Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato istorija

Lengvoji atletika - viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, apibrėžianti žmogaus fizinių galimybių ribas. Jos istorija siekia gilią senovę, o šiuolaikinė lengvoji atletika atsirado XIX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919 metais, o uždarų patalpų varžybos (maniežuose) ypač išpopuliarėjo nuo XX a. 7 dešimtmečio. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato istoriją, jo raidą, svarbiausius įvykius ir pasiekimus.

Olimpinis stadionas - viena svarbiausių lengvosios atletikos arenų.

Lengvosios atletikos ištakos ir raida

Pirmą kartą bėgimo (1 stadijos - 192,27 m) varžybos minimos 776 m. prieš Kristų graikų Olimpijos žaidynių įrašuose. Ši data laikoma oficialia Antikos žaidynių pradžia. Iš pradžių žaidynių programą sudarė tik bėgimas, vėliau - penkiakovė, susidedanti iš bėgimo, šuolio į tolį, ieties ir disko metimo, imtynių.

Šiuolaikinė lengvoji atletika atsirado XIX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje. 1837 m. čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. Didelę reikšmę tolesnei lengvosios atletikos plėtotei turėjo olimpinių žaidynių atgaivinimas 1896 m. XX a. pradžioje pradėta rengti nacionalinius lengvosios atletikos čempionatus. 1912 m. įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (IAAF), kuri 2001 m. pervadinta į Tarptautinę lengvosios atletikos federacijų asociaciją (IAAF).

Lengvoji atletika Lietuvoje

Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919 m. 1921 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios lengvosios atletikos pirmenybės (10 rungčių; dalyvavo tik vyrai). Lengvosios atletikos propagavimu rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (įkurta 1920 m.) ir Lietuvos sporto lygos lengvosios atletikos komitetas (įkurtas 1922 m.). Nuo 1926 m. lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija.

1936 m. įvyko pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos vyrų rinktinės varžybos su Latvijos, 1937 m. - su Estijos lengvaatlečiais. 1938 m. - Lietuvos lengvosios atletikos moterų rinktinės varžybos su Latvijos lengvaatletėmis (nugalėjo latvės).

Uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybų populiarumas

Nuo XX a. 7 dešimtmečio vis populiaresnės tampa lengvosios atletikos varžybos patalpose (maniežuose). Dauguma lengvosios atletikos treniruočių ir varžybų gali vykti uždarose patalpose (lengvosios atletikos manieže), tačiau pavasarį ir vasarą paprastai organizuojama lauke (pvz., stadionuose). Maniežo arba uždarų patalpų stadionas lengvojoje atletikoje nuo lauko stadiono skiriasi specialiais 60 m bėgimo takeliais.

Šeštadienį (vasario 22 d.) Panevėžio lengvosios atletikos manieže prasidėjo dvi dienas vyksiantis Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas. Jame dalyvavo apie 300 sportininkų, tarp kurių 8 olimpiečiai. Varžybose buvo galima stebėti stipriausių Lietuvos lengvaatlečių startus, įnirtingas kovas bėgimo takeliuose, metimų bei šuolių sektoriuose, gerinamus Lietuvos rekordus.

2020 metų čempionato akcentai

2020 m. vasario 15 d. Klaipėdoje vykusiame Lietuvos jaunimo čempionate Karolina Vaitkevičiūtė, nesulaukusi didelio pasipriešinimo, 3000 m distanciją nubėgo per 10.38,37 sek. (asmeninis rekordas) ir tapo čempione. Pasiektas rezultatas netenkino Karolinos, tad ji panoro jėgas išbandyti Lietuvos suaugusių čempionate. Atletė 3000 m įveikė antra, ženkliai pagerino savo asmeninį rezultatą - 10.22,78 sek.

Telšiškis, dabar sportuojantis Vilniuje (Sporto klubas COSMA, treneris M. Skrabulis), trečius metus paeiliui tapo 400 m bėgimo čempionu.

Kuriozai ir netikėtumai

Klaipėdoje prasidėjusiame Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate neišvengta kuriozų. Šalies rekordą pagerinti bandžiusi Airinė Palšytė sėkmingai peršoko į 199 cm aukštį iškeltą kartelę, tačiau dar kartą išmatavus aukštį paaiškėjo, jog kartelė iškelta keliais milimetrais per žemai. Kurioziškai varžybos susiklostė ir Vaidai Žūsinaitei. Sportininkei starto metu varžovė „numynė“ batą, tad 1500 m rungties distanciją ji įveikė su vienu batu.

