Panevėžio Butų Ūkio Kasos Istorija: Nuo Sovietmečio Iki Šių Dienų

Panevėžys - miestas, turintis turtingą ir ilgą istoriją, siekiančią net XVI amžių. Šiame straipsnyje panagrinėsime ne tik miesto raidą, bet ir vienos iš svarbiausių jo įmonių - Panevėžio butų ūkio kasos - istoriją, pradedant sovietmečiu ir baigiant šių dienų veikla.

Sovietmečio Apylinkės ir Vietiniai Biudžetai

Sovietmečiu Lietuvoje (1940-1941 ir 1944-1990) mažiausias administracinis-teritorinis vienetas buvo apylinkė. Ji įvesta 1940 m. Aukščiausias valdžios organas apylinkėse buvo apylinkės darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT), vėliau - liaudies deputatų taryba (LDT).

1968 m. Iš archyvuose esančių dokumentų galima sužinoti, kad 1963 m. kovo 17 d. vyko rinkimai į Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT. Nurodoma, kad rinkimuose dalyvavo 100 proc. arba 464 rinkėjai. Nurodoma, kad buvo balsuota už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus. Išrinkti 25 deputatai: darbininkai, kolūkiečiai, tarybiniai darbuotojai, įmonės vadovas, inžinieriai, technikai ir kt. specialistai, vidurinės mokyklos direktorius, valstybinės prekybos darbuotojai, kitų užsiėmimų žmonės.

Iš Panevėžio rajono Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT sesijos, įvykusios 1962 m. vasario 8 d. protokolo dienotvarkės aišku, jog tą dieną buvo tvirtinamas Naujamiesčio gyvenvietės 1962 m. biudžetas. Su biudžeto projektu deputatus supažindino gyvenvietės VK pirmininkas A. Kaminskas.

Jis nurodė, kad 1961 m. biudžete visos numatytos pajamos įvykdytos pagal visus pajamų šaltinius. Išlaidų dalyje taip pat viskas įvykdyta, tačiau iš gerbūviui skirtų lėšų liko neišnaudota 600 rub., jo teigimu, numatyti kultūrinių įstaigų remonto darbai atlikti; lėšos, skirtos remonto darbams išnaudotos pagal paskirtį; atliktas Taikos ir M. Melnikaitės gatvių važiuojamosios dalies kapitalinis remontas; pilnai įrengtos naujos kapinės; pagaminta 1 450 vnt. Be to, Naujamiesčio gyvenvietės VK pirmininkas nurodė, kad nuo 1962 m. rugsėjo mėn. 1 d. biudžete yra numatytos lėšos vaikų darželio išlaikymui.

Panevėžio rajono Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT VK 1962 vasario 23 d. posėdyje buvo nuspręsta Naujamiesčio gyvenvietės darbininkams bei tarnautojams kurą (medienos malkas) 1962-63 m. Į socialistinį lenktyniavimą Naujamiesčio gyvenvietės DŽDT iškvietė Biržų rajono Likėnų bei Kupiškio rajono Subačiaus gyvenvietės.

Materialinių Vertybių Skirstymo Tvarka

Aukščiausia kontrolės, vadovavimo ir materialinių gėrybių skirstymo grandis Lietuvoje buvo komunistų partija. Partijos Panevėžio rajono komiteto ir rajono VK sprendime bei potvarkiuose „Dėl materialinių vertybių skirstymo tvarkos rajone“ 1962 m. buvo rašoma: „Skirstant materialines vertybes kolūkiams, tarybiniams ūkiams, organizacijoms ir kt. buvo prileidžiama grubių klaidų. Daugelis vertybių buvo skirstoma neprisilaikant kolektyviškumo principo.

1. Statybines medžiagas asmeninių pastatų remontams bei kurą gyventojams skirsto apylinkių VK pagal rajono VK išskirtą limitą.

Panevėžio Miesto Savivaldybės Veikla Tarpukariu

Atkurti Panevėžio savivaldybę buvo nelengva. Miesto prezidentu laikinai išrinktas lenkų tautybės advokatas Teodoras Liudkevičius. Panevėžio ūkis per karą buvo apleistas, gatvės taisytos seniai, jų apšvietimas silpnas, nors tam naudota elektra. Senas tiltas per Nevėžį Respublikos gatvėje vos laikėsi, reikėjo atlikti jo kapitalinį remontą.

1919 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio miesto prezidentu išrinktas Bronius Adomulis. Valdybą sudarė 4 asmenys. Savivaldybės gavo teisę sudaryti savo biudžetą, tvarkyti ūkį, steigti ligonines, tiesti kelius, taisyti gatves, statyti tiltus.

1923 m. liepos 19 d. Panevėžio taryba posėdyje svarstė miesto ribų nustatymo klausimą. 1923 m. rugpjūčio 4 d. taryba išklausė V. Kličmano pranešimą apie elektrinės statybą Panevėžio mieste. Konstatuotas lėšų trūkumas, todėl nutarta pardavinėti elektros obligacijas.

