Ar vis dar neišblėso noras keliauti? Bet vis dar nepavyko laimėti to aukso puodo loterijoje, ar ne? Viskas tvarkoje, dabar atėjo metas pramokti keliauti pigiau.
Visų pirma, dažnas turistas įsižeidžia pavadintas turistu. Ypač jei turi dredus, tatuiruočių ir moka groti gitara. Jie išdidžiai užriečia nosį ir pasiskelbia „keliautojais”. Kiek esu sutikęs tokių keliautojų - jie yra tokie patys turistai kaip ir visi kiti turistai, lankantys turistinius objektus, besimėgaujantys turistinėmis pramogomis, tiesiog jie arba naudoja mano pirmame straipsnyje išvardintus pigių kelionių būdus arba tiesiog taupo išlaidas čia aprašytais būdais. Taigi, jei savarankiškai susiorganizuoji kelionę ten pat, kur važiuoja autobusai su grupėmis - nesi pranašesnis už tuos kaip banda genamus turistus. Esi pranašesnis tada ir tik tada, kai patiri daugiau smagumo. Kas tas smagumas? Gali pasakyti tik pats sau, o aš Tau pasakysiu, kad kelionės tikslas yra ne taupyti pinigus. Kelionės tikslas yra smagumai, patirtys, pažinimas. Jeigu vardan sutaupymo reikia aukoti smagumus - tai čia jau nebe kelionė, važiuok namo dirbti.
Islandijoje per vieną dieną sugebėjau aplankyti tris įžymius objektus esančius aplink Reikjaviką, tik todėl, kad nusipirkau turistinę ekskursiją. Mano laikas buvo labai ribotas, todėl norėjau jį išnaudoti kuo turiningiau. Viskas buvo suorganizuota islandiškai tobulai ir komfortiškai, gidai labai daug papasakojo apie šalies kultūrą ir ypatumus, autobuse susipažinau su kitais turistais iš Prancūzijos, bet mane labai sunervino, kad prie didžiulio krioklio, prie kurio galima sėdėti pusę dienos gidas davė tik 20 minučių. Aš bėgte nulėkiau į jį pažiūrėti iš apačios, tada apledėjusiais laiptais šiaip ne taip užsikabarojau pažiūrėti iš viršaus ir tuomet skubiai nusileidau į jau laukiantį autobusą. Smagumo tikrai buvo mažai. Na o Taivane, lankiausi nepaprasto grožio Taroko nacionaliniame parke su kuprine ir palapine. Pro mane šniūrais važiavo turistų prigrūsti autobusai (nes buvo atostogos, kiniški nauji metai), todėl aš labai dažnai su tomis turistų grupėmis susimaišydavau, bet gidų klausyti, deja, negalėjau - jie visi kalbėjo kiniškai. Viena moteriškė man netgi pasakė: „seems like you are backpacking here“ - nesu tikras kaip versti backpacking, bet tai reiškia maždaug: „atrodo, tarsi keliautum čia pats vienas su kuprine“. Taip, beje, ir buvo, o ji galvojo, kad aš vienas iš tų autobusininkų! Bet tai nedarė manęs keliautoju, aš buvau turistas itin pigiu būdu lankantis įžymius turistinius objektus. Kelionės esmė yra ne kiek pinigų išleidi, o kiek patiri smagumo.
Tos paslaugos už kurias moki taps nemokamos tiesiog jei pasidarysi viską pats. Tu labai daug sumoki už komfortą, jis yra pats brangiausias. Jei galėtum jo atsisakyti ir susitaikytum su tuo, kad kelionė yra mažesnio komforto zona, kelionės išlaidos gerokai sumažėtų. Tik pagalvok - grįžti į namus, o jie tokie mieli, jaukūs ir komfortiški!
Laikas yra pinigai. Laikas paskirtas išlaidų planavimui atsiperka. Laikas paskirtas veiklų planavimui atsiperka. Tai yra puikus psichologinis triukas. Susiplanuoji kiek pinigų išleisi ir išleidi. Nereikia galvoti gali sau tai leisti ar ne, per brangu ar ne per brangu - pinigai paskirti, vadinasi reikia juos išleisti. Kad nebūtų kaip man Islandijoje, kad reikės lėkti nuo vieno objekto prie kito ir tas skubėjimas kelionę iš įkvepiančios patirties pavers varginančiu išbandymu. Vis dar prisimenu tas dvi paras autobusiuke, kai nusprendėme, kad REIKIA nuvažiuoti į Jaltą ir pabūti ten dvi valandas. Tiesa, kitiems tos dvi valandos buvo vertos dviejų parų nesustojamo vairavimo.
Nekelk sau gyvenimo tikslo apkeliauti visą pasaulį. Nesiskųsk, kad kartoju tuos pačius principus iš praėjusio straipsnio. Juk perfrazavau ar ne? Gerai, gana filosofijų, dabar pakalbėkim apie pinigus.
