Patalpų nuoma yra aktuali tema tiek verslui, tiek privatiems asmenims. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, egzistuoja įvairūs patalpų nuomos klasifikavimo būdai, priklausantys nuo teisinio reguliavimo, paskirties ir kitų kriterijų. Straipsnyje aptariami pagrindiniai patalpų nuomos klasifikavimo aspektai Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, paskirtį, PVM apmokestinimą ir biurų klasifikaciją pagal BOMA metodiką.
Teisinis Reguliavimas ir Patalpų Paskirtis
„Pagal galiojantį teisinį reguliavimą pastatų ir patalpų paskirtis apibrėžia, kokiai funkcijai konkretus statinys ar jo dalis yra pritaikyti ir kaip jie gali būti naudojami. Tai reiškia, kad patalpos turi būti eksploatuojamos pagal statybos dokumentuose nustatytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, o ne pagal savininko norimą vykdyti veiklą“, - teigia teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Gabrielė Raižytė-Džulė. Šią bendrą taisyklę įtvirtina Statybos įstatymas, o patalpų paskirčių klasifikavimą detalizuoja statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuriame skiriamos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos bei jų konkrečios rūšys.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 6 straipsnyje nurodyta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui.
Taigi, įsigyjant (nuomojantis) žemę, esamus pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus, vadovaujamasi Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036. Atkreipiame dėmesį, kad ši įstatymo išimtis galioja tik esamiems pastatams ar kitiems nekilnojamiesiems daiktams.
Gyvenamosios ir Apgyvendinimo Paskirties Patalpų Atskyrimas
Gyvenamosios ir apgyvendinimo paskirties patalpų atskyrimas nėra formalus - gyvenamosios paskirties patalpoms taikomi papildomi reikalavimai, susiję su insoliacija, garso izoliacija, poilsio ir želdynų zonomis, automobilių stovėjimo vietomis bei kita infrastruktūra. Jie skirti užtikrinti tinkamas sąlygas nuolatiniam gyvenimui ir apsaugoti gyventojų gyvenimo kokybę, todėl paskirčių sistema balansuoja individualius savininkų interesus ir kaimynų teises.
„Gyvenamosios paskirties patalpoms keliami reikalavimai susiję su žmonių kasdieniu gyvenimu. Triukšmas, padidėję lankytojų srautai, automobilių statymas ar bendrųjų patalpų naudojimas tiesiogiai veikia kaimynus, todėl teisės aktai ir numato, kad ne kiekviena veikla yra suderinama su gyvenamąja aplinka“, - pažymi „Sorainen“ teisininkė.
Dėl šios priežasties teisės aktai numato ne bendrą leidimą vykdyti komercinę veiklą gyvenamosiose patalpose, o aiškiai apibrėžtas išimtis.
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše įtvirtintas baigtinis veiklų sąrašas, kurios laikomos suderinamomis su gyvenamąja paskirtimi, jeigu jos nepažeidžia kaimynų interesų ir bendrojo naudojimo objektų. Veikla, kuri nėra jame aiškiai įvardyta, negali būti laikoma leidžiama vien dėl to, jog ji vykdoma gyvenamosiose patalpose ar kol kas nesulaukė skundų. Teisiniu požiūriu tai nėra saugi prielaida“, - pabrėžia G.Raižytė-Džulė.
Trumpalaikio apgyvendinimo veikla pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą į šias išimtis nepatenka, išskyrus atvejus, kai ji vykdoma kaimuose ar viensėdžiuose esančiose gyvenamosiose patalpose. Miestuose, ypač daugiabučiuose namuose, tokia veikla dažnai susiduria ne tik su patalpų paskirties, bet ir su kitų patalpų savininkų teisių klausimu - sprendimai dėl veiklos vykdymo tam tikrais atvejais siejami su kaimynų sutikimais, o praktikoje būtent gyventojų skundai dažniausiai inicijuoja savivaldybių patikrinimus.
