Karštos diskusijos šiuo klausimu tęsiasi nuo neatmenamų laikų. Vieni, o tokių dauguma, mano, kad vyras ir moteris niekada nebūna tik draugais, nes jų fizinis skirtingumas visuomet sukelia mažesnį ar didesnį potraukį, ir nors pats žmogus gali jo pilnai nesuprasti, kai pasitaiko tinkama proga, tai gali būti realizuota. O kiti į broliškus - seseriškus santykius žiūri visiškai ramiai, ar net labiau linkę bendrauti su kitos lyties žmonėmis, nes daugiau jais pasitiki ir mano, kad dėl skirtybių bendravimas tampa turtingesnis ir įdomesnis.
Ne kartą esame draugių ratelyje diskutavę, ar įmanoma draugystė tarp skirtingų lyčių. Manau, kad tokia draugystė ilgai netrunka. Arba ji virsta į kažką rimtesnio, arba tiesiog pasukama skirtingais keliais. Juk didžiają dalį laiko leidžiant kartu gali atsirasti ir trauka vienas kitam. Aš pati nesu turėjusi draugo-vaikino. Tiesiog net negalėčiau vyriškiui išsipasakoti savo visų moteriškų dalykėlių ir paslapčių.
Esu ne kartą sakiusi, kad koks nors mano pažįstamas vaikinas yra tik draugas ir negali būti nieko rimto. Bet..dažniausiai gaudavosi atvirkščiai. Galbūt todėl, kad tiesiog negalėčiau bendrauti su žmogumi, kuris išvis manęs niekuo netrauktų ir nedomintų. O ar jūs turite draugų-vyrų, tokių, su kuriais leidžiate visą laisvalaikį, su kuriais dalinatės savo bėdomis ar išgyvenimais?
Štai vienos moters istorija, kuri kreipėsi į psichologę dėl sudėtingų santykių: "Prašau jūsų konsultacijos, nes esu pasimetusi santykiuose bei jaučiuosi įskaudinta ir sugniuždyta. Man 40 metų, esu išsiskyrusi moteris. Po skyrybų su pirmu vyru, praėjus porai metų, susipažinau su simpatišku 41 metų vyriškiu. Įpatingas dėmesys man, rūpestingumas, domėjimasis mano problemomis, įsiklausymas bei mokėjimas patarti, suprasti. Nežiūrint į tai, išvaizda nepriekaištinga, charizmatiška šypsena, stilingi vardiniai drabužiai, išpuoselėta šukuosena ir puikus humoro jausmas. Susipažinus vyriškis nesiūlė jokių skubotų susitikimų praleisti naktį, atvažiuodavo kaskart pas mane iš kito miesto, kad bent keletą valandų praleistume drauge, nuoširžiai pabendrautume, ir išvažiuodavo. Buvau sužavėta, nes man atrodė, kad šitas vyras tikrai neturi ketinimų tik nusitemti mane į lovą."
Aš žinoma iš karto pasidomėjau ar jis nėra vedęs bei neturi rimtų santykių su kita moterimi. Jis užtikrino, kad jau trys metai kaip išsiskyręs, kad draugavo su mergina po skyrybų, bet santykiai taip pat nutrūko dėl merginos nepasitikėjimo juo bei dažnai keliamų pavydo scenų, visiškai be pagrindo. Vyriškis prisipažino, kad nors šiuo metu yra Lietuvoje, bet iš tiesų jis ilgesnį laiką leidžia Airijoje, nes ten jo verslas, o su Lietuva jo beveik niekas neberiša. Po mūsų keletos romantiškų susitikimų jis išvyko atgal į Airiją, nes pasakė, kad iš ten ruošiasi skristi į kelionę, kurią nusipirkęs yra prieš pusmetį, todėl atšaukti būtų gaila. Paklausus su kuo jis skrenda, pasakė, kad su draugais. Po jo išvykimo kasdien plaukė žinutės bei netilo skambučiai. Gražūs žodžiai ir rūpestingumas, domėjimasis mano gyvenimu - tiesiog užbūrė. Atrodė, kad sutikau idealų vyrą.
