Istorija kartojasi. Tuo nesunku įsitikinti pažvelgus į Gedimino prospekto, kadaise pakrikštyto Šv. Jurgio vardu, tiesimo istoriją.
Gedimino prospektas Vilniuje
Visa tai, kas primena dabartį, vyko XIX amžiuje. Gedimino prospektas negali pasigirti sena istorija. Tačiau pradėjusi ja domėtis dailėtyrininkė Ingrida Tamošiūnienė dvejus metus praleido archyvuose analizuodama dokumentus, susijusius su Šv. Jurgio prospekto tiesimu. Visa tai ji išdėstė neseniai išleistoje knygoje „Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės (1817-1875)”.
Škotų architekto vizija
Kad Gedimino prospektas yra toks kaip dabar, vilniečiai turėtų dėkoti škotų kilmės inžinieriui architektui Williamui Hastie (apie 1755-1832). Jis sukūrė pirmąjį Vilniaus perspektyvinį planą. Į Vilnių W. Hastie atvyko 1817 metų vasario 11 dieną. Iš to, kad miesto Dūma architekto poreikiams išnaudojo tik 23 rublius ir 1,5 kapeikos sidabru, galima spręsti, kad šiame mieste škotas ilgai neužsibuvo. Jis Vilniuje praleido apie mėnesį.
Anot I.Tamošiūnienės, W.Hastie buvo puikus piešėjas. Planą jis nubraižė skiestu tušu, vandens telkinius paspalvino mėlyna, esamus mūrinius pastatus pažymėjo tamsiai pilka, medinius - oranžine, planuojamus užstatyti kvartalus - šviesiai gelsva spalva.
Vienas patvirtinto plano originalas saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Dvi aikštės
W. Hastie vizija buvo nuo Katedros per Lukiškes iki Neries nutiesti dvi reprezentacines naujojo miesto centro gatves. Šias gatves jis pažymėjo 1817 metų plane. Viena jų - būsimasis Šv. Jurgio prospektas. Kitą gatvę architektas suplanavo ne visai lygiagrečiai su Šv.Jurgio prospektu, bet ši vizija taip ir nebuvo įgyvendinta.
Tarp šių dviejų gatvių buvo numatytos dvi aikštės - Prekybos prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bei Šieno ir malkų vietoj dabartinio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastato. Dabartinę Lukiškių aikštės teritoriją W. Hastie planavo užstatyti.
Lukiškių aikštė Vilniuje
Prospekto tiesimo iššūkiai
Nors W. Hastie planą sukūrė labai greitai, jo įgyvendinimas užtruko. Viena priežasčių - miestiečių nepaklusnumas. Kaip ir dabar, miesto išperkamų žemių savininkai siekė išpešti kuo daugiau naudos, derybos su jais truko dešimtmečius. Kaip ir dabar, gatvei tiesti trūko pinigų, tad darbai vyko taip pat dešimtmečius. Kaip ir dabar, vilniečiai ignoravo valdžios paliepimus išsikelti iš namų, kurie trukdė tiesti Šv. Jurgio prospektą.
Pavyzdžiui, sklypo, kuris buvo prieš dabartinę Vinco Kudirkos aikštę, savininkas Ignacas Tomaševskis užvertė Vilniaus dūmą raštais, kuriuose reikalavo, kad Šv. Jurgio prospektas toje vietoje aplenktų jo valdą.
Gubernijos sekretorius I. Tomaševskis nenorėjo susitaikyti su Šv.Jurgio prospekto tiesimu per jo sodą, nors buvo siūloma vaismedžius persodinti į kitą vietą. Be to, sutvarkyti Šv. Jurgio (dabar V. Kudirkos) aikštę trukdė šiam vilniečiui priklausęs namas, kurį buvo planuojama nugriauti.
Nors su šiuo valdininku ginčą pavyko išspręsti, užtruko kompensacijos už žemę derinimas.
