Daugiabučių Kvartalų Formuojamos Kaimynijos

Daugiabučių kiemų ir teritorijų šalia jų atnaujinimas Vilniuje įsibėgėja. Naujausias Kaimynijų programos kvietimas teikti paraiškas paskelbtas pernai spalį, jų laukta iki šių metų sausio 31-osios. Pasibaigus šiam terminui paaiškėjo, jog bendra prašoma finansavimo suma siekia 12,264 mln. eurų, vilniečiai pageidauja atnaujinti 175 tūkst. kv. m.

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ jau septynerius metus vykdo Kaimynijų programą.

Planuojama, kad šiemet tvarkymo darbai prasidės 19-oje kaimynijų. Jų atnaujinimui skirta daugiau kaip 6 mln. eurų, atrinktos bendruomenės netrukus bus kviečiamos pasirašyti trišalių bendradarbiavimo sutarčių. Ekspertai išanalizavo net 53 paraiškas, kurias pateikė 85 daugiabučių namų bendruomenės.

Vilniečiai pageidauja, kad kiemuose būtų sutvarkytos ne tik automobilių stovėjimo aikštelės ir takai, bet atsirastų papildomi želdynai, gėlynai. Tad Kaimynijų programa orientuota ne tik į infrastruktūros tvarkymą, bet į gerbūvio sukūrimą - kieme gali atsirasti daugiau žalumos, suoliukų, gal net nedidelis daržas pakeltomis lysvėmis.

Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, pastaruosius porą metų miesto tvarkymo darbai vyksta itin aktyviai. Šiemet numatyta toliau remontuoti gatves, atnaujinti šaligatvius, tiesti dviračių takus, suplanuotas 3 sostinės tiltų remontas.

„Džiaugiuosi, kad Vilnius kasmet vis gražėja, o jo atnaujinimas vyksta kompleksiškai - mums svarbios ne tik didžiosios gatvės ir tiltai, kuriais juda automobilių srautai, bet ir kita infrastruktūra - dviračių takai, žaidimų aikštelės, daugiabučių kiemai. Sutvarkius šia erdves vilniečiai gali dar labiau mėgautis savo miestu - būti gryname ore, rūpintis želdynais, aktyviai leisti laisvalaikį“, - sako V. Benkunskas.

„Tai galimybė vilniečiams pasijusti savo miesto šeimininkais: kai kaimynijos teritorija sutvarkoma pagal jų norus ir poreikius, atsiranda naujas santykis su aplinka, auga motyvacija ja rūpintis ir prižiūrėti.

Gautas paraiškas vertino Vilniaus miesto administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė, jas reitingavusi pagal keliolika kriterijų.

„Pagal pateiktų paraiškų skaičių lyderiu tapo Naujamiestis. Labai aktyvūs buvo Naujosios Vilnios gyventojai, iš vienos didžiausių savo plotu kaimynijų. Nemažai paraiškų pasiekė iš Verkių bei Pašilaičių seniūnijų,“ - vardina „Atnaujinkime miestą“ vadovė E. Radavičienė.

Kaimynijų programoje galėjo dalyvauti vilniečiai, kurių kaimynijose daugiabučiai namai pastatyti iki 2002 m. gruodžio 31 d. Iki šiol jau buvo sutvarkytos 22 kaimynijų teritorijos maždaug už 0,5 mln. eurų.

Tačiau tiems, kas Kaimynijų programai paraiškas teikė anksčiau, kildavo nemažai iššūkių. Dabar, atnaujinus programą, procesas palengvėjo ir sutrumpėjo. Pavyzdžiui, panaikinta sąlyga suformuoti ir išsinuomoti iš valstybės žemės sklypus aplink daugiabučius namus.

Kelis kartus padidėjo ir finansavimas kiemo 1 kv. m. ploto sutvarkymui - anksčiau tam skirta 10 eurų, dabar neužstatytam pastatais 1 kv. m. kaimynijos plotui skiriama iki 70 eurų.

Kaip rašoma trečiadienį išplatintame pranešime, nuo šiol vilniečiams bus paprasčiau gauti dalinį savivaldybės finansavimą kiemų atnaujinimui - panaikinta prievolė suformuoti sklypą aplink daugiabutį. Taip pat nuo 10-15 eurų iki 70 eurų už 1 kv. metrą bus didinamas finansavimas.

„Iki šiol dėl kompleksinių Kaimynijų programos sąlygų joje galėjo dalyvauti ne visi norintys, todėl programa buvo iš naujo peržiūrėta ir patobulinta. Nuo šiol į kaimynijas susibūrę vilniečiai patys spręs kaip atsinaujinti savo kiemą ir į ką investuoti - kiemo kelius, šaligatvius, automobilių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus, suoliukus, želdinius“, - pranšė Vilniaus miesto savivaldybė.

