo, nes labai mėgsta bendrauti, dirbti komandoje ir pan. Ar jauti, kur čia problema?
3. Kokios yra jūsų stipriosios ir silpnosios savybės?
Panašiai kaip ir su ankstesniu klausimu, čia ieškoma atsakymo, kuris parodytų, ar esi tinkamas būtent šiai pozicijai. Žinoma, atsakymas tiesiogiai priklausys nuo pozicijos, į kurią kandidatuoji. Taip pat juo tikrinama, ar išvis suvoki, kokių savybių reikės šiai konkrečiai pozicijai. Dar jis parodo, kaip tu „sutari“ su savo blogosiomis savybėmis, ir, idealu, jeigu tą „blogumą“ gali kažkaip paversti gerumu (smulkmeniškas = kruopštus, labai kalbus = bendraujantis). Būtina suprasti, jog jeigu kandidatas kreipėsi dėl barmeno darbo pozicijos, jo stipriausia savybė neturėtų būti analitiniai įgūdžiai, o silpniausia drovumas. Suprask, kad čia nėra neteisingo atsakymo. Dar svarbiau, kad atsakymai turi būti nuoširdūs, nes kitaip ir Tu ilgainiui kankinsiesi dirbamas tai, kas prieštarauja Tavo prigimčiai (pvz., spurdantis aktyvistas sėdintis prie dokumentų ir pildantis lenteles).
4. Kur save matote po 5 metų?
Šiuo klausimu tikrinama, kaip labai įsipareigojęs ar kiek ilgai lojalus būsi įmonei, nes padeda sužinoti tavo trumpalaikius ir/ar ilgalaikius tikslus. Juk visai logiška, kad tuo atveju, kai žmogus kandidatuoja į poziciją, kur reikės dirbti su dokumentais, o sako, jog galvoja apie startup‘o įkūrimą, jis greičiausiai ilgai įmonėje neužsibus ir netrukus ieškos kito darbo. Jeigu darbas ypač sudėtingas ir įmonei reikės kelių mėnesių, kad apmokytų kandidatą tokiam darbui (ir jis tuos mėnesius įmonei negeneruos pelno, tačiau neš nuostolį - nes juk atlygį vis tiek reikia mokėti), visai tikėtina, jog toks atsakymas nebus priimtinas. Tačiau jei kandidatas į rinkodaros asistento pareigas sako, jog svajoja po 5 metų vadovauti komandai/skyriui, tikėtina, jog jis bus labai uolus ir lojalus darbuotojas. Arba jeigu į vadovo pareigas kandidatuojantis žmogus sako norįs ateityje įkurti savo verslą, tuomet gal tai ir nėra taip jau blogai - jis galimai atėjo semtis patirties ir kuo daugiau išmokti prieš prisiimdamas riziką ant savo pečių.
5. Ką darytumėte, jei laimėtumėte loterijoje?
Kaip ir ankstesniuose klausimuose, skaičius čia neturi esmės. Svarbiausia - turinys. Na, o atsakymai į klausimus apie laimėjimą loterijoje pasako ypač daug, todėl pasitaiko tikrai neretai. Pirmiausia, toks klausimas leidžia eliminuoti esminį bet kokio žmogaus rūpestį - pinigus; tuomet atsakymai tampa kur kas atviresni. Taip pat jis padeda susidaryti įspūdį apie tikruosius žmogaus troškimus ir būdą. Jeigu kandidatas sako, jog laimėjęs loterijoje viską mestų ir susikrovęs lagaminus iškeliautų į kelionę aplink pasaulį, tai suponuoja šiokį tokį asmens lengvabūdiškumą, o kartais net tai, jog jis iš tiesų netrokšta gilinti žinias į sritį, o tiesiog nori „atidirbti“ savo laiką ir kuo greičiau keliauti namo. Taip pat tai gali reikšti, jog pakaktų konkurentų įmonei pasiūlyti daugiau pinigų ir pastarasis nė nemirktelėjęs perbėgtų į kitą barikadų pusę.
6. Kodėl palikote (arba planuojate palikti) savo dabartinį darbą?
Atsakant į šį klausimą svarbiausia nepamiršti, kad jokiu būdu negalima imti pasakoti visų blogybių, privertusių išeiti iš darbo, ar koks negeras buvo vadovas, keisti ar nedraugiški kolegos, prasta alga ar pan. Geriausia strategija čia - viską pateikti per pozityvumo prizmę. Galima atsakyti, jog praėjusioje darbovietėje išmokai daugybę dalykų, įgavai daug naudingų įgūdžių, žinių, užaugai, tačiau pajutai, jog ten nebepavyks patobulėti, o Tu esi pasiruošęs judėti toliau ir manai, jog turimas žinias puikiai pavyktų pritaikyti šioje įmonėje, kartu siekiant naujų aukštumų ir geriausių rezultatų.