Tiesti Šv. Jurgio prospektą trukdė ir kito miestiečio - Notelio Benico valdos, kuriose buvo keli mediniai pastatai ir mūrinis priestatas. N.Benicas turėjo daryklą, kuri sudegė, todėl 1834 metais išleistas įsakymas išardyti ir jo namą, medžiagas parduoti iš varžytynių, o šiam vyrui pasiūlyti kitą vietą statyboms. Tačiau N.Benicas ilgai nesutiko išsikelti į naują vietą, ignoravo valdžios iškvietimus.
I. Tamošiūnienė aptiko įdomų dokumentą, kuriame paminėta, kad Pokacelovskio valdoje, per kurią buvo planuojama tiesti prospektą, augo kopūstai.
Arčiausiai Katedros stovėjo silpnapročiu pripažinto Šadurskio namas. Jo globėju buvo pripažintas Boleslavas Kontrimas. Jam ir kitam savininkui už nugriautą nekilnojamąjį turtą miesto valdžia sumokėjo 1002 rublius.
Beje, B. Kontrimo namo kieme buvo medinės 14 arklių skirtos arklidės. Čia buvo įsikūrusi gaisrininkų komanda, o šalia didžiuliame katile iš viso miesto susirinkę valkatos virdavo sau valgį.
I. Tamošiūnienė spėjo, jog gaisrininkai benamių kaimynystę kentė dėl to, kad šie padėdavo gesinti gaisrus.
Pavadinimo suteikimas ir tolesnė plėtra
Šv. Jurgio prospekto tiesimo darbai prasidėjo tik 1839 metais, bet ne taip, kaip buvo planuojama - nuo Katedros aikštės. Prospektas pradėtas grįsti nuo Vilijos (dabar Vilniaus) gatvės Katedros link. Šiame ruože darbai užtruko iki 1852-ųjų.
Sutvarkius šią gatvės dalį, caras Nikolajus I 1852 metų vasario 11 dienos įsakymu prospektą pakrikštijo Šv. Jurgio vardu.
Nors prospektas jau buvo vadinamas šventojo vardu, anot I. Tamošiūnienės, jo ruožas nuo Žandarų skersgatvio (dabar Jogailos gatvės) Lukiškių link visą XIX amžiaus antrąją pusę skendo dulkėse arba mirko purve.
1875-aisiais, praėjus 36 metams nuo pirmos Šv. Jurgio prospekto dalies nutiesimo, į priekį pasistūmėta labai nedaug. Ruožas nuo dabartinės Jogailos gatvės Lukiškių prospekto link buvo tvarkomas iki pat XX amžiaus trečiojo dešimtmečio.
Architektūriniai niuansai
Kodėl prospekto šaligatvis ties pastatu, kuriame dabar įsikūręs prekybos centras „Gedimino 9”, staiga praplatėja? Į tai I. Tamošiūnienė surado atsakymą.
1855 metais turtingas pirklys Boruchas Rindziunskis, kuriam Šv. Jurgio prospekto linijoje priklausė net keturi sklypai, kreipėsi į Dūmą prašydamas leisti įsigyti žemę, likusią priešais jo sklypą nutiesus gatvę.
B. Rindziunskis rašte nurodė, kad toje vietoje Šv.Jurgio prospektas susiaurėja apie 4 sieksnius (8,53 metro). Gali būti, kad taip nutiko dėl to, jog miesto valdžia ketino išsaugoti šalia Totorių skersgatvio (dabar Totorių gatvė) stovinčius mūrinius namus. Todėl ir nusprendė prospektą susiaurinti iš abiejų pusių.
W. Hastie gubernatoriui Aleksandrui Rimskiui-Korsakovui 1817 metų vasario 28 dieną išsiuntė raportą, kuriame pažymi, kad apžiūrėjo Vilnių ir jo priemiesčius. Anot architekto, „Pagrindinė miesto dalis, nors ir labai ireguliari ir ankšta, bet kadangi yra užstatyta turinčiais nemažą reikšmę mūriniais pastatais, turėtų likti be jokių permainų, išskyrus tai, kad reikėtų pagal galimybes suformuoti nedideles aikštes įvairioms atvežamoms atsargoms“.