„Gyventojai neretai vadovaujasi logika, kad jeigu veikla vykdoma ilgą laiką ir niekas nesiskundė, ji yra teisėta. Tačiau pastatų ir patalpų naudojimo priežiūra grindžiama atitiktimi teisės aktams - savivaldybės privalo reaguoti gavusios pranešimų apie galimus pažeidimus“, - dėmesį atkreipia „Sorainen“ teisininkė.
Ji atkreipia dėmesį, kad už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį fiziniams asmenims gali būti skiriama bauda nuo 280 iki 3 000 eurų, o už pakartotinį pažeidimą - nuo 400 iki 6 000 eurų. Juridiniams asmenims numatytos didesnės sankcijos - nuo 3 000 iki 15 000 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 5 500 iki 18 000 eurų.
„Šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimai, tačiau iki jų įsigaliojimo galioja esamas reguliavimas, todėl veiklą rekomenduojama vertinti, remiantis šiandien galiojančiomis taisyklėmis“, - reziumuoja G.Raižytė-Džulė.
Trumpalaikė ir Ilgalaikė Nuoma bei PVM Apmokestinimas
Nuo 2025-05-01 įsigaliojo nauja LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 31 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat mokesčių administratorius atnaujino ir papildė PVMĮ 31 straipsnio komentarą. Šios dalies komentaras papildytas nuostata, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. gyvenamosioms patalpoms priskiriami butai.
Komentaras papildytas paaiškinimu dėl trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos. Trumpalaikė gyvenamųjų patalpų nuoma, t. y. nuoma, kurios laikotarpis trumpesnis kaip 2 mėnesiai, apmokestinama PVM, taikant standartinį PVM tarifą. Asmenys viešbutyje, kuris yra PVM mokėtojas, apsistoja įvairiais laikotarpiais. Nustatant 2 mėnesių laikotarpio termino pradžią ir pabaigą vadovaujamasi Civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis.
Pavyzdys: Sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Sutartyje numatyta, kad ji įsigalioja 2025 m. kovo 5 d. ir sudaroma 2 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju nuomos termino pradžia bus 2025 m. kovo 6 d. 00:00 val., o pabaiga - 2025 m. gegužės 6 d.
Pavyzdys: Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, savo turimas, nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas - butą - nuomoja 2 savaitėms, 10 dienų ar pan., t. y. trumpesniam nei 2 mėn. laikotarpiui.
Šios dalies komentaras papildytas ESST teismo praktika ir nustato, kad pagal suformuotą ESTT praktiką (bylos: C-326/99, C-409/98, C-108/99, C-269/00 ir kt.) nekilnojamojo turto nuoma PVM apskaičiavimo tikslais suprantama kaip nuomotojo įsipareigojimas suteikti teisę nuomininkui naudotis nekilnojamuoju turtu kaip savininkui nustatytu laiku už užmokestį, jokiam kitam asmeniui negalint pasinaudoti šia teise.
ESTT sprendime C-215/19 (41 p.) patikslino, kad PVM direktyvoje numatytas nekilnojamojo turto nuomos neapmokestinimas paaiškinamas tuo, kad nekilnojamojo turto nuoma, nors ir ekonominė veikla, paprastai yra pasyvi ir nesukuria didelės pridėtinės vertės. Tokia veikla skiriasi nuo kitų veiklos rūšių, susijusių su pramone ir prekyba, arba nuo veiklos, kurios tikslas atitinka paslaugos teikimą, o ne paprastą turto perleidimą, pavyzdžiui, teisės naudotis golfo aikštele, teisės naudotis tiltu už kelių mokestį ar teisės įrengti cigarečių automatus prekybos vietose.
Savo praktikoje ESTT ne kartą akcentavo, kad nekilnojamojo turto nuomos pasyvusis pobūdis, kuris pateisina tokio sandorio neapmokestinimą PVM, susijęs su paties sandorio pobūdžiu, o ne su tuo, kaip nuomininkas naudoja atitinkamą turtą (byla C-278/18, 21 punktas).