Paprasčiausia sumažinti šias išlaidas keliaujant į arti esančią valstybę. Bet jei jau buvai ir Latvijoj, ir Estijoj, ir Baltarusijoj, ir Švedijoj, ir netgi Vokietijoj - lieka tik viena išeitis - Lenkija. Yra įmanoma į daugelį Europos šalių nukeliauti autobusais ar traukiniais. Mano viena draugė autobusu važiavo į Prancūziją. Dabar, kai iš Kauno jau važiuoja traukinys į Lenkiją, tai darosi patogu ir traukiniais važinėti. Tik reikia pasitikrinti kainas - lėktuvas į Kijevą kainuoja pigiau nei autobusas. Reikia kuo mažiau naudotis tarpininkų paslaugomis ir lėktuvų (ar autobusų) bilietų ieškotis patiems. Man padeda skyscanner.net sistema - aš susirandu pigiausią bilietą ir tada galiu pirkti jį tiesiai iš oro linijų. Nesinaudok greitai.lt, naudokis skyscanner - ten keliais eurais pigiau. Neskubėk bilieto pirkti tiesiai iš oro linijų, kartais geriau per tarpininką, nes kai nusipirkau bilietą į Kijevą už ukrainietiškas grivinas, man bankas tokį keitimo kursą paskaičiavo, kad niekur nebenorėjau. Tarpininkas būtų ėmęs eurus.
Neapsidžiauk pigių oro linijų, tokių kaip Ryanair rodomomis kainomis. Tau dar reikės susimokėti už bagažą (aišku, galima ir be jo), susimokėti dar ką nors (būna ten įdomių dalykų) ir susimokėti už susimokėjimą. Kartą skridau prabangiomis Thai Airways, vietoj pigių AirAsia todėl, kad galutinis kainos skirtumas buvo 3 eurai, bet gavau valgyti ir buvo patogesnis išvykimo laikas. Dar yra tokia azuon.com sistema.
Pirk bilietus iš anksto. Kuo anksčiau pirksi, tuo pigiau, remiantis bendrais dėsniais, kainuos. Aišku, būna visokių akcijų, kainų keitimų ir panašiai, bet dažniausiai oro linijos turi tokius PROMO bilietus, kurių yra nedaug ir jie labai pigūs. Matyt duoda už savikainą, kad surinktų minimalų keleivių skaičių reikalingą nors tam, kad apsimokėtų lėktuvą iš garažo traukti. Kiek yra pakankamai anksti? Yra kas perka prieš pusę metų. Kartais ir pora mėnesių pakanka.
Lankstumas - jėga. Bilietų kainos kinta pagal nesuvokiamus dėsnius - sezonas nesezonas, savaitgalis nesavaitgalis, akcija neakcija. Jei kelionės data nėra griežtai fiksuota, gali sutaupyti ją pastumdamas. Kombinuok įvairius kelionės būdus. Konkretus pavyzdys - kai ieškojau kaip nusigauti iki Bulgarijos sostinės Sofijos, pigiausias variantas pasirodė važiuoti autobusu iki Varšuvos, iš ten vienomis oro linijomis skristi iki Belgrado, o iš ten kitomis oro linijomis skristi iki Sofijos. Ilgai reikėjo knistis kol tokį maršrutą susidariau ir vis tiek nesu tikras ar nebuvo galima iš to paties Belgrado nuvažiuoti į Sofiją autobusu pigiau, bet man jau buvo gaila laiko. Kai ieškai bilietų lėktuvams apsvarstyk ne tik Lietuvos, bet ir Rygos, Varšuvos oro uostus.
Lauk akcijų. Oi nemėgstu laukti akcijų, bet daug kas tik šitaip ir keliauja. Sulaukia kol Ryanair paleidžia pigius bilietus į Stavangerį ir važiuoja ten. Arba kol WizzAir per pus atpigina Kutaisį ir tada važiuoja ten. Važiuok į pasirinktą šalį tuo pačiu būdu kaip keliausi ir po ją. Čia turime daug variantų - važinėsi po Ukrainą nuomotu autobusiuku? Gali gautis visai pigiai važiuoti iki jos su tuo autobusiuku. Žmonės net į Gruziją nuvažiuoja. Tranzuosi? Tranzuok iki tos šalies. Kartą girdėjau pasakojimą kaip mergina nutranzavo iki Irano. Visiškiems ekstremalams: važiuok dviračiu į Portugaliją. Eik pėsčiomis iki Italijos. Venk Taksi. Taksi visada yra brangiausia transporto priemonė trumpiems atstumams. Ypač blogai, kai esi užsienio šalyje ir visiškai nesiorientuoji - iš Tavęs paims kiek norės ir dar pasakys, kad gauni nuolaidą (tikrai taip būna: „only for you my friend, special discount!“ - „tik tau mano drauge, speciali nuolaida!“) Nesvarbu, ar tai būtų motociklas-taksi ar tuk-tuk-taksi ar kokie kiti įdomūs dalykai su ratais. Mane visados stebindavo kai į pigiausią miesto hostelį išdidūs amerikiečių „keliautojai“ atvažiuodavo su taksi.