Gedimino pr. 64 namo atnaujinimo darbai
Prie Šv. Vilniaus Gedimino prospekto 64-ojo namo gyventojai priėmė ne tik ekonomiškai pagrįstą, bet ir strategiškai išmintingą sprendimą. Gedimino prospekte stūksantis 64 numeriu pažymėtas daugiabutis - vienas iš istorinių sostinės pastatų, kasdien pritraukiantis ne tik miestiečių, bet ir turistų žvilgsnius. Tačiau ilgą laiką šio kultūros paveldo objekto gyventojai gyveno susidūrę su rimtomis techninėmis problemomis - kiauru stogu, avarinės būklės balkonais ir nuolatinėmis avarijomis.
Ilgus metus pastato stogas nesulaikė lietaus, o vandens prasiskverbimas kenkė ne tik namo konstrukcijoms, bet ir žmonių turtui. Vien tik per pastaruosius kelerius metus avarinė tarnyba į šį namą vyko daugiau nei 20 kartų.
Suvokę, kad daliniai pataisymai - tik laikinas sprendimas, gyventojai, bendradarbiaudami su pastato administratoriumi „Mano BŪSTAS“, priėmė strateginį sprendimą - viso stogo keitimą. 720 kvadratinių metrų stogas, prilygstantis kone pusei futbolo aikštės, šiuo metu intensyviai tvarkomas.
„Jeigu atvirai, tai nusibodo nuolatinės avarijos. Būtent todėl kartu su namo gyventojų dauguma priėmėme „Mano BŪSTO“ pasiūlymą pilnai atnaujinti stogo dangą, kuri nebuvo keista nuo pat namo pastatymo. Gerai, kad pastato administratorius sutvarkė visus dokumentus, atrinko patikimą rangovą bei užtikrino, kad stogo tvarkybos darbams būtų skirta net 60 proc. savivaldybės parama. Tai išties didelė paskatą tvarkytis ir gyventi toliau be problemų“, - sako daugiau nei tris dešimtmečius Gedimino pr.
Pasak Gintarės Šilanskienės, „Mano BŪSTAS“ Klientų atstovavimo grupės vadovės, namo bendruomenės sprendimas liudija apie atsakingą, tvarų ir ilgalaikį požiūrį į gyvenamąją aplinką. „Akivaizdu, kad pasikartojančios problemos įgriso butų savininkams ir jie priėmė racionalų sprendimą - tvarkyti stogą iš esmės. Žinoma, prie to prisidėjo ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros skiriama solidi parama. Tai išties paskatino gyventojus drąsiau imtis veiksmų, o mus - nieko nelaukti ir kibti į darbus“, - teigė G. Šiame daugiabutyje, pro kurį kasdien praeina tūkstančiai žmonių, užsienio turistų, taip pat pradėti tvarkyti ir susidėvėję balkonai.
Tiesa, jie jau buvo remontuoti daugiau nei prieš penkerius metus, tačiau tąsyk dėl rangovo bankroto darbai nebuvo nei užbaigti, nei priimti. „Dabartinis balkonų remontas - tai galimybė ištaisyti anksčiau padarytas klaidas. Darbus čia atlieka patyrusi įmonė, kuri anksčiau sėkmingai ir kokybiškai suremontavo likusius namo korpusų balkonus. Kadangi Gedimino pr. 64 namas dalyvauja specialioje atnaujinimo programoje, gyventojai už 12 balkonų remontą mokės vos 20 proc. sąmatos vertės. Likusią dalį, 80 proc. G. „Gyventojų ryžtas ir pasitikėjimas specialistais leido išvengti tolesnių nuostolių ir grąžinti pastatui deramą išvaizdą. Tai rodo, kad net ir sudėtingiausios situacijos yra išsprendžiamos, kai žmonės veikia išvien, o pagalbos ranką ištiesia kompetentingi specialistai. Katu tai pavyzdys ir kitiems - kiekvienas daugiabutis turi potencialą tapti ne problema, o pasididžiavimu.