Prabėgus dviems savaitėms draugas grįžo į Lietuvą tiesiai pas mane su didžiule puokšte gelių bei dovanomis. Tą kartą jis jau niekur nebeišvažiavo, bet pasiliko pas ir taip prasidėjo mūsų draugystė. Viskas buvo puiku, tik pastebėdavau, kad jis ištisai rašo žinutes telefonu, dažnai su kažkuom atokiau nuo manęs bendrauja telefonu. Paklausus su kuo jis susirašinėja, atsakymas būdavo vienas - su darugais bei verslo reikalai. Praleidome gal savaitę kartu ir jis išskrido atgal į Airiją. Prieš tai pasiūlė drauge atostogauti, kai tik man atsiras galimybė. Ir vėl bendravimas telefonu, gražios ilgesingos romantiškos eilutės su begale meilės žodžių. Manęs vardu niekad nevadino, aš jam buvau saulutė, meilė, brangenybė. Užsakė kelionę po mėnesio, aš nesitvėriau džiaugsmu.
Po poros savaičių jis ir vėl grįžo savaitgaliui, po to pasakė, kad jau turi bilietus skrydžiui atgal. Man vis kėlė įtarimą keisti jo susirašinėjimai bei telefono ištisai nešiojimasis kartu, net einant į dušą. Kai jis susiruošė išvykti ir atsisveikino, aš kažką įtardama pasitikrinau skydžio laiką ir buvau lengvai šokiruota - skydžio tokio tą dieną net nebuvo. O jis man dar iš oro uosto paskambino, atsisveikino bei atsijungė nuo ryšio. Po trijų valandų paskambino ir pasakė, kad nusileido jau Airijoje. Į mano nuostabą, kad tokio skydžio net nebuvo tą dieną, jis sureagavo neįpraštai grubiai ir isteriškai, apkaltino mane šnipinėjimu, nepasitikėjimu bei paskė, kad su tokia jis tikrai nebebus moterimi, nes jau tokią panašią turėjo iki manęs. Bet paskambino vėl pats, kitą dieną, pradėjo kalbėt, kad aš buvau neteisi, kad jis išskrido iš Rygos oro uosto, kad man paprasčiausiai nepasakė. Grįžus iš kelionės jis skubiai išskrido atgal į Airiją. Darbai… Guodžiau save, bet vis dažniau nuojauta kuždėjo, kad jis nuo manęs kažką slepia. Taip bėgo laikas ir aš kuo toliau, tuo labiau pradėjau suprasti, kad šis žmogus neturi rimtų ketinimų mano atžvilgiu. Tik reti susitikimai, dovanos, gėlės ir begalė gražių žodžių. Pasiteisinimas vienas - aš gi dirbu ne šiaip laiką leidžiu. Ir jokio pasiūlymo man keltis pas jį gyvent kartu ar aplamai kalbėtis apie bendrą ateitį. Taip prabėgo pusantrų metų, bet niekas nesikeitė. Tik pastovūs dingimai, kažkokios verslo kelionės, kai telefonas būdavo atjungtas savaitei, mane vis dažniau neramino.
Prieš savaitę, eilinį kartą grįžus keletui dienų, aš surizikavau išsklaidyti abejones ir patikrinau jo mobilų telefoną. Man kraujas sustingo gyslose. Ką aš atradau! Ištisi pokalbiai su žmona, jo ir jos bendros nuotraukos iš kelionių, taip pat eilė sisirašinėjimų ir meilės prisipažinimų dar keletui moterų. Prabudus aš jam pasakiau apie tai ką radau. Reakcija buvo keista, jis pradėjo verkti, puolė ant kelių, prašė jo nepalikti, nes jis mane myli, su manim jam gera. Tada pasiūliau jam alternatyvą, jei jau taip myli, žmonai prisipažinti, kad turi kitą moterį ir su ja gyvena. Reakcija buvo žaibiška. Tai ne, jis negali to padaryti, nes jau santykiai su manim jam nebekelia pasitikėjimo, aš vistiek jam nebeatleisu ir jį paliksiu. Jis gali paskambinti kitoms moterims su kuriomis bendravo, bet buvusiai žmonai - ne, negali ir nenori jos skaudinti. Na ir išvažiavo jis. Net noras nusižudyti atsirado, taip jam blogai. Po to, dar kartą paskambino, pasakė, kad jaučiasi mane įskaudinęs, atsiprašinėjo. Aš jam dar kartą priminiau jo pasirinkimą, jis tada ir vėl pradėjo savo gisemelę, kad jei ne mano įtarinėjimai ir nepasitikėjimas bei nekalbadieniai, jis gal būtų neparadėjęs bendrauti su žmona bei su kitomis moterimis. Ir vėl mane apkaltino… Bet aš jau atsiskyriau nuo jo tylos siena. Man be proto skaudu ir nerandu sau vietos. Prašau komentaro, gal jūs iš tokio mano aprašymo galėsite įvertinti šiuos santykius ir vyro poziciją. Dar tebeskamba ausyse jo gražūs žodžiai, atrodo ir tos ašaros gal nuoširdžios, nors jau taip buvo ir anksčiau reaguojama iš jo pusės, kai pasakydavau apie savo abejones, apie jo neįvykusius skrydžius ar pasilikimą Lietuvoje (žmona jo Lietuvoje gyvena). Kyla klausimas, kaip žmogus nepavargsta nuo tokių įtemptų santykių su keletu moteru, kai jos gyvena skirtinguose Lietuvos miestuose, o jis užsienyje.
