Ketinant steigti įmonę, vienas iš svarbiausių sprendimų yra pasirinkti tinkamiausią įmonės teisinę formą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato įvairias įmonių teisines formas, tokias kaip individualios įmonės, ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ypatumus, valdymą ir valdybos narių atsakomybę.
Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ypatumai
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į akcijas. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, o pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
UAB įsteigimui yra reikalingas minimalus 2500 eurų įstatinis kapitalas. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, tačiau jų negali būti daugiau nei 249. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai.
UAB gali būti steigiama elektroniniu būdu naudojant pavyzdinius steigimo dokumentus per Registrų centro savitarnos sistemą. Taip pat galite naudotis video gidu kaip užpildyti prašymą registruoti UAB.
UAB gali išleisti naujas akcijas, jas parduoti ir tokiu būdu pritraukti daugiau lėšų į juridinio asmens turtą. UAB akcininkai turi teisę parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turimas akcijas kitiems asmenims.
UAB valdymas
Akcinių bendrovių įstatyme yra nustatyta, kad privalomi uždarosios akcinės bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. Tačiau dalyje įmonių yra suformuojamas papildomas organas - valdyba. Įstatymų atžvilgiu, valdyba yra laikoma kolegialiu bendrovės valdymo organu, kuri yra sudaroma tik iš fizinių asmenų.
Valdybos narių skaičių nustato įstatai, tačiau tam, kad valdyba būtų laikoma tinkamai suformuota, joje turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai. Valdybos narius privalo išrinkti visuotinis akcininkų susirinkimas arba stebėtojų taryba (jei tokia įmonėje yra sudaryta). Valdybos nariu gali būti tik fizinis asmuo, tačiau svarbu aptarti momentus, kurie asmenys negali tapti valdybos nariais.
Valdyba yra laikoma aukščiausiu įmonės valdymo organu, kuris įmonėje atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, komercinę veiklą ir įmonės kontrolę. Valdyba priima sprendimus dėl įmonei jautriausių klausimų, tokių kaip: didesnės nei 1/20 kapitalo vertės įmonės ilgalaikio turto disponavimo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat tokios vertės turto įsigijimo. Valdyba taip pat skiria ir atleidžia bendrovės vadovą, priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo bei tvirtina jų nuostatus, sprendžia dėl bendrovės dalyvavimo kitų juridinių asmenų steigime ir turi kitas Akcinių bendrovių įstatyme numatytas funkcijas.
Siekiant užtikrinti efektyvų valdybos darbą rekomenduojama suderinti įmonės veiklos strategiją su akcininkais bei susitarti dėl valdybos darbo modelio. Atitinkamai vienas iš svarbiausių naujai suformuotos valdybos darbotvarkės klausimų turėtų būti valdybos darbo reglamento patvirtinimas.
Įmonėse, kuriose nėra sudaryta valdyba, valdybos kompetencija yra priskiriama bendrovės vadovui, tokiais atvejais įstatymas numato itin plačius įgaliojimus bendrovės vadovui, o bendrovėje suformuota valdyba iš dalies perima kai kurias vadovo funkcijas bei vykdo vadovo veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė - AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.
Kiekvienas akcininkas turi tiek balsų bendrovėje, kiek jam leidžia turėti jo įsigytos akcijos, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu.
Alternatyvos UAB
Be UAB, Lietuvoje yra ir kitų teisinių formų įmonių, kurios gali būti tinkamos priklausomai nuo verslo specifikos ir poreikių:
- Individuali įmonė (IĮ)
- Ūkinė bendrija (TŪB arba KŪB)
- Mažoji bendrija (MB)
Jeigu planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę (IĮ). IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. IĮ nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali paskirti kitą asmenį.
Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB). Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei - ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę.
Mažoji bendrija - naujausia pagal LR įstatymus įsteigta, ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens forma. Kuriant MB, privalumų yra išties nemažai. Visų pirma čia daug lankstumo ją steigiant. Taip pat verta pabrėžti ir lankstumą finansiniu aspektu. Kuriant Mažąją Bendriją nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, todėl įmonė savo veiklą gali pradėti remdamasi kapitalu surinktu iš steigėjų įnašu.
| Įmonės forma | Minimalus kapitalas | Steigėjų skaičius | Atsakomybė |
|---|---|---|---|
| UAB | 2500 EUR | 1-249 | Ribota |
| IĮ | Nėra | 1 | Neribota |
| MB | Nėra | 1-10 | Ribota |