Taip pat komentaras patikslintas dėl „mišrių“ sandorių apmokestinimo PVM. Kai kartu su nekilnojamuoju turtu perduodamas ir kitas jame esantis turtas (įrenginiai, inžineriniai tinklai ir pan.), teikiamos papildomos paslaugos, t. y. sudaromas ,,mišrus“ paslaugų sandoris, tai PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad sandorį sudaro keli elementai. Tokiu atveju, remiantis ESTT praktika (bylos C-41/04, C-251/05 ir kt.), reikia nustatyti, ar yra sudarytas vienas, du ar daugiau atskirų sandorių.
Pavyzdys: UAB, eksploatuojanti futbolo stadioną, su futbolo klubu sudarė sutartį dėl teisės naudotis futbolo stadiono aikštynu. Sutartyje numatyta, kad futbolo klubas futbolo stadiono aikštynu, taip pat žaidėjų ir teisėjų drabužinėmis galės naudotis ne daugiau nei 18 dienų per sporto sezoną (sporto sezonui prasidedant kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d. ir baigiantis kitų metų birželio 30 d.). Pagal sutartį UAB:
- turi visišką ir neribotą teisę suteikti tokias pačias teises kitiems savo pasirinktiems fiziniams arba juridiniams asmenims, išskyrus minėtas 18 dienų;
- turi teisę bet kada patekti į minėtas patalpas tam, kad užtikrintų tinkamą naudojimąsi jomis ir apsisaugotų nuo bet kokios žalos (keliama tik viena sąlyga - netrukdyti tinkamai sporto rungtynių eigai);
- išlaiko patekimo į patalpas nuolatinės kontrolės teisę;
- reikalauja sumokėti fiksuotą 1 750 Eur atlyginimą už kiekvieną naudojimosi aikštynu, drabužinėmis, kavinės, durininko paslaugomis, visų patalpų apsauga ir priežiūra dieną - pagal susitarimą 20 proc. šios reikalaujamos sumos sudaro mokestis už teisę patekti į futbolo aikštę, 80 proc. - mokestis už įvairias priežiūros, valymo, remonto (žolės pjovimas, sėjimas ir kt.) ir žaidimo aikštės atnaujinimo paslaugas, taip pat už papildomas paslaugas.
Pavyzdys: Bendrovė valdo biurų pastatą, skirtą įrengtų darbo vietų nuomai. Biurų pastatas yra naudojamas skirtingų klientų, ieškančių darbui skirtos aplinkos (visiškai įrengtų darbo vietų), poreikiams tenkinti.
Tiek Biuro erdvės, tiek Bendradarbystės erdvės nuomos atveju klientui nereikia niekuo rūpintis - nei darbo vietos įrengimu, nei jos priežiūra, aptarnavimu ar remontu, t. y. Bendradarbystės erdvės paslaugos susideda iš keleto elementų: naudojimosi darbo vieta, bendromis poilsio zonomis, virtuvėle, sanitariniais mazgais, konferencijų salėmis ir kt. Visi šie elementai yra glaudžiai susiję, neturi savarankiško tikslo, todėl PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad yra sudarytas vienas sandoris.
Paslaugos gavėjui nėra priskirta konkreti darbo vieta (konkretus darbo stalas) ir vieną dieną jis dirba vienoje darbo vietoje, kuri tuo metu yra laisva, kitą dieną - kitoje, bendroje darbo erdvėje su kitais žmonėmis, t. y. neturi teisės į aiškiai apibrėžtą erdvę. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad dominuojantis sandorio elementas - įrengtos darbo vietos nuoma. Tokiu atveju PVM apskaičiavimo tikslais laikoma kad sudarytas darbo vietos nuomos sandoris, kuris apmokestinamas PVM, taikant standartinį 21 proc.
Biuro erdvės nuomos paslauga susideda iš keleto elementų, kurie yra glaudžiai susiję, nėra savarankiški ir objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugą. Biuro erdvės nuomos atveju nuomininkas įgyja aiškią teisę į apibrėžtą erdvę - kabinetą, naudodamasis jam bendrovės suteiktu kabinetu, apriboja kitų asmenų galimybę naudotis tomis pačiomis patalpomis. Tokiu atveju laikoma, kad dominuojantis sandorio elementas - teisės naudotis patalpomis kaip savininkui nustatytu laiku už užmokestį įgijimas, ir joks kitas asmuo negali pasinaudoti šia teise. Todėl PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad bendrovė suteikė kabineto.