Klaipėdos indėlis

Vyrų rutulio stūmimo rungties čempiono titulą iškovojo šeimininkų atstovas Šarūnas Banevičius. Kelialapį į Europos čempionatą jau turintis lengvaatletis įrankį nustūmė 19,19 m. Sportininkas teigė, kad dalyvauti varžybose Klaipėdoje jam yra privalumas: stebėjo tėvai, treneris, brolis, daug artimų žmonių, kurie eilę metų jį palaiko.

Štai keletas žymiausių:

• Virgilijus Alekna: vienas ryškiausių lengvaatletų, 2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių disko metimo čempionas.
• Mykolas Alekna: tęsia tėvo kelią - 2022 m. tapo Europos disko metimo čempionu, 2023 m. iškovojo pasaulio čempionato sidabro medalį.
• Austra Skujytė: septynkovininkė ir dešimtkovininkė, kuri 2005 metais pagerino pasaulio rekordą moterų dešimtkovėje, surinkusi 8366 taškus.
• Vytautas Girnius: aklųjų ir silpnaregių sportininkas, iškovojęs daug pergalių paralimpinėse žaidynėse ieties metime ir penkiakovėje.

Nuo 1928 m. olimpinėse žaidynėse Lietuvos lengvaatlečiai iškovojo ne vieną medalį:

• Auksas: R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004).
• Sidabras: A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004).
• Bronza: B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A. Skujytė (septynkovė, 2012).

Pirmieji žingsniai ir svarbūs įvykiai

1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu, parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d. “Lietuvos” dienraščio steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė įvyksiančią “sporto šventę”. S. Garbačiausko, kaip buvusio tos “sporto šventės” dalyvio, teigimu, tai nebuvo sporto šventė, o tik jaunimo ir visuomeninės kvietimas pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi.

1921 m. ankstyvą pavasarį pradėta rūpintis lengvosios atletikos reikalais. Lietovos lengvosios atletikos jaunių ir suaugusiųjų pirmenybės įvyko liepos 30-31 d. Kaune, Vytauto kalne. Kai kurie to meto laikraščiai šias varžybas vadino pirmąja sporto švente. Nuo 1921 m. Pirmąsias lengvosios atletikos pirmenybes organizavo LFLS.

1922 m. dideliu įvykiu tapo pasirodęs pirmasis lietuviškas sporto žurnalas “Lietuvos sportas”, redaguojamas E. Garbačiauskienė. Žurnalas ne tik teikia informaciją iš sportinio gyvenimo, bet ir davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles sportuojančiam jaunimui.

1923 metais lengvoji atletika plito ir kariuomenėje. Jų leidžiamas savaitinis žurnalas “Karys” spausdino nemažai informacinės ir metodinės medžiagos lengvosios atletikos klausimais. Gegužės 31 d. Lengvosios atletikos varžybos pirmą kartą buvo surengtos Panevėžyje.

1926 m. Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo oficialiose terptautinėse varžybose, akademinio jaunimo atstovai Helsinkyje debiutavo SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) studentų olimpiadoje.

1927 m. Lietuvosios lengvosios atletikos pirmenybės pirmą kartą buvo surengtos Klaipėdoje. Pirmenybės vyko liepos 9-10 d. naujajame stadione. Dalyvavo 7 Kauno ir 10 Klaipėdos krašto sporto klubų, iš viso 208 dalyviai. Tiek sporto klubų, tiek dalyvių skaičiumi tai buvo pačios masiškiausios Lietuvos pirmenybės.

Tolimesnė raida ir iššūkiai

1928 m. pradžioje dėl lengvaatlečių dalyvavimo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse tiek spaudoje, tiek įvairaus lygio sporto vadovų posėdžiuose vyko audringi ginčai. Dauguma manė, kad lengvaatle-čių rezultatai per menki, jie tik sukompromituos pačius sportininkus ir padarys žalą.

1934 m. toliau tęsiama SPORŪTOS programa, šis darbas tampa visos valstybės reikalu, ypač daug dėmesio skiriama kaimui.

Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos

Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas ir toliau yra svarbus įvykis šalies sporto kalendoriuje. Jame dalyvauja stipriausi Lietuvos lengvaatlečiai, siekiantys pagerinti asmeninius ir nacionalinius rekordus, iškovoti kelialapius į tarptautines varžybas.

