Statant namą dažnai atsiranda minčių pakeisti jau suprojektuotus sprendinius. Keičiami tiek namo išplanavimo sprendiniai, tiek namo vieta sklype, komunikacijų vieta ir t.t. Pastačius „ne visai” pagal projektą kyla natūralus klausimas - „Ar tokį namą bus galima priduoti?”. Pabandysim trumpai aprašyti kokie nukrypimai nuo projekto yra leistini, o kokie yra rimti ir esminiai.
Šiame straipsnyje apžvelgiame, kokie yra atstumų nuo sklypo ribų reikalavimai statant įvairius statinius Lietuvoje.
Statinio ašių nužymėjimas
Statinių ašių nužymėjimas yra vienas pirmųjų veiksmų pradedant statyti pastatą. Nepriklausomai nuo statinio paskirties geodezininkai atlieka tikslius geodezinius matavimus tam, įsitikintume, jog statomų pastatų padėtis atitinka parengtą projektą. Remiantis minėtuoju projektu ir atliekant statinio ašių nužymėjimą, statybų vietoje nužymima konkreti statinio vieta ir ašys. Statinių nužymėjimas yra reikalingas dar prieš pradedant įgyvendinti pastatų arba inžinerinių tinklų statybos darbus.
Atlikus statinių nužymėjimą, namo savininkas arba statybų darbų vadovas gali lengviau komunikuoti su darbininkais, tiksliai nurodyti, kur reikia atlikti vieno ar kito objekto statybos darbus. Vėliau pagal nužymėjimą vykdomi įvairūs statybos darbai, o juos pabaigus yra kontroliuojama ar nėra nukrypimo nuo projekte suprojektuotų sprendinių.
Norint užsakyti pastatų ašių nužymėjimo paslaugą, privaloma pateikti žemės sklypo planą ir statinių projektą arba schemas. Tai atlikti būtina, jei planuojama statyti naujus pastatus. Nužymėjimų darbų nauda juntama iš karto, nes jie pirmiausia padeda darbininkams, liejantiems ar montuojantiems statomų objektų pamatus.
Na, o kad geodezininkas atliktų statomų inžinerinių statinių pažymėjimą, savininkas arba darbų užsakovas turėtų pateikti parengtą projektą skaitmeniniu ar kitokiu formatu. Statant pastatą labai svarbu nenukrypti nuo projekto, tad mūsų komandos geodezininkai yra pasiruošę Jums padėti laikytis statybų plano. Ši paslauga siūloma tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims. Mūsų komandos patirtis ir kruopštumas Jums tikrai nepaliks jokių klausimų - užtikriname aukščiausią kokybę, tikslumą.
Taigi, pastatų (pamatų), inžinerinių tinklų, sklypo ribų nužymėjimas vietovėje - tai geodeziniai nužymėjimai, kurie atliekami pagal techninį projektą. Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos pagal žemės sklypo posūkio taškų koordinates, atstatant sunaikintus riboženklius.
Leistini ir esminiai nukrypimai nuo projekto
Pakeitus esminius statinio projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tai reiškia - naujas projektas, nauji derinimai, išlaidos. Netgi nauji reikalavimai (kaip pvz. energinė klasė - A+). Jeigu namas buvo projektuotas ir statytas kaip B klasės, gavus leidimą A+, labai tikėtina, kad tokio namo apskritai nebus įmanoma įteisinti.
Jei jau pakeitimai tikrai būtini - reikėtų „taikyti” į leistinus pakeitimus, kuriems užtenka supaprastintos projekto korektūros. Tokiu atveju užtenka „pataisyti” projektą, t.y. padaryti jo naują versiją. Naujo statybos leidimo gauti nereikia.
Pastatyti statinį visiškai laikantis projekte numatytų sprendinių statytojams pavyksta nedažnai. Projektuotojai ne visada numato visas statybų metu iškylančias problemas, galiausiai vienų ar kitų sprendinių pakeitimo pareikalauja ir užsakovas. Statybos techniniame reglamente numatyti neesminiai faktiniai nukrypimai nuo statinio projekto, kurie traktuojami kaip leistina paklaida.
Nukrypimams neviršijus minėtų matmenų statytojas turi pasirūpinti statinio projekto sprendinių pakeitimu, o prašyti naujo SLD jam neprivalu. Pakeisti neesminius statinio projekto sprendinius būtina iki prasidės statinio užbaigimo procedūros.
Paminėtina tai, kad neseniai pakeistame statybos techniniame reglamente numatyta neesminių statinio projekto sprendinių pakeitimo išimtis.
Ne visada nukrypus nuo projekto užtenka atlikti statinio projekto pakeitimus. Kai statinio vieta, jo paskirtis, laikančiosios konstrukcijos, išorės matmenys smarkiai nukrypsta nuo numatytų projekte, tokie pažeidimai laikomi esminiais ir statyba įgauna savavališkos statusą. Taip pat traktuojama ir statyba, kuri vykdoma numojus ranka į specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos ar paveldosaugos reikalavimus.
