Arterinė hipertenzija (AH) arba hipertoninė liga - tai ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Pirmasis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą, o antrasis skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. Kraujospūdis yra matuojamas specialiai tam skirtu prietaisu, rodmenis pateikiančiu gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Viršutinis skaičius matuoja slėgį arterijose širdžiai plakant (sistolinis slėgis), o apatinis skaičius - slėgį arterijose tarp dūžių (diastolinis slėgis).
Arterinė hipertenzija, dar žinoma kaip aukštas kraujo spaudimas, yra dažna būklė, kai iš širdies tekantis kraujas dideliu slėgiu spaudžia arterijų sieneles, ilgainiui galinti sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies ligas. Kraujospūdį lemia tiek širdies pumpuojamas kraujo kiekis, tiek arterijų atsparumas kraujo tėkmei. Kuo daugiau kraujo pumpuoja širdis ir kuo siauresnės arterijos, tuo aukštesnis kraujo spaudimas.
Net nesant simptomams, kraujagyslių ir širdies pažeidimai vystosi ir gali būti aptinkami. Nekontroliuojama arterinė hipertenzija padidina rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies smūgio ar insulto, riziką. Galima metų metus turėti aukštą kraujospūdį, bet nejausti jokių simptomų.
Aukštas ir šokinėjantis kraujo spaudimas - požymiai, kuriais gali pasižymėti hipertoninė liga. Taigi, jeigu juos pastebėjote, neignoruokite to ir užsiregistruokite tyrimams.
Arterinės Hipertenzijos Tipai ir Priežastys
Išskiriami du arterinės hipertenzijos tipai: pirminė (esminė) hipertenzija - aukštas kraujospūdis, atsirandantis ne dėl kitos būklės ar ligos, bei antrinė hipertenzija - padidėjęs kraujo spaudimas, atsirandantis kaip kitų sveikatos problemų komplikacija.
Yra du pagrindiniai hipertenzijos tipai:
- Pirminė hipertenzija. Tai dažniausias šios ligos tipas, kuris nustatomas maždaug 90 proc. arterine hipertenzija sergančių žmonių. Jos priežastys nėra tiksliai žinomos. Paprastai pirminė hipertenzija vystosi palaipsniui. Pirmuosius 15-20 metų, gali nepasireikšti jokie klinikiniai aukšto kraujo spaudimo simptomai. Nustatyta, kad tokiu atveju maždaug pusė jų numirtų dėl išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, trečdalis - dėl insulto ir apie 10-15 proc. - dėl inkstų funkcijos nepakankamumo. Negydant pirminės hipertenzijos, kiltų didžiulis pavojus ligonio sveikatai.
- Antrinė hipertenzija. Tai kur kas retesnis hipertenzijos tipas. Tokia liga nustatoma maždaug 10 proc. AH sergančių žmonių. Antrinės hipertenzijos priežastys yra nustatomos.
Daugeliu atvejų aukšto kraujospūdžio priežastis nėra nustatoma - pirminė hipertenzija paprastai vystosi palaipsniui per daugelį metų. Jei aukštas kraujospūdis atsiranda dėl specifinių priežasčių, nustatoma antrinė hipertenzija, kurią sukelia įvairūs susirgimai ir vaistai, įskaitant:
- Obstrukcinė miego apnėja
- Inkstų problemos
- Antinksčių navikai
- Skydliaukės problemos
- Tam tikri (įgimti) kraujagyslių defektai
- Tam tikri vaistai, tokie kaip kontraceptinės tabletės, vaistai nuo peršalimo, dekongestantai (nosies gleivinės paburkimą mažinantys vaistai), nereceptiniai skausmą malšinantys ir kai kurie receptiniai vaistai, nelegalūs narkotikai, tokie kaip kokainas ir amfetaminai.
Hipertenzija – priežastys, simptomai, diagnozė, gydymas, patologija
Hipertenzijos Simptomai ir Diagnostika
Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Kaip jau buvo užsiminta, hipertenzija dažniausiai nepasižymi jokiais simptomais, todėl ir yra vadinama „nebyliąja žudike“. Retais ir sunkiais atvejais padidėjęs kraujo spaudimas sukelia prakaitavimą, nerimą, miego problemas ir paraudimą. Jei kraujospūdis padidėja virš 180/120 mmHg (hipertenzinė krizė), žmogus gali patirti galvos skausmą ir kraujavimą iš nosies. Vis dėlto žmonės, sergantys arterine hipertenzija, dažnai nejaučia jokių simptomų.