Apeldorne (Nyderlandai) tęsiasi 2025-ųjų Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas, o penktadienio vakarą trišuolio finale varžėsi ir Lietuvos atstovė. Trišuolio finale penktadienio vakarą pasirodė Dovilė Kilty, kuri sėkmingai įveikė kvalifikaciją ir pateko tarp aštuonių geriausių. Medalių zonoje ji išsilaikė iki pat paskutinio šuolio, kur Suomijos atstovė Senni Salminen bene tobulu atsispyrimu užfiksavo 13,99 m ir išstūmė lietuvę į ketvirtąją vietą. Nors nuo medalio Lietuvos trišuolininkę skyrė vos penki milimetrai, tai buvo geriausias jos karjeros pasirodymas Europos uždarų patalpų čempionate. Trišuolio finale D. Kilty pavyko aplenkti Europos čempionę Tugbą Danismaz (13.79 m), Europos vicečempionę Gabrielą Petrovą (13.51 m) bei Europos čempionato bronzos medalio laimėtoją Ilionis Guillaume (13.54 m). Šįvakar pasirodė ir septynkovininkas Edgaras Benkunskas, kuris pasirodė šuolio į aukštį sektoriuje.

Jau šį penktadienį Romoje (Italija) prasidės 26-tas Europos lengvosios atletikos čempionatas. Romoje lietuvius bus galima išvysti net 11-oje skirtingų rungčių. Kviečiame geriau pažinti lengvaatlečius, kurie čempionate gins Lietuvos garbę.

Primename, jog paskutiniame Europos čempionate, kuris vyko 2022 m. Miunchene, Lietuva iškovojo du medalius: Mykolas Alekna tapo disko metimo čempionu, o Andrius Gudžius pelnė bronzą.

Net 4 šios rungties atstovai Italijos sostinėje papildys Lietuvos disko metimo istoriją. 21-erių pasaulio rekordininkas Mykolas Alekna bandys apginti 2022 m. Miunchene iškovotą Europos čempiono titulą. Tai bus antras Senojo žemyno čempionatas sportininko karjeroje, o į jį M. Alekna atvyksta šiemet laimėjęs visas 6 varžybas. Su Mykolu į Romą atvyksta ir jo brolis Martynas Alekna, kuriam tai bus debiutinis Europos čempionatas. 23-ejų disko metikas vis dar kovoja dėl vietos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, o sėkmingas pasirodymas Italijoje galimybes startuoti Prancūzijos sostinėje stipriai padidintų. Net šeštą čempionatą pasitinka 33-ejų Andrius Gudžius, kuris startų šiemet turėjo mažiau ir vis dar siekia optimaliausios sportinės formos. Visgi, pasaulio čempionato aukso ir bronzos medaliais pasigirti galintis A. Gudžius 2018 m. Berlyne (Vokietija) tapo ir Europos čempionu, todėl yra vienas iš rungties favoritų ir dabar. Disko metikų komandoje ryškiai spindės ir 29-erių Ieva Gumbs, kuri startuos jau trečiame Senojo žemyno čempionate ir bandys pirmą kartą pasiekti finalą. Olimpinių žaidynių normatyvą įvykdžiusi diskininkė šiemet daugiau nei 2 metrais gerino asmeninį rekordą ir beveik visose varžybose permetė 60 m žymą.

Olimpinė rungtis, kurioje išvysime dar 4 lietuvius. Trečią kartą čempionate startuos 38-erių Marius Žiūkas, kuris balansuoja ties patekimo riba į olimpines žaidynes, todėl šis startas gali būti lemtingas. Daugkartinis Lietuvos čempionas šiemet išbandė ir naują olimpinių žaidynių rungtį - mišrią maratono estafetę, tačiau čia kelialapio į Paryžių iškovoti nepavyko, todėl siekiama vietos individualioje rungtyje. Geriausias sezono rezultatas - 1 val. 20 min.

Europos čempionate debiutuos 24-erių Austėja Kavaliauskaitė, kuri pernai debiutavo ir pasaulio čempionate (33 vieta). Kasmet vis geresnius rezultatus fiksuojanti ėjikė šiemet antrą kartą tapo Lietuvos čempione, o stabilūs rezultatai atnešė bilietą į Romą. Geriausias sezono rezultatas - 1 val. 35 min.

Ketvirtame Europos čempionate startuos 39-erių Brigita Virbalytė-Dimšienė. 2018 m. Berlyne lengvaatletė užėmė ketvirtą vietą, o į varžybas šiemet grįžo po sunkių traumų. Visgi, 2024 m. Brigita tapo Lietuvos čempione (5000 m distancijoje), o iš viso dalyvavo penkiose varžybose - šių pasirodymų užteko patekimui į čempionatą. Geriausias sezono rezultatas - 1 val. 36 min.

