Nuomojant būstą moteriai su vaiku, svarbu žinoti, kokios teisės jai priklauso, ypač jei kyla klausimų dėl galimo iškeldinimo. Šiame straipsnyje aptarsime nuomotojo ir nuomininko teises bei pareigas, nuomos sutarties turinį ir nutraukimo sąlygas.
Nuomos Sutarties Turinys ir Svarba
Nuomotojo ir nuomininko teisės bei pareigos sudaro nuomos sutarties turinį. Į turinį įeina visos nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos, kurias galima suskirstyti į dvi grupes:
- Betarpiškai susijusias su naudojimusi gyvenamąja patalpa.
- Susijusias su tos sutarties sąlygų naudotis gyvenamąją patalpą keitimusi (pvz., teisė gyvenamąją patalpą subnuomoti, rezervuoti, apgyvendinti joje laikinus gyventojus, sutarties sąlygų keitimasis tapus laisviems gretimiems buto kambariams ir t. t.).
Sudarant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį šiuo atveju galioja bendros gyvenamųjų patalpų nuomos taisyklės.
Civilinis kodeksas teigia, kad sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.
Pagal įstatymą sutartyje turi būti nurodytas nuomojamų patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai. Nuomininkas turi žinoti, kokiomis sąlygomis jis gali naudotis bendro naudojimosi patalpomis. Taip pat sutartyje aiškiai nurodomi mokėjimo terminai, atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarka.
Nors Civilinis Kodeksas nereikalauja būste esančių daiktų sąrašo ir jų būklės įvertinimo, visgi teisininkai rekomenduoja tai padaryti. Taigi ir šiuo atveju, pasiūlymas būtų sudaryti kuo išsamesnę (detalesnę) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Nuomos Sutarties Nutraukimas
Remiantis CK 6.580 str. 4 d. negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, kurios:
- Nustato nuomininko civilinę atsakomybę be kaltės.
- Suteikia teisę nuomotojui vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas.
- Daro nuomininko teises priklausomas nuo jo šeimos narių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai nuomininko teisių pasikeitimas šiuo atveju yra pateisinamas gyvenamosios patalpos dydžiu.
- Ribojo nuomininko teisę pirkti daiktus ar gauti paslaugas iš asmenų, kuriuos nuomininkas nori pasirinkti savo nuožiūra.
- Suteikia nuomotojui teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti iš karto nuomos mokestį už visą nuomos terminą, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio už vieną periodą.
- Suteikia nuomotojui teisę vienašališkai įvertinti gyvenamosios patalpos būklę ir konstatuoti, kad ji tinkama gyventi.
- Nustato didesnę nuomininko civilinę atsakomybę, nei faktiškai yra nuomotojui padarytos žalos dydis.
Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta su klausime minimais asmenimis galėtų būti nutraukiama remiantis CK 6.611 str. Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos.
Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu taip pat gali būti iškeldinti.
Svarbu pastebėti, kad teismai kilus ginčui, kiekvieną atvejį vertina individualiai pagal esamas faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę - būsto netekimą - teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę, ar ne.
Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu.
Tačiau vien argumentas, kad nuomojame bute gyvena nepilnametis vaikas, nesuteks nuomininkui daugiau teisių, nei jis jų turėtų gyvendamas vienas.
Diskriminacijos Draudimas
Vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.578 str. 4 d., nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su asmeniu, ją pratęsti arba nustatyti labiau nuomininką suvaržančias sąlygas vien todėl, kad tas asmuo yra nėščia moteris arba tas asmuo turi nepilnamečių vaikų, išskyrus atvejus, kai tokį atsisakymą pateisina gyvenamosios patalpos dydis arba jos areštas (šio kodekso 6.587 straipsnio 2 dalis).
Praktiniai Patarimai Nuomotojams ir Nuomininkams
DELFI skaitytojo klausimą atsako „TEISĖS TARNŲ“ teisininkė Katažina Miloš. Atsakant į pateiktą klausimą tikslinga apžvelgti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties formos ir turinio reikalavimus bei jos registracijos klausimą.
Atsižvelgdama į susiklostančią praktiką nuomos teisiniuose santykiuose „TEISĖS TARNŲ“ teisininkė Katažina Miloš rekomenduoja sudaryta rašytinės formos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir taip išvengti galimų klaidų bei galinčių kilti nesutarimų su kita sutarties šalimi. Taip pat rekomenduojama įregistruoti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre ir taip apsaugoti nuomininko interesus. Šiai registracijai pakanka, kad viena iš sutarties šalių pateiktų sudarytą sutartį VĮ „Registrų centras“nekilnojamojo turto registrui.
Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokato Jono Leikausko kontoros advokato padėjėjas Gediminas Usavičius. Visų pirma pabandykite raštu kreiptis į buvusį nuomininką su prašymu sumokėti susidariusį įsiskolinimą už nuomą, komunalinius mokesčius bei padengti kitus nuostolius susijusius su jo gyvenimo Jūsų bute metu padaryta žala, jei tokia buvo padaryta. Nuomininko bendradarbiavimo atveju siūlyčiau sudaryti rašytinę taikos sutartį, kurioje aptartumėte visas mokėtinas sumas bei mokėjimų tvarką. Po šios sutarties sudarymo, kreipkitės į apylinkės teismą, kad teismas šią sutartį patvirtintų. Šiuo atveju žyminis mokestis nemokamas.
Patvirtinta teismo taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl nuomininkui nevykdant taikos sutarties, Jūs iš karto galėsite kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš nuomininko turto ar pajamų. Jeigu geruoju su nuomininku nepavyksta susitarti, tuomet vienintelis būdas atgauti skolą yra kreipimasis į teismą, nes tam, kad antstolis galėtų vykdyti priverstinį išieškojimą iš nuomininko turto yra būtinas teismo sprendimas. Šiuo atveju reikėtų sumokėti žyminį mokestį. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo, raštu turėtumėte kreiptis į apylinkės teismą, kad pastarasis išduotų vykdomąjį raštą. Su apylinkės teismo išduotu vykdomuoju dokumentu galėtumėte kreiptis į antstolį.
Tuo atveju, jei Jūsų finansinė padėtis yra bloga, Jūs galite bandyti pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, prašydama suteikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau tam, kad ji būtų Jums teikiama, Jūs turėtumėte atitikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus kriterijus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais - tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.
Apibendrinant, tiek nuomotojai, tiek nuomininkai turėtų atidžiai sudaryti nuomos sutartį, įtraukiant visas svarbias sąlygas ir laikytis įstatymų reikalavimų. Tai padės išvengti nesusipratimų ir užtikrins abiejų šalių teises.
tags: #klausk #teisininko #nuomininkei