Nebereikės formuoti sklypų. Pasak sostinės savivaldybės, pagrindinis iššūkis, norintiems dalyvauti programoje, buvo sąlyga suformuoti ir išsinuomoti iš valstybės žemės sklypus aplink daugiabučius namus. Tik suformavus sklypą buvo rengiamas kaimynijos atnaujinimo projektas. Kadangi šios procedūros užtrukdavo ilgai, naujame programos apraše šio punkto neliko.

„Planuojama, kad nuo šiol kaimynijų atnaujinimas bus kelis kartus trumpesnis. Pagal ankstesnius programos reikalavimus projekto įgyvendinimas užtrukdavo 2-3 metus. Kadangi atsisako sklypo formavimo ir nuomojimo procedūrų, tikėtina, kad laikotarpis sutrumpės perpus“, - pranešime nurodė savivaldybė.

Taip pat nebeliko reikalavimo, kad kaimyniją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 daugiabučiai namai. „Dabar pretenduoti į finansavimą galės ir vienas daugiabutis. Parama bus skiriama ir daugiabučiams, kurie dalyvauja renovacijos programose - anksčiau jie negalėjo pretenduoti į finansavimą. Ankstesnėje programoje kartu su daugiabučiais galėjo dalyvauti ir kiti pastatai, patenkantys į kaimynijos ribas. Tačiau tos nuostatos atsisakyta, nes taip programa galėjo naudotis ir verslo subjektai“, - informuojama pranešime.

Siekiant išsaugoti žaliąsias kaimynijos teritorijos erdves programoje numatoma, kad žalioms ervėms turi būti palikta neužstatyta ne mažiau kaip 30 proc. bendrojo kaimynijos teritorijos ploto, išskyrus atvejus, kai faktiškai neužstatytas plotas yra mažesnis. Tokiu atveju galimas tik esamos kietosios infrastruktūros atnaujinimas be papildomo užstatymo.

Dalyvaudami programoje kaimynijos nariai įsipareigos 10 metų prižiūrėti kaimynijos teritoriją ir joje įrengtas ir atnaujintas priemones. Šio reikalavimo ankstesnėje tvarkoje taip pat nebuvo.

Kaimynijų programos lėšomis atnaujinami kiemo keliai, šaligatviai, automobilių aikštelės, pėsčiųjų takai, lietaus nuotekų tinklai ir apšvietimas, suoliukai, želdynai, teritorija prie namo, kuria rūpinasi patys gyventojai. Ši programa gali finansuoti ir nesudėtingų statinių - poilsio ar sporto paskirties statinių projektavimą. Įrengimas turėtų būti numatytas ne iš programos, o kitų finansavimo šaltinių.

Vilniuje Kaimynijų programa vyksta septynerius metus. Joje dalyvauti gali daugiabučiai, pastatyti iki 2002 metų, butų ir kitų patalpų savininkai. Per visą programos įgyvendinimo laiką pasirašytos 52 bendradarbiavimo sutartys, sutvarkyta 13 kaimynijų - erdvių ir kiemų tarp daugiabučių namų. Jų sutvarkymui skirta apie 0,5 mln. eurų. Programą įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybė ir „Atnaujinkime miestą“.

„Nesunku pastebėti, kad žmonių sąmoningumas auga - dalis vilniečių savo iniciatyva rūpinasi gėlynais ar želdynais kiemuose. Tačiau Kaimynijų programa leidžia kiemą atnaujinti iš esmės, o ne kosmetiškai, be to, patys gyventojai nusprendžia, kokie bus pokyčiai, juk kiekvienos bendruomenės poreikia skirtingi. Pasinaudojant šia programa galima sutvarkyti pėsčiųjų takus, šaligatvius, automobilių stovėjimo aikšteles, atnaujinti kiemo apšvietimą, įsirengti lietaus nuotekų surinkimo įrenginius“, - akcentuoja E. Radavičienė.

Tad Kaimynijų programa orientuota ne tik į infrastruktūros tvarkymą, bet į gerbūvio sukūrimą - kieme gali atsirasti daugiau žalumos, suoliukų, gal net nedidelis daržas pakeltomis lysvėmis.

Tvarių Miestų Vystymo Gairės ir Kvartalinė Renovacija

Pranešimą apie tvarių miestų vystymo gaires perskaičiusi Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, kalbėjo apie Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvą kvartalinės renovacijos kontekste. Pasak specialistės, suvokus daugiabučių kvartalus kaip visumą, taptų lengviau spręsti gyventojų socialines problemas. Planuojama atrinkti iki dešimties skirtingų Lietuvos savivaldybių, kuriose ši iniciatyva būtų įgyvendinta ir išbandyta.