Leistini nukrypimai
Prie tokių priskiriami:
- Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų nukrypimai iki 5 proc.
- Statinių išorės matmenų nukrypimai iki 0,2 m.
- Statinio vietos neatitiktys žemės sklype iki 0,3 m.
Pakeisti statinio projektą užtenka ir tada, kai faktinė statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) ar statinio išorės matmenys neatitinka projekte numatytų ne daugiau kaip 1 m. Taip pat, jei laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas arba dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ir dėl to keičiasi tokio inžinerinio statinio ilgis.
Atstumų nuo sklypo ribų reikalavimai
Šiame straipsnyje apžvelgiame, kokie yra atstumų nuo sklypo ribų reikalavimai statant įvairius statinius Lietuvoje.
Bendrieji reikalavimai
Pagal galiojančius teisės aktus, individualių namų leidžiamas atstumas nuo sklypo ribos yra 3 m, jei namo aukštis yra iki 8,5 m. Jei pastatas aukštesnis - atstumas nuo sklypo ribos didėja 0,5 m kiekvienam aukščio metrui. T.y. jei pastato aukštis 9,5 m - tai atstumas iki sklypo ribos turi būti 3,5 m ir t.t.
Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies. Atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių išsikišančioms konstrukcijoms.
Išimtys ir galimi nukrypimai
Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai. Dalinti sklypus galima, nes galima namus statyti arčiau nei 3m iki sklypo ribos, jei gaunamas kaimyninio sklypo raštiškas sutikimas.
Jei nenorit prasidėti dėl sutikimų gavimo, jums reikia išlaikyti priešgaisrinius atstumus, o jis gali būti ir 6, ir 8m, ir net daugiau. Tas kas projektuos namą visa tai turi žinoti. Mažiausias leistinas atstumas tarp pastatų, kai nereikia kaimyno sutikimo - 6m, jei pastatų statinių atsparumo ugniai laipsnis I, jei atsparumo ugniai laipsnis II - atstumas 8metrai.
Galima mažinti atstumą, kai pastatai įtraukiami į vieną gaisrinį skyrių ir neviršija nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Tačiau turi būti gautas kaimyno sutikimas, kad pastatams neišlaikomas atsparumo ugniai laipsnio reikalavimai ir kad skaičiavimuose du pastatai skaičiuojami kaip vienas sudedant abiejų pastatų plotus.
Atstumas nuo statinio iki statinio turi būti išlaikytas pagal reglamentus minimaliai 6m, toliau reikia žiūrėti priešgaisrinius atstumus, kurie priklauso ir nuo esamo ir nuo projektuojamo savybių.
Specialūs atvejai
Yra numatoma, kad iki 8,5 m aukščio pastato (priestato) atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m. Jei pastatas yra aukštesnis, šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui.
Toliau aptariami konkretūs atvejai, kada galima nukrypti nuo bendrų reikalavimų:
- Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose). Tokiu atveju ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams.
- Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Statant sklypo užtvarą:
- ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
- prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą):
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
- Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo. Tokiu atveju statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).
- Statant atraminę sienutę:
- ant sklypo ribos;
- savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki gretimo sklypo ribos.
- Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.
- Sodinant ir formuojant:
- krūmus ir gyvatvores arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos;
- žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3,0 m aukščio, arčiau kaip 2,0 m iki sklypo ribos;
- aukštesnius nei 3,0 m medžius, arčiau kaip 3,0 m iki sklypo ribos;
- aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje.
Statyba be leidimo: kada tai teisėta?
Pagal galiojančius teisės aktus, namas iki 80 m² dažniausiai priskiriamas nesudėtingiems ar vieno buto gyvenamiesiems statiniams, priklausomai nuo jo aukštingumo, inžinerinių tinklų buvimo ir kitų kriterijų.
Statybos inspekcija turi teisę tikrinti net ir statybas be leidimo, jeigu kyla įtarimų dėl pažeidimų.
Ką daryti, jei pastatytas statinys neatitinka projekto?
Jei jis atsisakė priimti tokį namą su tokiais nukrypimais, tuomet reikia daryti projekto korektūrą ir gauti nauja statybos leidimą, Bandykit priduoti, jei kabinsis statybų inspektoriai teks daryti projekto korektūrą. O šiaip tai smulkmenos nukryptos nuo projekto.
Aplinkos ministerija primena, kad visos statybos turi būti vykdomos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Statinių statyba, neįvertinus visų aplinkybių, veiklos galimų neigiamų pasekmių ir nepasikonsultavus su reikiamais specialistai, kelia grėsmę žmonėms, aplinkai ir kraštovaizdžiui. Statybos leidimų ir reikalavimų sritis - sudėtinga, o klaidos gali kainuoti daug. Todėl labai svarbu turėti visus reikiamus dokumentus, net jei statote nedidelį, paprastą namą.
Dėmesio! Informacija yra orientacinio pobūdžio.
tags: #galimi #statinio #nuokrypiai #sklype