Konfliktas Gedimino pr. 33 name
Po 15min aprašyto atvejo - Konfliktas Vilniaus centre: smunkant stogui gyventojai kaltina namo administratorių, su panašia situacija susidūrė ir 33 namo gyventojai, o ir daugiabučio administratorius tas pats - „Naujamiesčio būstas“. Pats namas - ne pirmos jaunystės kaip ir jo stogas. Į 15min kreipėsi skaitytojas Aldas, kuris papasakojo savo istoriją.
Gedimino pr. 33, Vilnius
Aldas maždaug prieš 2 metus įsigijo butą Gedimino pr. ir Vasario 16-osios g. kampe - su vaizdu į Lukiškių aikštę. Tačiau juo negali naudotis iki šiol, nes pradėjęs kapitalinį remontą, pamatė, kad pastato stogas kiauras.
„Pirkau butą, jame viskas buvo labai sutrūniję, prieš 1,5 metų pradėjau viską griauti. Viską išgrioviau, išrinkau, pradėjau lupti lubas, o ten didžiausia skylė. Maždaug 2017 metų rugpjūtį jie man viską išramstė ir iki šiol taip stovi“, - pasakojo jis.
Pirkdamas butą pašnekovas tikino manęs, kad nukrito pakabinamos lubos - apie tokias dideles problemas net nemąstęs. „Kai pirkau butą, kabėjo (ant lubų, - aut. past.) toks pilvas. Galvojau, gal čia pakabinamos lubos, aš net nepažiūrėjau. Kai pradėjom lupti, pradėjo viskas kristi, sakom, neliečiam. O ką buvę savininkai... Močiutės gyveno, jos pardavė ir viskas. Pirkau sau, ne pardavimui ir dabar turiu tokią bėdą“, - sakė Aldas.
Tiesa, jau dvi savaites darbai bute vyksta - valomas šlakas, šiukšlės. Tik tuomet darbininkai galės atidengti perdangą. „Kažkada keis. Bet esmė ta, kad 1,5 metų niekas nevyko iš viso. Tai gerai, aš čia dar negyvenu, bet koks skirtumas. Per 2 metus galėjau bet ką pasidaryti. Jų žadėjimas visiškai nieko nereiškia. Žada žada, pusantrų metų žadėjo, tai pagaliau pradėjo. O dabar dar kiek laiko gali užimti, neįsivaizduoju“, - sakė Aldas.
Pašnekovo teigimu, name reikia keisti ne tik perdangas, bet ir patį stogą. Dėl tekančio vandens pelija ir buto sienos. „Tikiuosi, kad ir stogą iškart keis. Nes jei padarys perdangą, o stogo nekeis, tai nežinau, koks tikslas. Turi tvarkyti, kaip priklauso“, - įsitikinęs Aldas.
„Naujamiesčio būstas“ komentaras
Tačiau „Naujamiesčio būsto“ atstovas Paulius Ugianskis 15min atsakė, kad šis namas yra sudarytas iš dviejų laiptinių. Atskirų laiptinių gyventojai nesutaria tarpusavyje dėl remonto darbų.
„Pirmos laiptinės gyventojai pardavė palėpę ir pirkėjas savarankiškai sutvarkė stogą, o štai antros laiptinės stogo būklė yra bloga, tad gyventojai nuolat registruodavo skundus“, - komentavo jis.
P.Ugianskio teigimu, „Naujamiesčio būstas“ 2015 ir 2016 metais darė susirinkimus, kad kartu su gyventojais aptartų stogo remonto virš antrosios laiptinės būtinumą, tačiau gyventojai juose dalyvavo labai pasyviai.
Vis dėlto 2016 metų pabaigoje su konkursą laimėjusiu rangovu buvo pasirašyta sutartis dėl stogo remonto darbų. Rangovui pastačius pastolius, dar nepradėjus darbų, pirmosios laiptinės gyventojai sukilo - pareikalavo sustabdyti darbus.