Kaip supratau iš jo nuotraukų ir žinučių telefone, tai jis iš manęs išvykęs važiuodavo pramogauti kitur, kai aš nuskrisdavau pas jį į svečius, po manęs atskrisdavo jo buvusi žmona. Kai ji išvykdavo, jis jau rašydavo dar kitai meilės žinutes ir man tuo pačiu. Kyla klausimas kodėl 41 metų vyras taip elgiasi. Kaip ir minėjau, elgesys jo su manim būdavo toks, kad atrodė, jog tikrai be galo myli mane ir aš jam reikalinga. Net ir paaiškėjus teisybei, jis bando važiuoti man per sąžinę ir maldauja atleidimo, kai kitas vyras juk garbingai pasitrauktų.
Psichologės komentaras
Jūs tikrai nepasielgėte neapgalvotai, neskubėjote, rinkote visus dėmesio ženklus, jo gebėjimą išlaukti, neskubinti įvykių, ir tuo pat metu, išlaikyti susižavėjimą Jumis, nuoširdų rūpestį. Viskas klostėsi taip, kaip ir kuriami gražūs romantiški santykiai. Bėda ta, kad sutikote ne tokį žmogų, apie kurį svajojote, o suklaidino Jus tai, kad šio tipažo vyrai išties atrodo ypatingi pažinties pradžioje, kol siekia užkariauti moters širdį. Veikiau, jiems labiau rūpi stiprinti pasitikėjimą savimi, ir tam bet kokia kaina siekia įtvirtinti savaip suvokiamą vyriškumą (galbūt įdiegtą šeimoje, galbūt išmoktą iš aplinkos), siekia gauti patvirtinimą, kad yra mylimi, geidžiami, todėl padarys viską, kad moterys juos vertintų - bus šaunūs, dėmesingi, romantiški, aistringi.. Tik motyvas yra ne „duoti viską, nes myliu šią moterį“, o pasiekti pergalę, kaip savo vyriškumo patvirtinimą.
Iš tiesų, tokie žmonės gana pažeidžiami, ir Jūs tą pastebėjote pasireiškiant pykčio protrūkiais, kai tik nepritardavote jo nuomonei. Emociškai nesubrendusi asmenybė neištveria savo norų, impulsų ir čia pat siekia juos patenkinti. Jūs atsisakote bendrauti, ir jis stengiasi susigrąžinti Jus. Ne dėl to, kad gailisi įskaudinęs, bet dėl savęs paties, nes jaučiasi blogai, o jam tai nepakeliama. Žmogus per auklėjimą, patirtis formuoja savo įsitikinimus, vertybes, kuriais vadovaujasi eidami per gyvenimą. Įtakos turi ir vyrų/moterų skirtumai, kuomet prigimtinai moterys yra jausmingesnės, linkusios rūpintis, mylėti bei globoti kitą, tuo tarpu vyrai - labiau orientuoti į save, todėl nuklydus ir sugrįžus, jie tikisi besąlygiškos moters meilės.
Jūs stebitės, nesuprantate, ieškote tokio elgesio priežasčių, tačiau kiek prasmės tam skirti savo mintis, laiką, energiją. Tiesiog, priimkit tokią tiesą, kad pasaulis pilnas įvairių žmonių, ir taip buvo visais laikais. Tikrai neverta leistis sugniuždomai! Žymiai prasmingiau atsiverti gyvenimui ir leisti sau patirti naujus dalykus. Jei užsisklęsite, prarasite galimybę sutikti Jūsų jausmų ir atsidavimo vertą žmogų, sugebantį atsakyti Tikra Meile.