„Keičiamas architektūros įstatymas numatant savivaldybėms galimybę nusistatyti papildomus kokybiškos aplinkos formavimo kriterijus. Planuojame sukurti darbo grupę, sudarytą iš įvairių specialistų, kuri dirbtų su savivaldybėmis, rengtų projektus, kvartalų vizijas. Norime parodyti savivaldybėms, kaip labai svarbi socialinė įtrauktis per aplinkos sutvarkymą, kadangi kokybiška aplinka išlaiko žmones daugiabučiuose, ypač regionuose“, - teigia ekspertė.

Pašnekovė pastebi, kad darbas su savivaldybėmis neapsiribotų ir nesibaigtų vien teorija ar formaliais dokumentais be praktinės naudos, Europos fondai finansuoja nemažai įvairių programų, skirtų aplinkos gerinimui. Todėl, A.Rokickienės teigimu, dirbant kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir kitomis institucijomis, savivaldybės parengtų realius projektus finansavimui gauti.

„Ateityje pristatysime aiškias sąlygas, bus galima realiai įgyvendinti projektus, nes lėšos aplinkos gerinimui yra skiriamos. Darbas su savivaldybėmis parodytų, kokią realią naudą šie projektai savivaldybėms gali atnešti, sutvarkant kvartaluose daugiabučius vieningai, pagal bendras taisykles, kurias savivaldybės pačios nusistatytų. Pavyzdžiui, tai jau yra padaręs Vilnius, nustatęs dešimt taisyklių, pagal kurias yra planuojama ir įgyvendinama miesto plėtra“, - pasakoja A.Rokickienė.

Naujovėms, pašnekovės teigimu, buvo ruoštasi kryptingai. Aplinkos ministerija neseniai įgyvendino struktūrinę pertvarką - joje buvo įsteigti keturi padaliniai, kurie kuruoja konkrečias su Lietuvos plėtra susijusias sritis. Vienas iš padalinių kuruoja urbanistiką ir architektūrą, taip ketinama skirti didesnį dėmesį architektūros kokybei bei pačiai urbanistikai.

Taip pat dalį aplinkos ministerijai nebūdingų įgyvendinamųjų funkcijų planuojama perduoti Statybos sektoriaus vystymo agentūrai, kuri yra pavaldi aplinkos ministerijai ir perimtų tam tikras funkcijas susijusias su teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesais, aktyviau stebėtų ir vertintų urbanistikos procesus, išdavinėtų planavimo sąlygas ir derintų savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosius planus, atidžiau būtų vykdoma šių dokumentų stebėsena.

„Planuojama atsisakyti dabartinės stebėsenos tvarkos, vietoje popierinių ataskaitų kas dvejus metus iš savivaldybių numatoma rinkti su plėtra susijusius rodiklius, tai leis matyti bendrą vaizdą. Kompleksinė kvartalinė renovacija bus vykdoma per urbanistikos prizmę, ketinama peržiūrėti sklypų formavimo procesus, pažiūrėti į juos kompleksiškai“, - teigė ekspertė.

Pasak A.Rokickienės, aplinka suvokiama per keturis blokus: antropogeninį, gamtinį, sociokultūrinį ir ekonominį. Visi jie sudaro tvaraus miesto modelį. Iki šiol vieningos sistemos, pagal kurią būtų galima palyginti miestų plėtrą ir vystymąsi, Lietuvoje nebuvo, todėl Vyriausybė užsibrėžė pertvarkyti teritorijų planavimo dokumentų stebėsenos sistemą ir parengti tvarių miestų gairių interaktyvią (su interaktyviais visos Lietuvos teritorijos/savivaldybių/miestų žemėlapiais) stebėsenos sistemą, kurioje šie rodikliai atsispindėtų.

Stebėsena bus vykdoma bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, kurios atsakingos už savivaldybėms skiriamą finansavimą. Atitinkamai bus sprendžiama, kuria linkme įgyvendinti miestų ir kvartalų plėtrą.

„Miestai suskirstyti pagal hierarchiją, tipologiją ir panašiai, jiems bus pritaikyti šie rodikliai ir mums bus galima vykdyti stebėseną, nuo miesto iki atskiro kvartalo matyti, kurios vietos taršiausios, kur tankumas didžiausias ir kaip savivaldybės planuoja teritorijos plėtrą“, - pasakojo ekspertė.