Svarbiausiu miesto savivaldybės darbu paskelbtas nuosavos elektros stoties įsteigimas. Tuo metu, kai kitos savivaldybės elektros stotis atidavinėjo privačiam kapitalui, Panevėžio miesto savivaldybė pati nutarė rūpintis apšvietimo reikalais. Nauja elektrinė pradėjo dirbti 1923 m. spalį.

1924 m. sausio 9 d. miesto tarybos posėdyje pritarta sprendimui įsteigti Apygardos teismą, tam numatyta skirti 6 000 litų. 1924 m. sausio 15 d. tarybos posėdyje nuspręsta sutvarkyti labai apleistą S. Montvilos teatrą. Nutarta įdėti daug pastangų tam, kad šis teatras pereitų miesto žinion.

1924 m. gegužės 3 d. Panevėžio taryba nutarė, kad visose miesto gatvėse ir gatvelėse privalo būti įrengti šaligatviai, o gatvės, kur įmanoma, paplatintos. Priimtas sprendimas miesto centre lieti cementinius šaligatvius, o jo pakraščiuose leista įrengti ne mažiau kaip 70 cm pločio medinius šaligatvius.

1924 m. birželio 2 d. pripažinta, kad Panevėžio miestui reikalingas laikraštis ir nutarta bendrovei „Panevėžio balsas“ skirti 100 litų mėnesinę subsidiją jam leisti. Posėdyje taip pat nagrinėtas „Gimtajam kraštui tirti“ draugijos raštas dėl Kranto g.

1924 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje svarstytas Panevėžio miesto rinkimų komisijos sudarymo klausimas. Miestą nutarta padalyti į rinkimines apylinkes, prašyta, kad prie šių apylinkių būtų budima.

1924 m. lapkričio 6 d. ugniagesių salėje įvyko miesto tarybos prezidiumo ir valdybos rinkimai, juose pirmininkavo advokatas T. Liudkevičius. V. Kličmanas tarybos pirmininko pareigoms užimti pasiūlė J. Grabį. Pirmininko postas atiteko krikščionių-demokratų frakcijos nariui kunigui J. Grabys, vicepirmininku paskirtas advokatas H. Landau.

1924 m. lapkričio 20 d. posėdyje prisaikdintas burmistras T. Chodakauskas ir valdybos nariai. 1924 m. gruodžio 1 d. posėdžio metu miesto burmistras T. Chodakauskas pranešė, kad valdybos kasoje tik 176 litai.

1925 m. Lietuvoje įgyvendinant žemės reformą Panevėžio miesto plotas labai padidėjo. Prie miesto prijungtos Panevėžio dvaro, Senamiesčio, Fermos ir Navadolio dvaro teritorijos. Prasidėjo privačių namų statybos.

1925 m. kovo 10 d. miesto valdyba paskelbė varžytines šio sodo nuomai 3 metams. Varžytines laimėjo akcinė bendrovė „Spindulys“. Mokestis - 605 litai per metus. Vienas svarbiausių Panevėžio miesto savivaldybės atliktų darbų - gelžbetoninio tilto per Nevėžį pastatymas.

Iš visų Panevėžio miesto mokyklų savivaldybės išlaikomų dalis tuomet sudarė apie 90 procentų. Reikėjo pastatyti naujų mokyklų, nes 1928 m. mieste įvestas privalomas pradinis mokslas. Iš gyventojų buvo renkama tikslinių mokesčių, skirtų steigti pradinėms mokykloms.

1934 m. lapkričio 9-10 d. įvyko rinkimai į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą. 1934 m. Panevėžio miesto savivaldybėje dirbo 78 asmenys. Panevėžys užėmė apie 3 000 ha plotą.

Vienas svarbių darbų - miesto plano sudarymas. Jį pavesta atlikti geodezijos inžinieriui M. Ratautui. Su pastaruoju sutartis sudaryta 1933 metais. Miesto plano sudarymo išlaidos siekė 44 551,90 lito.

1935 m. Panevėžio miesto biudžete buvo sukaupta 1 239 970 litų suma. 1935-aisiais mieste įregistruotas 661 bedarbis. Panevėžyje buvo platinamos svarbesnės gatvės: Stoties, Vasario 16-osios, Elektros, P. Puzino ir Prez. Smetonos.

1930 m. baigta statyti Katedrą. Išaugo „Maisto“ fabriko, mergaičių gimnazijos ir kiti pastatai. Sutvarkytas dešinysis Nevėžio krantas tarp Respublikos gatvės tilto ir Apskrities savivaldybės ligoninės: įrengta lanko formos plačiais šaligatviais, medžiais apsodinta alėja - Jakšto prospektas.

Panevėžio miesto savivaldybė rūpinosi labdara ir išlaikė 6 prieglaudas bei 9 pradžios mokyklas (2 žydų ir 7 lietuvių). Jose mokėsi 2 000 vaikų. 1934 m. Neturtingiesiems dovanota vadovėlių ir sąsiuvinių, pastarieji galėjo nemokamai naudotis pirties paslaugomis, medicinos pagalba. Tinkamose patalpose veikė tik keturios pradžios mokyklos.