Biurų Klasifikacija Pagal BOMA Metodiką
Biurai Lietuvoje ir daugumoje užsienio šalių yra klasifikuojami remiantis BOMA (Building owners and managers association - Pastatų savininkų ir valdytojų asociacija) asociacijos metodika, pagal kurią biurai, atsižvelgiant į tam tikrą charakteristikų rinkinį, skirstomi į tris pagrindines klases - A, B ir C. Neretai rinkoje naudojamas ir papildomas B+ klasifikavimas, siekiant išskirti vienos ar kelių A klasės charakteristikų neatitinkančius, tačiau taip pat aukštos kokybės paslaugas pasiūlyti galinčius pastatus.
Remiantis BOMA klasifikavimo sistema, Lietuvoje nėra A klasės reikalavimus atitinkančių verslo centrų, tačiau mūsų šalyje yra naudojamas ir A klasės terminas, kai administracinis pastatas atitinka beveik visas charakteristikas. Dar viena Lietuvos administracinių pastatų ypatybė yra klasės bei pastato dydžio priklausomybė. A klasės biurams yra būdingas kur kas didesnis plotas nei likusių klasių pastatams.
BOMA pateiktos charakteristikos nėra pilnai formalizuotos ir apibrėžtos, o tuo labiau nėra naudojamos globaliame lygmenyje. Tad biurų vertinimas tiesiogiai priklauso nuo bendro administracinių patalpų konteksto šalyje. Šiuo atveju B klasės biuro pastatas Singapūre savo inžineriniais sprendimais, infrastruktūra ir modernumu gali prilygti A klasei Lietuvoje.
Iki 2000 metų statomų naujų administracinių pastatų inžinerinės charakteristikos, paslaugos bei funkcionalumas smarkiai atsiliko nuo Europos lygio.
Pagrindiniai A, B ir C Klasių Biurų Skirtumai
Ši lentelė apibendrina pagrindinius skirtumus tarp A, B ir C klasių biurų, atsižvelgiant į įvairius kriterijus:
| Kriterijus | A Klasė | B Klasė | C Klasė |
|---|---|---|---|
| Vieta | Geriausia miesto vieta | Gera miesto vieta | Vidutinė arba mažiau patraukli vieta |
| Susisiekimas | Geras susisiekimas tiek viešuoju, tiek nuosavu transportu | Pakankamas susisiekimas | Ribotas susisiekimas |
| Vidaus Mikroklimatas | Visiškai kontroliuojamas patalpų mikroklimatas, pastovios temperatūros palaikymas | Kontroliuojamas vidaus mikroklimatas, pastovios temperatūros ir drėgmės palaikymas | Minimalus arba nekontroliuojamas mikroklimatas |
| Apsaugos Sistemos | Šiuolaikinės apsaugos sistemos | Standartinės apsaugos sistemos | Minimalios apsaugos priemonės |
| Papildomos Paslaugos | Reiklūs papildomų paslaugų kiekiui ir kokybei | Pakankamas paslaugų kiekis | Minimalus paslaugų kiekis |
EVRK Klasifikatorius
EVRK naudojimas leidžia visus šalyje esančius ūkio subjektus suskirstyti į kategorijas ir rinkti gyventojų, produkcijos, užimtumo, žemės ūkio, pajamų bei kitus duomenis pagal veiklos rūšis. EVRK parengtas pagal Statistinį Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių - NACE 2 red. (Nomenclatures des Activities de Communite Europeene - NACE Rev. 2), kurį rengia Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) ir kuris yra susijęs su Jungtinių Tautų tarptautiniu standartiniu gamybiniu visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (ISIC 4 red.). Pirmieji 4 EVRK ženklai atitinka tų pačių ekonominės veiklos rūšių kodus NACE.
tags: #patalpu #nuoma #klasifikacijos #traipsnis