„Kol kas prie to sukūrimo dirba komanda, artimiausiu metu bus surengta vyriausiųjų architektų konferencija, vyks dirbtuvės, pristatysime sistemą viešai ir sieksime, kad savivaldybės naudotųsi ja. Ateityje, remiantis sistemos duomenimis, galėsime imtis atitinkamų priemonių, jeigu matysime, kad savivaldybės juda netinkama linkme ar ne ta kryptimi investuoja lėšas, stengsimės, kad teritorijų plėtra būtų subalansuota, kad tvarumas prasidėtų nuo miestų ir leistųsi į kvartalus. Pagal visiems bendrus rodiklius matytume, kur kvartalus plėsti, kaip juos vystyti“, - sakė Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė.

Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje.

Naujas Daugiabučių Kvartalas „Bukčiai“ Vilniuje

„Tai viena įdomiausių konversijos teritorijų Vilniuje - buvusios plytų gamyklos ir vėlesnės gamybinės zonos vieta tarp upės, miško ir jau susiformavusio gyvenamojo rajono. Miestas jau turi sėkmingų pavyzdžių, kai buvusios pramoninės teritorijos prie upės virsta gyvybingais ir labai vertinamais miesto rajonais, todėl ir čia matome didelį potencialą“, - teigia fondo vadovas Leonardas Diržys.

Projekto apimtis 18 projekto „Bukčiai“ daugiabučių skirsis savo aukštingumu ir charakteriu: vieni bus kompaktiškesni, kiti - aukštesni, 4-7 aukštų. Iš viso projekte suplanuotas 501 butas - nuo 22 kv. m vieno kambario iki 205 kv. m šešių kambarių butų ar apartamentų su vaizdu, atsiveriančiu į Bukčių miško parko medžių masyvą ar Neries upės vingį.

Greta gyvenamųjų erdvių suplanuotos 27 komercinės patalpos, kurių plotas svyruos nuo 21 iki 319 kv. m. Jose įsikurs kasdienėms gyventojų reikmėms reikalingi verslai.

Projekto statybos vyks dviem etapais ir, preliminariais skaičiavimais, truks apie ketverius metus. Pirmasis etapas, planuojamas 2025-2027 m., numatytas arčiau miško - čia iškils 9 daugiabučiai. Antrasis etapas 2027-2029 m. vyks arčiau upės, kur bus pastatyti likę 9 daugiabučiai.

Techniniai „Bukčių“ kvartalo sprendimai orientuoti į energinį efektyvumą. 92 proc. iš visų projekte numatytų 539 automobilių vietų bus įrengtos požeminiuose parkinguose - taip siekiama išlaikyti švaresnę kvartalo aplinką ir kiemus palikti gyventojams, o ne automobiliams. Požeminiuose parkinguose taip pat numatytos ir elektromobilių įkrovimo vietos.

Kvartalo charakterį daugiausia lems šiuolaikiniai architektūriniai ir urbanistiniai sprendimai, kuriuos parengė „Cloud architektai“. Palei Bukčių gatvę suplanuotas perimetrinis užstatymas, kuris suformuos aiškią gatvės išklotinę ir natūraliai atskirs vidinę gyvenamąją erdvę nuo viešosios. Tolstant nuo gatvės, kvartalo struktūra laipsniškai žemėja - arčiau Neries numatyti mažesni, smulkesnės struktūros pastatai, kad kvartalas sklandžiai įsilietų į upės slėnį ir miško aplinką. Vidiniai kiemai projektuojami kaip ramesnės, tik gyventojams skirtos erdvės. Čia bus sodinamos pušys, beržai, lanksvos, žoliniai augalai, numatytos vaikų žaidimų aikštelės, sporto įranga, o tarp pastatų formuojami privatūs, jaukesni mikrokiemai.

Kvartalo centre atsiras ir apie 1500 kv. m viešoji aikštė su skulptūra, primenančia čia veikusią plytų gamyklą. Tai bus ne vien estetikos elementas, bet ir aiški nuoroda į teritorijos istoriją - į tai, kad buvusi gamybinė zona grįžta miestui kitokiu, atviru pavidalu. Iš kvartalo suplanuoti patogūs nusileidimai, apšvietimas, takai link upės ir toliau į miško pusę. Pakrantė bus paliekama atvira - neapsodinama aukštais medžiais, kad iš takų ir dalies namų būtų galima matyti upės vagą. Šalia upės ir miško suplanuoti pasivaikščiojimų takai, suoliukai, vietos poilsiui.

Kaimynijų programos esmė - bendradarbiavimas tarp gyventojų, savivaldybės ir įvairių organizacijų, siekiant sukurti patogesnę, gražesnę ir tvaresnę aplinką daugiabučių kvartaluose. Šios iniciatyvos ne tik gerina infrastruktūrą, bet ir skatina bendruomeniškumą bei rūpestį savo aplinka.

tags: #formuojamos #kaiminijos #daugiabuciu #kvartaluose