Europos čempionato krikštas laukia Monikos Vaiciukevičiūtės. 28-erių ėjikė 2017 m. debiutavo pasaulio čempionate Londone (Didžioji Britanija), o dabar išsikovojo teisę startuoti ir Senojo žemyno čempionate. Šiemet sportininkė iškovojo bronzos medalius Lietuvos 5000 m ir 20 km čempionatuose. Geriausias sezono rezultatas - 1 val. 38 min.

Antrame Europos čempionate iš eilės dalyvaus 26-erių Juozas Baikštys, kuris į varžybas pateko po paskutinio reitingų atnaujinimo. Geriausios sportinės formos vis dar siekiantis ir kiekvienose varžybose rezultatus gerinantis šuolininkas bandys pirmą kartą prasibrauti į Senojo žemyno čempionato rungties finalą.

Šuolio į aukštį sektorių išvysime ir Juozo sesę Urtę Baikštytę, kuri taip pat sieks pasirodyti geriau nei Miunchene ir patekti į finalą. Žiemą 25-erių lengvaatletė užfiksavo karjeros rekordą (192 cm), kai laimėjo auksinio turo varžybas Astanoje (Kazachstanas) ir netgi gavo kvietimą į pasaulio uždarų patalpų čempionatą Glazge (Škotija). Visgi, dėl traumos čempionatą teko praleisti ir susitelkti į pagrindinius startus vasarą.

Į šeštą Europos čempionatą pateko ir 31-erių Airinė Palšytė. Ji 2016 m. Amsterdame (Nyderlandai) iškovojo sidabrą, o 2018 m. Berlyne užėmė ketvirtą vietą. Europos uždarų patalpų čempionė šiemet startavo net septynis kartus ir šešis iš jų lipo ant apdovanojimų pakylos. Lietuvos čempionate normatyvą į Romą įvykdžiusi šuolininkė vis dar kovoja dėl vietos olimpinėse žaidynėse, kurios Airinei gali būti jau ketvirtos.

Dar viena rungtis, kuria lietuviai gali didžiuotis. Europos čempionate Romoje startuos net 3 Lietuvos trišuolininkės. 30-ies Dovilė Kilty pasitinka jau ketvirtą Senojo žemyno čempionatą ir sieks antrą kartą patekti į finalą. D. Kilty buvo viena iš dviejų lietuvių, startavusių pasaulio uždarų patalpų čempionate kovo mėnesį, kur užėmė tryliktą vietą. Šiemet sportininkė 2 sykius šoko toliau nei 14 metrų bei tapo Lietuvos čempione.

Pirmą kartą į Europos čempionatą pateko 26-erių Lietuvos rekordininkė Diana Zagainova. Pastaroji šiemet startavo net devyniose varžybose ir keturis sykius lipo ant apdovanojimų pakylos. Europos U23 čempione 2019 m. Švedijoje tapusi trišuolininkė sieks parodyti savo gebėjimus ir Romoje.

Antrą kartą Europos čempionate dalyvaus 29-erių Aina Grikšaitė, kuri Miunchene užėmė 15 vietą. Pernai sportininkė debiutavo ir pasaulio čempionate, o tokios varžybos artina ir olimpinę svajonę, kurios lietuvė vis dar vaikosi. Šiemet Aina startavo 6 kartus ir net 5 sykius lipo ant podiumo.

Ketvirtą kartą Europos čempionate startuos 29-erių Liveta Jasiūnaitė, kuri 2018 m. Berlyne laimėjo bronzą. Viena iš pajėgiausių ieties metikių visoje Europoje pernai nepateko į pasaulio čempionato finalą, todėl šiemet bandys sugrįžti prie sau įprastų rezultatų. Pretendentė į aukštą vietą šiemet startavo 4 sykius ir iškovojo 3 pergales.

Prieš daugiau nei savaitę olimpinių žaidynių normatyvą įvykdęs Edis Matusevičius į Romą atvyksta pakilios nuotaikos. Nors 27-erių Lietuvos rekordininkas šiemet startavo nedaug, visose varžybose ietis skrido toliau nei 80 metrų. Trečią Europos čempionatą pasitinkantis ieties metikas bandys pagerinti asmeninį rekordą, kuris buvo pasiektas Berlyne - 10 vieta.

Europos čempionate Lietuvai atstovaus ir sprinterių trijulė, kuri skuos bėgimo takais. Į trečią Senojo žemyno čempionatą paeiliui pateko 26-erių Gediminas Truskauskas, kuris sieks peržengti ne tik atrankos, bet ir pusfinalio barjerą. Pasirodymas Romoje bus itin svarbus ir dėl reitingo taškų Paryžiui, kurie gali atverti kelią į antras olimpines žaidynes Gedimino karjeroje.