7. Ką žinote apie mūsų įmonę?
Turbūt jau gali nutuokti, ką patarsim: prieš eidamas į darbo pokalbį, kaip reikiant pasidomėk įmone, į kurios siūlomą darbo poziciją kandidatuosi. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį: 1) įmonės tinklapį - susipažink su įmonės teikiamais produktais/paslaugomis; atkreipk dėmesį į geriausiose pozicijose esančius ar pabrėžiamus elementus - tai greičiausiai yra arba geriausi/ sėkmingiausi produktai/ paslaugos, arba tie, kurie dabar aktualiausi - tuo šiandien gyvena ta įmonė. Darbo pokalbio metu pasistenk šią informaciją įpinti į savo teiginius - taip pademonstruosi, jog tikrai nuoširdžiai pasidomėjai įmone, žinai ir supranti, kuo ji užsiima. Na, o tam atvejui jeigu gausi būtent tokį klausimą (o tai net labai tikėtina), po tokios analizės pamėgink sau į jį atsakyti. Na štai, dabar jau žinai, kad darbdavys ar personalo atrankos specialistas siekia iš visų kampų patikrinti ir suprasti, ar esi geriausias pasirinkimas būtent tai pozicijai, į kurią kandidatuoji. Tai svarbu todėl, jog tik tinkamas ir, kaip minėta, tarsi natūraliai tam tikras savybes turintis (arba linkęs jas turėti) žmogus gautų darbą. Dėl šios priežasties turi būti tikrai nuoširdus. Bet ne dėl jų, ne kad gautum tą darbą, o dėl savęs. Juk tik tada darbas (sudarantis didžiąją dalį dienos) bus kartu ir asmeninis iššūkis, džiaugsmas dėl savo pasiekimų. Suprask, kad kažkur tikrai slapstosi darbas, kuriame Tau puikiai seksis ir kuris patiks, kur skleisis ir vystysis geriausios Tavo savybės, kur būdamas toks, koks esi, pasieksi daugiausiai.
Pagrindiniai vadovo bruožai
Puikus vadovas nebūtinai turi būti charizmatiškas, kaip dabar dažnai manoma. Tiesą pasakius, puikus vadovas kartais yra visiškas intravertas ir labai retai prataria nors žodį. Vadovai yra įvairūs, skiriasi jų asmenybės, požiūriai, vertybės, stiprybės bei silpnybės. Tačiau yra aštuoni bendri šių vadovų bruožai, kuriuos ir išdėstyme šiame straipsnyje. Tiksliau tariant, puikūs vadovai atlieka aštuonias svarbias, galbūt net esmines funkcijas. Prastesni vadovai atlieka dalį jų, o patys prasčiausi - nei vienos.
Aštuonios esminės vadovo funkcijos:
- Paklausti: „Kas savarbiausio turi būti atlikta?“
- Paklausti: „Kas yra teisinga organizacijos atžvilgiu?“
- Komunikacija: Dalintis planais, prašyti patarimų ir pastabų.
- Problemų sprendimas ir galimybių išnaudojimas.
- Susirinkimų organizavimas.
- Galvoti ir sakyti „mes“, o ne „aš“.
Šios funkcijos padeda vadovui efektyviai valdyti komandą ir siekti organizacijos tikslų.
Blogi viršininkai: kokie jie?
Yra daugybė priežasčių ir dalykų, kodėl jūsų viršininkas tampa nepakenčiamu:
- Vien manymas, kad esate geras specialistas, jūsų vadovu nepavers.
- Pavyzdžio rodymas ir darbas kartu su kolektyvu.
- Per aukštai nustatoma kartelė.
- Darboholikai ištisą parą.
- Nesugebėjimas pripažinti klaidų ir prisiimti atsakomybę.
- Jei esate mėgstamas, nereiškia, kad ir gerbiamas.
- Vertimas laikytis disciplinos nepadės išugdyti atsakingų darbuotojų.
- Nesugebėjimas pasitikėti.
- Žmogiškumo nebuvimas darbuotojų atžvilgiu.
- Visažinio vaidmuo.
Būti geru vadovu daug sunkiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Šiuolaikinio vadovo iššūkiai
Anot V. Jakutės, vienas pagrindinių šiandienos vadovo iššūkių - darbuotojų elgesio pokytis. „Šis iššūkis nėra naujas, tačiau keičiasi suvokimas apie jį. Kaip niekad anksčiau lyderius skatinama atsitraukti nuo tikslų ir strategijų (čia raumenys greičiausiai jau ir taip stiprūs ir išlavinti) bei stiprinti savo darbo su žmonėmis ekspertiškumą. T. Kaip teigia V. „Gebėjimas pritaikyti žmogaus elgsenos mokslo žinias praktikoje yra bene labiausiai patikrintas būdas padėti žmonėms keistis organizacijai reikiama linkme. Taigi, operavimas šiomis žiniomis yra itin pageidaujama lyderių kompetencija.
Šiandienos dinamiška aplinka iš vadovų reikalauja nuolatinio prisitaikymo, atvirumo pokyčiams ir mokymosi. Prisitaikyti gali tekti ir prie skirtingų kartų atstovų, mat jie vadovams kelia skirtingus lūkesčius.
"Lyderio dilema": Kaip sėkmingai motyvuoti darbuotoją?
Lyderystės transformacijos
Pasak L. Užienės, vadovo vaidmuo taip pat keičiasi. Ji išskiria du lyderystės tipus. Transformacinė lyderystė - į pokyčius orientuota, žmones, procesus ir sistemas keistis įgalinanti lyderystė, skatinanti tobulėjimą ir iššūkių įveikimą komandoje. Tokie lyderiai leidžia komandos nariams savarankiškai spręsti problemas, išnaudoti visus savo gebėjimus ir galimybes įgyvendinant viziją.
Kita tendencija, kuria sekama šiandien, yra inovacijų lyderystė. Inovacijos suteikia galimybę organizacijai ir komandai judėti didesniu pagreičiu pirmyn, todėl itin svarbi lyderiui tenkanti užduotis - skatinti kūrybiškumą ir inovacijas, provokuoti komandą joms atsirasti, nuolat stimuliuoti nestandartinius sprendimus, naujas idėjas, proveržį.