Neseniai konsultavau porą. Sąstingyje, vienas prie kito besitaikydami, jie gyveno aštuonetą metų. Pirmas „prabudo“ vyras. Jis pasibaisėjo kiek mažai nuveikta profesiniame gyvenime, koks nuobodus laisvalaikis ir ėmė daugiau bendrauti su žmonėmis. Šio vyro ypatingumas - jam labiau patinka bendrauti su moterimis. Vyrai, kurių geriausios draugės yra moterys ir moterys, kurių geriausi draugai yra vyrai, paprastai jau nuo vaikystės turi teigiamą bendravimo su kita lytimi patyrimą: merginos daugiau bendrauja su broliais ar tėvu, vaikinai - su seserimis ar motina.
Taigi, mano klientai susipyko dėl to, kad vyras ėmė draugauti su viena mergina, sakydamas, kad ji jam dvasiškai labai artima, o žmoną pradėjo kankinti pavydo manija, nors jokių fizinių neištikimybės įrodymų nebuvo. Vyras užsispyrė, kad nebenori taikytis prie jos kaprizų ir jaustis kaip kalėjime, o ši, - kad niekada nepatikės tokių „draugysčių“ nekaltumu ir pareiškė, jog jis turi rinktis: ji arba kitos moterys.
Kaip nustatyti, kada tik draugystė, o kada jau meilė? Ar vyro ir moters draugystė be erotinių motyvų iš viso įmanoma? Ką sako psichologiniai tyrimai? Tyrimai sako, kad visgi ji yra įmanoma ir dažniau sutinkama tarp inteligentiškų žmonų, pavyzdžiui, menininkų, mokslininkų, kurie turi bendrų interesų ir kurių draugystė turtinga apmąstymais, pokalbiais, bendrais tikslais.
Kodėl ši draugystė neperauga į meilę?
Paprastai veikia vien iš šių priežasčių: vienas ar abu draugai turi antrą pusę, santykiais su kuria yra patenkintas arba yra apsisprendęs būti ištikimas; vyras ir moteris vienas kitam nepatrauklūs - „ne to skonio“. Žinoma, dažniau sutinkami atvejai, kai antrą pusę turi tik vienas iš draugų arba tik vienas iš jų nejaučia potraukio, o kitas jį visgi jaustų. Draugystė gali vykti ir šiuo atveju, jei tiesa aiški nuo pradžių ir nesuteikiama melagingų vilčių.
Trečia priežastis: vyro ir moters draugystė dažniau sutinkama tarp moteriškų vyrų ir vyriškų moterų. Bet grįžkime prie mūsų atvejo. Panašu, kad mano klientas tik draugauja su šia ar kitomis draugėmis, o žmona tuo netiki. Bet ar tik netikėjime priežastis? Kažin. Jai trūksta jo dėmesio, ji trokšta daug šiltesnio santykio ir didesnio susidomėjimo, jai užtenka tik jo, o jo dėmesys ir teigiama energija dalinama aplinkai, o ne jai.
O gal ji yra perdaug godi ir nori, kad jis apie ją šokinėtų? Kaip yra iš tiesų ir kas teisinga, mes atsakyti negalime, kiekviena pora šį klausimą sprendžia savaip. Bet psichologas čia vis dėlto turi tarti savo žodį: taip, vyrai ir moterys gali būti tik draugais.
Ačiū, kad pasidalinote.. Karštos diskusijos šiuo klausimu tęsiasi nuo neatmenamų laikų. Vieni, o tokių dauguma, mano, kad vyras ir moteris niekada nebūna tik draugais, nes jų fizinis skirtingumas visuomet sukelia mažesnį ar didesnį potraukį, ir nors pats žmogus gali jo pilnai nesuprasti, kai pasitaiko tinkama proga, tai gali būti realizuota. O kiti į broliškus - seseriškus santykius žiūri visiškai ramiai, ar net labiau linkę bendrauti su kitos lyties žmonėmis, nes daugiau jais pasitiki ir mano, kad dėl skirtybių bendravimas tampa turtingesnis ir įdomesnis.
Santykių svyravimai tarp susižavėjimo, ilgesingų žvilgsnių ir svajonių stadijų. Neskubėkite. Duokite laiko ir sau, ir jam. Galimai, liks tik gražus prisiminimas, galbūt tapsite geriausiais draugais, o gal - šeima. Iš anksto negali žinoti, tuo gyvenimas ir yra žavus. Negalvokite vien tik apie vaikiną, jo elgesį, ką tai reiškia ir pan.. Džiaukitės jausmais, svajonėmis, planais ir prisiminimais. Nepamirškite mokslų ar darbo, draugų, šokių ir knygų. Pasaulis - didelis ir platus, ir kad ir kas benutiktų, jūs galite rinktis, toliau kurti brandžius santykius, ar daugiau laiko šiuo metu skirti sau ir savo tikslams.