Švyturiai - pakrančių šaukliai, kviečiantys į krantą jūros toliuose klajojančius laivus. Pirmasis žinomas švyturys pastatytas Aleksandrijoje dar III a. pr. m. e. ir prastovėjo kone 1 500 metų! Šiandien Baltijos jūros skalaujamų šalių pakrantėse stypso daugiau nei 70 švyturių.
Šiame straipsnyje aptarsime švyturių rūšis, jų istoriją ir reikšmę navigacijai. Taip pat sužinosime apie švyturių specialistus ir jų aistrą šiems objektams.
Aleksandrijos švyturys - vienas iš septynių pasaulio stebuklų.
Švyturių istorija ir paskirtis
Tolimoje praeityje į begalinius vandenis išplaukusiems jūreiviams kelią rodydavo gamtinė „navigacija“ - žvaigždės, saulė, vėjas ir... netgi paukščiai. Vėliau sugrįžtančių laivų šaukliais tapo ant pakrančių aukštumų deginami laužai. Ant kalvų ar uolų žaižaruojanti ugnis blyksėdavo iš didelių tolių, todėl buvo aiškus orientyras kranto link. Pakrančių laužai - savotiški švyturių pirmtakai.
Kaip žinoma, pirmųjų švyturių paskirtis buvo nukreipti laivus į saugų uostą. Kiek vėliau atsirado švyturių, mojančių ne tik kranto link, bet ir įspėjančių jūreivius apie uolas, seklumas, pavojingus rifus ir pan.
Švyturiai buvo svarbi prekinių laivų navigacijos priemonė ir radosi būtent tada, kai jūrinės valstybės ėmė plėtoti prekybos ryšius. Jais buvo gabenama viskas - nuo tauriųjų metalų iki prieskoninių žolių. Prekių gabenimas laivais ir prekyba svetimuose uostuose buvo neatsiejama gyvenimo dalis.
Beje, Aleksandrijos švyturys, dažnai vadinamas septintuoju pasaulio stebuklu, buvo pirmasis didžiulis statinys - bokštas - žmonijos istorijoje. Nilo deltoje iškilęs 130 metrų švyturys buvo pirmasis didžiulis statinys - bokštas - žmonijos istorijoje. Bokšto viršų puošė milžiniška Dzeuso statula. Jo daugiau kaip 1 000 metų nepalietė nei karai, nei kiti neramumai.
Mokslininkai atskleidžia netikėtą lietuvės DNR kilmę
Švyturiai Lietuvoje
Mūsų krašte yra 7 švyturiai: 4 - jūriniai ir 3 - Kuršių marių. Laivybos kelrodžiai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių registrą. Kiekvienas švyturys saugo savo istoriją, turi architektūrinę vertę. Seniausias - Klaipėdos švyturys.
Nidos švyturys
Klaipėdos švyturys
Jis (pastatytas 1796 m.) buvo vienas pirmųjų švyturių šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Švyturio statybos darbai pradėti 1788 m. Mėmelio (senasis Klaipėdos pavadinimas) miesto tarybos nutarimu. Tačiau po 8 metų Klaipėdos švyturys paskelbė savo gyvavimo pradžią. Tuometį statinį sudarė 6 bronziniai atšvaitai, atspindėję lajinių žibintų šviesą. XIX a. pradžioje Klaipėdos švyturys buvo paaukštintas, taip pat jame įrengta nauja galingesnė žibintų sistema - šviesos spindulys ištįso iki 30 km. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą švyturys buvo visiškai sugriautas, po kelerių metų atstatytas, o 1953-iaisiais perstatytas iš naujo. Šiandien Smiltynėje stūksantis 44 m aukščio Klaipėdos švyturys nuo jūros nutolęs per pusę kilometro, o jo signalas vandenyje pastebimas už 33 km.
Nidos švyturys
Stūkso ant Urbo kalno pusiasalyje, skiriančiame Baltijos jūrą nuo Kuršių marių. 79 m virš jūros lygio iškilęs švyturys nuo jūros nutolęs per 900 m, o jo mirksėjimas matomas už 40 km. Šis navigacijos įrenginys padeda jūreiviams orientuotis vandenyse ir tuo pat - specialiu sutartiniu ženklu - įspėja, jog čia nėra uosto. Kaip žinoma, švyturio šviesos signalai sklinda tik tamsiuoju paros metu, o dieną automatiškai išsijungia. Ant Urbo kalno stovinčio Nidos švyturio mirksėjimas matomas už 40 km. Šio švyturio statyba pradėta XIX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui vokiečiai susprogdino bokštą, bet netrukus jis buvo atstatytas, o po karo perstatytas.
Šventosios švyturys
Jo aukštis - 39 m, jis nutolęs nuo jūros per 780 m. Švyturio skleidžiamas signalas pastebimas už 31 km. Tvirtas metalinių konstrukcijų statinys pastatytas 1957-aisiais, o po 7 metų įrengtas garso signalas.
Juodkrantės švyturys
1950 m. iškilo Kuršių Nerijoje, Juodkrantėje, ant Raganos kalno. Statinio aukštis - 20 m, atstumas iki jūros - 900 m, šviesa sklinda 33 km spinduliu.
Ventės rago švyturys
Savaime suprantama, iškilęs Ventės rage. Pastatytas 1837 m. Tiesa, tąsyk - medinis, tik vėliau, po daugiau kaip 20 metų, pradėtas statyti mūrinis statinys. Švyturio aukštis - 11 m, nuo marių jis nutolęs per 30 m, o signalas matomas už 3,5 km.
Pervalkos švyturys
Stovi dirbtinėje Kuršių marių saloje. Šio laivų kvieslio aukštis - 14 m, signalas matomas už 13 km. Švyturys buvo pastatytas 1900 m., vėliau - 1948 ir 1960 m. - perstatytas.
Uostadvario švyturys
Statytas 1873-1876 m. Raudonų plytų statinys (sienų briaunos puoštos žalios spalvos glazūruotomis plytomis) yra aštuonkampio formos, sujungtas su gyvenamuoju namu. Rusnės saloje esantis Uostadvario švyturys navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus apžvalgos bokštas.
Uostadvario švyturys
Švyturių specialistai: farologai
Palangiškis farologas, knygų apie švyturius autorius Aidas Jurkštas tikina, kad domėjimasis švyturiais, jų atsiradimo istorijomis, techninėmis galimybėmis - didelė jo aistra. Švyturiai - tai istoriniai objektai, atlikę ir vis dar atliekantys savo misiją - padėti jūrų keliautojams. Tai kranto pagalbos jūrai simbolis, kito (navigacijos) pasaulio ženklai. Švyturiai - žmonijos civilizacijos palydovai. Ir šiandien dar tebestovi tūkstančius metų menantys šie statiniai.