1936 m. paskelbtas naujas Seimo rinkimų įstatymas. Remiantis juo, kandidatus į Seimą skyrė apskričių ir miestų tarybos. 1936 m. vyko Seimo rinkimai. Panevėžio apygardos Seimo rinkimų komisijos pirmininko pareigos suteiktos Panevėžio apygardos teismo teisėjui L. Vabalui. Balsavo 59 744 apskrities gyventojai.

Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas 1938 m. papildytas 2 259 692,05 litų suma, išleista 2 138 696,65 litų, pasiektas 120 995,40 litų perteklius.

1938 m. pastatytas naujas mūrinis dviejų aukštų pradinės mokyklos pastatas Danutės gatvėje, į kurį perkelta pradžios mokykla Nr. 1940 m. numatytas Panevėžio miesto biudžetas siekė 2 236 000 litų.

AB „Panevėžio Butų Ūkis“ Šiandien

Daugiau nei 50 metų veikianti AB „Panevėžio butų ūkis“ yra viena iš didžiausių paslaugas teikiančių šalies įmonių. 2020 m. pabaigoje ji pelnė Panevėžio apskrities geriausios paslaugų įmonės vardą.

„Džiugu, kad šio konkurso nugalėtojais tapome jau antrą kartą, pirmą kartą laimėjome 2008-aisiais“, - neslėpė pasididžiavimo AB „Panevžio butų ūkis“ direktorius Vidmantas Žukauskas. Jis akcentavo, kad laimėti aukštą apdovanojimą padėjo visų bendrovės darbuotojų susitelkimas, lojalumas, patirtis, motyvacija, ilgametės sutartys su klientais ir bendrovės techninės bazės atnaujinimas.

Įmonės pajamos 2020 m. išaugo 5 proc., lyginant su 2019-aisiais. Net ir pandemijos sąlygomis pavyko išlaikyti stabilų darbuotojų skaičių. Sėkmingesnius finansinius rezultatus lėmė paslaugų kokybė bei padidėjęs užsakymų skaičius. Sudaryta nemažai naujų sutarčių su daugiabučių namų savininkų bendrijomis dėl visiškos ar dalinės namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros.

Bendrovės vadovas pabrėžia, kad gautas apdovanojimas įpareigoja kolektyvą susitelkti tobulinant ne tik visą bendrovės darbą, bet ir kiekvieną darbo procesą, kad šis būtų dar kokybiškesnis ir efektyvesnis. Vadovai, atsakingi darbuotojai ir valdybos nariai diskutavo apie organizacijos patirtį bei kūrė ateities projekcijas ir bendrą viziją. Taip pat bandė rasti darbo spragas ir išsiaiškinti, ką galėtų daryti dar geriau, ko tikisi klientai ir kaip įgyvendinti jų lūkesčius.

Dar 2020 m. darbuotojams buvo surengti mokymai apie laiko planavimą. Gebėjimas laiku ir kokybiškai atlikti paslaugą ar vykdyti kitus įsipareigojimus padeda kurti patikimos įmonės įvaizdį, o pripažinimas - pritraukti naujų klientų ir plėsti veiklos geografiją, didinant žinomumą ir kituose regiono miestuose ir miesteliuose.

AB „Panevėžio butų ūkis“ gamybos skyriaus vadovė Bela Gavėnienė teigia, kad šiandieninis klientas turi labai aiškią nuomonę, kokio produkto ir aptarnavimo nori. Todėl aišku: siekiant sėkmingai teikti paslaugas, būtina atsižvelgti į kliento įpročius, gyvenimo tempą, galiausiai - dienos planus.

Klientui svarbiausia - kaina, aukšta paslaugos kokybė ir greitas aptarnavimas. Pasitempti verčia ir rinkoje nuolat vykstantys pokyčiai, nauji konkurentai. 81 proc. bendrovės paslaugų pirkėjų šiuo metu sudaro daugiabučių namų savininkų bendrijos.

2021 m. bendrovė planuoja atnaujinti automobilių parką, suaktyvinti paslaugų siūlymo darbą ir pritraukti naujų gyvenamųjų namų, kuriems būtų teikiama bendrojo naudojimo konstrukcijų ir šilumos punktų priežiūra. Siekdama klientams kuo efektyviau teikti naudingiausias paslaugas, bendrovė kasmet sudaro sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Nors įmonės paslaugos prieinamos visiems norintiems, individualūs klientai, pasak B.Gavėnienės, dar ieško pigumo. Ateityje įmonė tikisi perprasti ir individualių vartotojų pageidavimus ir siekti abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo.

Apibendrinant galima teigti, kad AB „Panevėžio butų ūkis“ yra svarbi Panevėžio miesto įmonė, turinti ilgą ir turtingą istoriją. Nuo sovietmečio iki šių dienų įmonė nuolat tobulėjo ir prisitaikė prie besikeičiančių rinkos sąlygų, siekdama teikti aukštos kokybės paslaugas savo klientams.

Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas 1938 m.

tags: #panevezio #butu #ukio #kasos