Veiksmažodis - tai kaitoma kalbos dalis, reiškianti daikto veiksmą ir turinti sudėtingą nuosakų, laikų kaitybos ir asmenavimo sistemą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje ar ateityje. Lietuvių kalbos rašyba pagal vyraujantį raidžių vartojimo principą yra morfonologinė, arba morfologinė, bet yra ir fonologinės bei istorinės (tradicinės, daugiausia balsių rašyba) rašybos elementų. Šiame straipsnyje aptarsime esminius lietuvių kalbos veiksmažodžių laikų ypatumus, padėsiančius išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Veiksmažodis - yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo?
Asmenavimas:
- Pirmas asmuo - aš - Ką veikiu? Ką veikiau? Ką veikdavau?
- Antras asmuo - tu - Ką veiki? Ką veikei? Ką veikdavai?
- Trečias asmuo - jis, ji - Ką veikia? Ką veikė? Ką veikdavo?
- Pirmas asmuo - mes - Ką veikiame? Ką veikėme? Ką veikdavome?
- Antras asmuo - jūs - Ką veikiate? Ką veikėte? Ką veikdavote?
- Trečias asmuo - jie, jos - Ką veikia? Ką veikė? Ką veikdavo?
Veiksmažodžio laiko nuoseklumas anglų kalba su pavyzdžiais (DAŽNAI PASITENKANTI rašymo klaida)
Esamasis Laikas
Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“. Šis laikas vartojamas apibūdinti veiksmams, kurie vyksta tuo momentu, kai apie juos kalbama, pavyzdžiui: eina, žaidžia, važiuoja. Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“.
Vientisiniai veiksmažodžių laikai sudaro gramatinės laiko kategorijos centrą. Nežymėtasis kategorijos narys - esamasis laikas. Pagrindinės esamojo laiko gramemos reikšmės yra dvi - veiksmo laiko sutapimas su dabartimi ir veiksmo laiko sutapimas su kitu laiku: a) Lietus lyja ir viskas aplinkui po truputį šlampa; b) Jis gerai žinojo, kad kovoja už mūsų laisvę. Kai išgirsi, kad atvažiuoja mašina, traukis iš kelio.
Esamasis laikas, kuriuo atsakoma į klausimą ką jis dabar veikia?, yra tik eigos veikslo. Negalima pasakyti Jis dabar parašo. Parašo visada, dažnai, jau moka parašyti, bet tik ne dabar. Esamasis laikas reiškia dabartį, kuri aktualesnė už praeitį arba ateitį.
Todėl esamasis laikas, vartojamas perkeltinėmis reikšmėmis, suaktualina praeities ar ateities veiksmus: Pabudo miške lokys, pabudęs čiupt, čiupt - šlaunies nebėra. Bet seniau būdavo pasaulis puikesnis: išeini žmogus tankumynan, ir kūnas tik eina, tik eina pagaugais. Ilgi veiksmai - lygūs amžinybei: Nemunas teka į Kuršių marias. Tokie ilgi veiksmas reiškia „visada“.
Veiksmas atitraukiamas nuo dabarties ir suvokiamas kaip apibendrintas - visais laikais vykstantis ir pasikartojantis: Čia ji apalpo: tokiais atsitikimais moterys visada alpsta. Toks apibendrinimas tinka patarlėms: Kur trumpa, ten trūksta. Kur du jauni ‒ ten poterių nekalba.
Laiko sąvokos
Rašybos Ypatumai
Rašant esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikia?“, kyla problemų rašant galūnes. Dažnai šių veiksmažodžių pabaigoje girdime e, tačiau jie visada turi baigtis su -a arba -ia. Jei veiksmažodyje galūnė yra po j raidės, ji visada baigiasi -a. Jei po minkštojo priebalsio girdime e, galūnė turi baigtis su -ia. Esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikia?, galūnėse rašoma -ia arba -a (po j). Ir vienaskaitos, ir daugiskaitos veiksmažodžių esamojo laiko trečiojo asmens galūnė po minkštojo priebalsio tariama -e, bet rašoma -ia. Ypatinga ir veiksmažodžių esamojo laiko daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens galūnių rašyba. Esamojo laiko veiksmažodžių galūnėje po j visada rašome a, nors tardami girdime e.
Būtasis Laikas
Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį. Būtųjų laikų yra du - būtasis dažninis ir būtasis kartinis. Kaip sakyta, vieni tyrėjai mano, kad tai skirtingi laikai ir jiems bendra tik tai, kad jie abu reiškia praeities veiksmus.