Siekiant diagnozuoti arterinę hipertenziją, atliekami daugkartiniai kraujospūdžio matavimai: spaudimas matuojamas tiek skirtingų apsilankymų pas gydytoją metu, tiek namuose, kur pacientai paprašomi patys užregistruoti rodmenis.
Insultas: Kas Tai ir Kaip Jis Susijęs su Hipertenzija?
Insultas, dar vadinamas smegenų infarktu ar smegenų kraujotakos sutrikimu, yra gyvybei pavojinga būsena, kai smegenų dalis negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų dėl sutrikusios kraujotakos. Tai gali įvykti dėl užsikimšusios ar plyšusios smegenų kraujagyslės.
Insultas yra viena dažniausių mirties ir negalios priežasčių pasaulyje, tačiau greita reakcija ir skubi medicininė pagalba gali žymiai sumažinti jo pasekmes. Insultas dažniau pasitaiko vyresniems nei 55 metų žmonėms, tačiau jis gali ištikti ir jaunesnius, ypač turinčius rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis, rūkymas ar diabetas.
Insulto Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Insultas išsivysto, kai sutrinka kraujo tiekimas į smegenis, tačiau priežastys priklauso nuo insulto tipo. Išeminį insultą dažniausiai sukelia kraujagyslių užsikimšimas, o hemoraginį - kraujagyslių plyšimas.
Pagrindinės insulto priežastys:
- Kraujagyslių užsikimšimas (išeminis insultas)
- Kraujagyslių plyšimas (hemoraginis insultas)
Svarbu suprasti, kad aukštas kraujospūdis vidutiniame amžiuje yra lemiamas veiksnys išvystyti demenciją, ypač kraujagyslinę demenciją, vyresniame amžiuje. Kraujagyslinė demencija yra antroji pagal dažnumą demencijos forma po Alzheimerio ligos. Ją sukelia kraujo pateikimo į galvos smegenis sutrikdymas, dėl kurio smegenys negauna pakankamai deguonies ir maistingųjų medžiagų, būtinų geram smegenų veikimui.
Insulto Simptomai
Insulto simptomai dažniausiai atsiranda staiga ir reikalauja skubios reakcijos. Gali būti kiti simptomai: Staigus regos sutrikimas vienoje ar abiejose akyse, dvejinimasis. Galvos svaigimas, koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimai.
Jei pastebite insulto simptomus (veido nusileidimą, rankos silpnumą, kalbos sutrikimus ar kitus), nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą (numeris Lietuvoje - 112).
Aukšto Kraujospūdžio Kontrolė ir Gyvenimo Būdo Pokyčiai
Siekiant kontroliuoti aukštą kraujospūdį, dažnai tenka pakeisti gyvenimo būdą. Rekomenduojami šie pokyčiai: sveika širdžiai mityba su mažiau druskos, reguliarus fizinis aktyvumas, sveiko svorio išlaikymas ar antsvorio atsikratymas, vartojamo alkoholio ribojimas.
Vienas iš būdų, kaip sumažinti spaudimą - sveika mityba. Jeigu Jums diagnozuotas aukštas spaudimas, nerekomenduojama piktnaudžiauti kava. Vienas jos puodelis per dieną dažniausiai labai nepadidina kraujospūdžio. Tačiau verta pastebėti, kad kavos poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. Tam, kad įvertintumėte, kaip šis gėrimas veikia Jus, pasimatuokite spaudimą prieš gerdami kavą ir maždaug pusvalandį po to.
Dar vienas aukšto kraujo spaudimo kontrolės būdas - reguliarus fizinis aktyvumas. Rekomenduojama rinktis vidutinio intensyvumo dinaminius pratimus ir jiems skirti maždaug 50-60 min.
Rūkymas yra vienas iš pagrindinių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, galintis pasunkinti hipertenziją. Alkoholis kaip ir rūkymas gali pabloginti hipertenzija sergančių pacientų būklę.
Aukšto kraujospūdžio gydymas gali būti atliekamas ir vaistais. Kaip jau tikriausiai supratote, kada gerti vaistus nuo spaudimo, nurodo gydytojas. Būtent jis, atlikęs reikiamus tyrimus, gali nuspręsti, kokių medikamentų ir kokiomis dozėmis reikia.