Paskutinę akimirką į Italijos sostinę pateko 22-ejų Lukrecija Sabaitytė, kuri paskutinėse varžybose, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurėje, gerino 100 m ir 200 m asmeninius rekordus bei iškovojo 2 pergales. Tarptautiniame suaugusiųjų čempionate debiutuosianti sprinterė į Romą atvyksta po pergalės „Cosma“ taurės varžybose.

Lietuvos rekordininkė Modesta Justė Morauskaitė atvyksta į ketvirtą Europos čempionatą karjeroje, kuriame sieks pademonstruoti savo potencialą ir surinkti svarbių reitingo taškų į olimpines žaidynes. Žiemos sezoną dėl stresinių kelio ir pėdos lūžių praleidusi 28-erių sprinterė į varžybas grįžo tik gegužės viduryje, todėl vis dar siekia geriausios sportinės formos.

Garantuotą vietą trečiame Europos čempionate 28-erių Jogailei Petrokaitei užtikrino prieš pat atrankos sistemos pabaigą atliktas šuolis Čekijoje (6,50 m). Tris pergales ir vieną trečią vietą šiemet iškovojusi lengvaatletė čempionate sieks pirmą sykį prasibrauti į finalą.

Tarptautinių čempionatų seriją pratęs ir 29-erių ilgų nuotolių bėgikė Loreta Kančytė. 2022 m. Miunchene ji buvo 38-a, o 2023 m. Budapešte (Vengrija) vykusiame pasaulio čempionate užėmė 46-ą vietą. Kelialapio į olimpines žaidynes neiškovojusi Loreta sieks reabilituotis Romoje. Geriausias sezono rezultatas - 1 val. 21 min.

24-erių daugiakovininkei Beatričei Juškevičiūtei tai bus debiutinis suaugusiųjų tarptautinis čempionatas. Į Romą lengvaatletė atvyksta pagerinusi Lietuvos 100 m barjerinio bėgimo rekordą. Jis buvo pasiektas praėjusį mėnesį Austrijoje, tačiau šių varžybų Beatričė nebaigė dėl čiurnos traumos.

Pirmą kartą Europos čempionate pasirodys ir Edgaras Benkunskas, kuris prieš mažiau nei 10 dienų atšventė 25-ąjį gimtadienį.

Senojo žemyno čempionatas po 50 metų pertraukos grįžta olimpinį stadioną „Stadio Olimpico“, kuris talpina daugiau nei 70 tūkst. žmonių, o dalyvius pasitiks ir 30 laipsnių karštis. Varžybose dalyvaus 9 dabartiniai pasaulio ir 34 Europos čempionai.

Kitos savaitės pabaigoje, kovo 6-9 dienomis, Apeldorne (Nyderlandai) vyks Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas. Šiandien Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taryba patvirtino 8 lengvaatlečių komandą, kuri vyks į Senojo žemyno čempionatą. Teisę startuoti varžybose iškovojo Adas Dambrauskas (60 m), Gabija Galvydytė (800 m), Jogailė Petrokaitė (šuolis į tolį), Dovilė Kilty (trišuolis), Aina Grikšaitė (trišuolis), Diana Zagainova (trišuolis), Edgaras Benkunskas (septynkovė) ir Beatričė Juškevičiūtė (60 m barjerinis bėgimas ir penkiakovė).

Jau penktas Europos uždarų patalpų čempionatas laukia D. Kilty, ketvirtą kartą jame dalyvaus D. Zagainova, trečią - J. Petrokaitė, antrą - A. Grikšaitė. Varžybose debiutuos A. Dambrauskas, G. Galvydytė, E. Benkunskas ir B. Juškevičiūtė. Tiesa, Lietuvos rinktinė galėjo būti ir dar skaitlingesnė, tačiau Nyderlanduose nestartuos normatyvą įvykdžiusi Airinė Palšytė (šuolis į aukštį), kuri tęsia reabilitaciją po Paryžiaus olimpinėse žaidynėse patirtos traumos.

Paskutinis Europos uždarų patalpų čempionatas vyko 2023 metais Stambule (Turkija). Jame dalyvavo 6 lietuviai, o geriausiai pasirodė šeštą vietą užėmusi D. Kilty. Paskutinį medalį iš šių čempionatų parvežė A. Palšytė, kuri 2019 metais Glazge (Škotija) iškovojo bronzą.

tags: #europos #uzdaru #patalpu #lengvosios #atletikos #cempionatas