Būtasis Kartinis Laikas
Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs. Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs. Būtasis kartinis laikas reiškia praeityje vykusį vieno karto veiksmą: Tą vakarą mudu ėjome namo.
Rašybos Ypatumai
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau. Būtojo kartinio laiko antrojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikei?, galūnėse rašoma -ei, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -ė, arba -ai, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -o. Būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmojo asmens vaiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikiau?, galūnėse rašoma -au (po j)arba -iau.
Būtasis Dažninis Laikas
Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat. Būtojo dažninio laiko formoms būdingas didesnis atstumas nuo kalbamojo momento ir apibendrinimas (neapibrėžtumas). Būtasis dažninis laikas kokių ypatingesnių stilistinių atspalvių neturi. Jis gali būti tik apibendrinamąją reikšmę turinčių kitų laikų sinonimas: Mano metais tėvai nebūdavo tokie kuklūs su savo vaikais, kaip kad dabar.
| Asmuo | Klausimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Aš | Ką veikdavau? | Aš skaitydavau |
| Tu | Ką veikdavai? | Tu skaitydavai |
| Jis/Ji | Ką veikdavo? | Jis/Ji skaitydavo |
| Mes | Ką veikdavome? | Mes skaitydavome |
| Jūs | Ką veikdavote? | Jūs skaitydavote |
| Jie/Jos | Ką veikdavo? | Jie/Jos skaitydavo |
Priesagos -dav- Vartojimas
Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai turi priesagą -dav-, kuri, susidūrusi dusliaisiais priebalsiais, pakeičia jų tarimą į skardžiuosius. Rašant tai kelia problemų: pavyzdžiui, šuo „bėkdavo“ ar „bėgdavo“? Norint šio laiko veiksmažodžius parašyti teisingai, juos paprasčiausiai reikia pakeisti kita jo forma, kurioje jis neturi šios priesagos ir skamba aiškiau. Duslieji priebalsiai, susidūrę su būtojo dažninio priesaga -dav-, tariami skardžiai. Todėl, norėdamas teisingai parašyti, žodį pakeisk kitu, giminišku.
Būsimasis Laikas
Būsimasis laikas nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”. Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš. Būsimasis laikas reiškia ateities veiksmą. Neigiamosios formos gali reikšti teigimą: Gal turi, Jankelien, degtinės buteliuką? - nedrąsiai paklausė bernas. - Kur neturėsi geram žmogui!
Rašybos Ypatumai
Vienas iš sunkumų, kylančių rašant šiuos veiksmažodžius, yra tai, kad priebalsiai supanašėja. Pavyzdžiui, kyla klausimas - medis „augs“ ar „auks“? Norint suprasti, kuri priebalsė turi būti rašoma, reikia žodį pakeisti kita jo forma, kurioje jis skamba aiškiau. Pvz.: grėbs, tėkš, jaus, kramtys, droš. Kiti (priešpaskutiniai) būsimojo laiko veiksmažodžių priebalsiai rašomi pagal supanašėjusių priebalsių rašybos taisyklę. Būsimojo laiko veiksmažodžio galūnių priebalsiai rašomi tokie, kokie girdimi: s arba š.
Balsių Trumpėjimas
Jei norime iš veiksmažodžio bendraties padaryti būsimąjį laiką, gali kilti abejonių, kada balsės sutrumpėja, o kada lieka ilgos. Pavyzdžiui, lietus „lis“ ar „lys“? Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir prieš priesagą -ti yra balsės y arba ū, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės sutrumpėja. Pavyzdžiui: būti - bus, kliūti - klius, lyti - lis, gyti - gis. Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir tarp priesagos -ti bei balsių y arba ū yra priebalsė, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės lieka tokios pačios ir nesutrumpėja. Dviskiemenių veiksmažodžių bendraties ilgosios balsės, esančios prieš -ti, būsimojo laiko trečiame asmenyje sutrumpėja. Pvz.: būti-bus, žūti-žus (fonetinė rašyba). Dviskiemenių veiksmažodžių bendraties ilgosios balsės, prieš -ti turinčios priebalsių, būsimojo laiko trečiame asmenyje išlieka ilgos. Būsimojo laiko trečiojo asmens forma baigiasi priesaga s arba š (kai kuriais atvejais susilieja su šaknies paskutiniu priebalsiu).