Farmakologinis Gydymas
Vis dėlto dažnu atveju vien sveikesnės gyvensenos nepakanka, prireikia ir vaistų pagalbos. Vaistai skiriami priklausomai nuo išmatuojamo kraujospūdžio ir kitų sveikatos problemų.
Kraujospūdį reguliuojantys medikamentai vadinami antihipertenziniais vaistais. Esant aukštam cholesterolio kiekiui jo perteklius kaupiasi ant arterijų sienelių taip jas susiaurindamas arba užblokuodamas šioje arterijoje kraujotaką į smegenis, taip iššaukiant insultą. Statinai veiksmingai mažina išeminio insulto (insultas, kurį sukelia užsikimšusi kraujagyslė) riziką, nepriklausomai nuo cholesterolio lygio.
Kraują skystinantys vaistai sumažina kraujo krešulių formavimosi riziką:
- Antitrombocitiniai vaistai. Dar vadinami trombocitų agregacijos inhibitoriais.
- Antikoaguliantiniai vaistai. Antikoaguliantai kitaip stabdo krešulių formavimąsi kraujyje. Taip pat prie šių vaistų priskiriamas ir varfarinas.
Jei gydytojas jums skyrė vaistų, vartokite juos tiek laiko, kiek paskirta. Savavališkai nutraukti vaistų vartojimą ar pakeisti jų dozę gali būti pavojinga.
Insulto Pasekmės ir Reabilitacija
Insultas gali sukelti ilgalaikes pasekmes, tokias kaip paralyžius, kalbos sutrikimai, atminties problemos ar emociniai pokyčiai. Daugelis pacientų susiduria su judėjimo, savarankiškumo ar socialinio gyvenimo apribojimais. Norint prisitaikyti prie pokyčių, būtina reabilitacija, artimųjų parama ir, jei reikia, psichologinė pagalba. Pagalbinės priemonės, tokios kaip vežimėliai ar kalbos terapijos įrankiai, gali padėti išlaikyti savarankiškumą.
Prevencija
Supratimas apie rizikos veiksnius, simptomų atpažinimas ir prevencijos priemonės yra esminiai žingsniai, siekiant apsaugoti smegenų sveikatą. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir rūkymo atsisakymas, kartu su reguliariomis gydytojo konsultacijomis, padeda sumažinti insulto riziką.
Reguliariai konsultuokitės su gydytoju ar neurologu, kad būtų stebima jūsų kraujagyslių būklė ir sudarytas individualus gydymo ar prevencijos planas. Venkite savarankiško vaistų, maisto papildų ar alternatyvių metodų vartojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip mitybos koregavimas, fizinio aktyvumo didinimas ar streso mažinimas, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija ar lengvi fiziniai pratimai, tačiau jų taikymą būtina suderinti su specialistu.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei įtariate insultą ar pastebite jo simptomus, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą ir venkite bet kokios savigydos.
Statistika
Ši lentelė apibendrina statistinius duomenis apie arterinę hipertenziją Lietuvoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Vyrų, 65 m. ir vyresni, sergančių hipertenzija | 56,4 proc. |
| Moterų, 65 m. ir vyresnių, sergančių hipertenzija | 70,3 proc. |
| Vyrų, 15-64 m. amžiaus, sergančių hipertenzija | 19,3 proc. |
| Moterų, 15-64 m. amžiaus, sergančių hipertenzija | 18,8 proc. |
Tyrimų Lietuvoje rezultatai parodė, kad daugiau nei pusei 34-64 metų gyventojų diagnozuota arterinė hipertenzija (59,1 proc. vyrų ir 50,9 proc. moterų). Vyresnio amžiaus žmonėms tie skaičiai dar didesni. Beveik tris ketvirtadalius vyresnio amžiaus žmonių vargina padidėjęs arterinis kraujospūdis.
2000-2007 metų statistikos duomenimis, daugiausiai žmonių Europoje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų - apie 53 proc. mirusiųjų. Iš jų 49 proc. miršta nuo insulto ar infarkto ir net 30 proc. Beveik kiekvienam asmeniui šios rizikos sumažinimui būtina vartoti vaistus ribose.
Hipertenzinė širdies liga nėra pagydoma, o tik sukontroliuojama. Todėl pastebėjus net ir menkiausius tokios būklės simptomus, patariama kreiptis į gydytojus.