„Nurimus aistroms su gyventojais surengėme dar vieną susirinkimą. Pirmosios laiptinės gyventojai nesutiko su darbais ir ragino antrosios laiptinės gyventojus taip pat savarankiškai susitvarkyti stogą. Galų gale sutarėme, kad mes sustabdome darbus ir mėnesį laukiame, kol gyventojai pasirinks rangovą. Pastarojo atranka užtruko, gyventojai rangovą pasiūlė tik maždaug po dviejų mėnesių. Vėl surengėme konkursą, laimėjo gyventojų pasiūlyta UAB „Tvirtos rankos“, tačiau rangovas nesutiko daryti darbų be projekto“, - tvirtino „Naujamiesčio būsto“ atstovas.
P.Ugianskis aiškino, kadangi gyventojų rangovas pareikalavo projekto, konkurso būdu buvo atrinktas projektuotojas ir 2017 metų pavasarį pasirašyta sutartis. Tačiau ir čia laukė siurprizas - 2017 metų rugpjūčio mėnesį buvo gautas pranešimas iš gyventojo, kad pradėjus remonto darbus ėmė kristi lubos.
„Prieš tai jos būklės įvertinti negalėjome dėl pačių gyventojų sukauptų palėpėje šiukšlių. Verta pridurti, kad iki šios dienos iš palėpės jau išvežėme 70 kubinių metrų gyventojų sukauptų atliekų - net 7 statybinius konteinerius. Kadangi perdangos remontui taip pat reikalingas projektas, paprašėme stogo projektuotojų prijungti ir perdangos projektą, nes vieno projekto rengimas yra ekonomiškesnis, nei dviejų atskirų dalių, šiuo atveju stogo ir perdangos“, - aiškino jis.
P.Ugianskis teigė, kad šiuo metu yra ruošiamas projektas namo stogo, perdangos, balkonų ir fasado tvarkymo darbams. Kiek kainuos darbai? Tai paaiškės „nuo rangovų apklausos rezultatų. Darbų trukmė bus suderinta su parinktu rangovu pasirašant sutartį“.
Nors namo būklė patenkinama, stogo virš antrosios laiptinės keraminė čerpių danga yra avarinės būklės. Dėl to kyla pavojus stogo konstrukcijoms kritiškai suirti. „Mūrtašis yra visiškai arba iš dalies supuvęs, neužtikrina stogo gegnių konstrukcijos stabilumo“, - namo būklę komentavo jis.
Kiti svarbūs faktai
- Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija kasmet skiriama tik šešiems kūrėjams, todėl kiekvienas apdovanojimas tampa reikšmingu kultūrinio lauko įvertinimu. 2025 m. viena iš laureačių tapo Marija Drėmaitė - Vilniaus universitetas Istorijos fakulteto profesorė, architektūros istorikė ir paveldo t...
- 2025 m. gruodžio 1 d., sulaukęs 71-erių metų, mirė Jonas Liubertas - buvęs ilgametis bendrovės „Paroc“ vadovas, vienas pagrindinių žmonių, atvedusių šią tarptautinę izoliacinių medžiagų gamintojų grupę į Lietuvą ir ilgus metus formavusių įmonės kultūrą, procesus bei plėtrą.
- Eidamas 65-uosius metus mirė architektas Audrius Karalius (1960-2025) - kūrėjas, architektūros kritikas, redaktorius ir aktyvus visuomenės gyvenimo dalyvis.
- Kovo 27 d. mirė pirmasis Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Vincentas Šeštakauskas, kurio gyvenimo ir profesinis indėlis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos statybos sektoriuje.
- Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje.
- Architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Žebrauskas šiandien pažymi 70-metį.
- Profesinės šventės proga tradiciškai pagerbiami geriausieji statybos sektoriaus darbuotojai.
- Statybos ir projektavimo įmonė ARCHIS birželį pelnė TOP Lietuvos šeimos verslo vardą. Versle, kurį 1991-aisiais pradėjo Jonas Urbonas, jau darbuojasi ir du jo sūnūs - Rokas ir Vilius Urbonai. Antrosios kartos atstovai tikisi, kad į verslą įsijungs ir trečioji karta: brolių šeimose auga 6 vaikai.
- Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
- Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
- Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
- Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.