Viešajam transportui - taip! Jei mieste yra išvystyta viešojo transporto sistema, labai gali būti, kad bus visokių super-duper-kombo nuolaidų skirtų tiek vietiniams važinėtojams, tiek turistams. Jei ketini gerai apžiūrinėti miestą, visai gali būti, kad norėsis daug važinėti, taigi kokia nors daugkartinio naudojimo kortelė ar abonementas gali visai apsimokėti. Vietiniam transportui - taip! Visai gali būti, kad šalyje kurioje apsilankysi egzistuos vietiniams skirti paprasti autobusai ir prabangūs autobusai minkštomis sėdynėmis skirti keliautojams. Alternatyvus judėjimas - dažniausiai taip! Ėjimas pėsčiomis yra geriausias būdas pažinti miestą (nebent jis labai labai didelis). Važinėjimas dviračiu yra geriausias būdas pažinti miesto apylinkes (nebent motociklo nuoma kainuoja tiek pat kiek dviračio). Taip pat beveik visada nedidelius atstumus galima tranzuoti.
Brangiausia visada yra apsistoti viešbutyje. Pigiau yra apsistoti žmonių namuose su airbnb pasauga. Čia gausi tokį patį komfortą kaip namuose, tik kaina bus mažesnė nei viešbutyje. Dar pigiau yra apsistoti hostelyje. Hostelis yra toks viešbutis-bendrabutis, kur visi lankytojai miega viename kambaryje su daug lovų. Hosteliai gali būti nuo pakankamai padorių, tinkamų net šeimoms su vaikais iki visiškai pigių, apsilankymas juose virsta atskiru nuotykiu. Aš asmeniškai paieškoms naudoju booking.com arba hostelworld.com. Ne visos pigiausios nakvynės vietos yra registruotos šiose sistemose, todėl jei nebaisu, gali tiesiog atvažiuoti į vietą ir ieškoti nakvynės ten. Dar pigiau yra Couchsurfing ar panašios sistemos. Tai yra apsistojimas pas svetingus žmones namuose už dyką. Aš daug naudojausi couchsurfing.com, dar yra dviratininkams skirta warmshowers.org. Girdėjau, kad galima skvotinti. Skvotinimas yra įsikūrimas apleistame pastate. Niekada neteko taip gyventi mieste, bet Gruzijos kalnuose šitaip gyvendavome piemenų trobelėse. Bene pigiausia yra apsistoti palapinėje. Jei turi vaikų ir nori aukštesnio komforto - galima rinktis kempingą ir stovyklauti ten. Geras kempingas turės virtuvėlę, dušą, tualetą, elektros ir internetą. O jei nori kad tik pigiau - miškai ir paplūdimiai Tavęs laukia. Jei pasirinksi neįrengtą atokią vietą, už ją greičiausiai ir nereikės mokėti. Girdėjau, kad Vokietijoje šitaip stovyklauti negalima - būtina eiti į kempingą. Negalima ir Kuršių Nerijoje, negalima ir Baltarusijoje. Taigi, reikia arba slėptis arba suktis iš padėties kitaip. (Rimti keliautojai, beje, mane paprotino ir paaiškino, kad negalima ir Lietuvoje - tiesiog manęs dar nėkart niekas nepagavo.
Valgyklos arba gatvės maistas yra puikus sprendimas. Priklausomai nuo šalies, pigiausia vieta pavalgyti gali būti valgykla, maža vietinė užeigėlė arba tiesiog gatvėje pardavinėjamas maistas. Šitie dalykai yra rizikingi dėl kelių priežasčių. Visų pirma, valgyklėlė valgyklėlei nelygu ir ji nebūtinai bus pigi (Lietuvoje būna susimoku valgykloje kaip geram restorane). Visų antra, ypač tai galioja gatvės maistui - reikia atidžiai stebėti kaip ten yra su higiena ir jei kyla įtarimų (o jų kartais kyla) geriau eiti prie kito stalo. Aš Pietryčių Azijoje į Makdonaldą neidavau, nes kur kas geresnis maistas parduodamas tiesiog gatvėje už per pus mažesnę kainą. Gaminti pačiam yra geriausia. Gal ir norisi atitrūkti nuo tų rūpesčių dėl maisto, bet jei pinigai svarbiau - geriausias patarimas yra gaminti patiems. Produktus pirkti galima vietinius arba atsivežti -važiuodamas į Japoniją vežiausi produktų dviems savaitėms, nes visai nesinorėjo ten nieko pirkti. Kitose šalyje, manau, visai racionalu pirkti maistą vietiniame turguje ar parduotuvėje. Jei bijai, kad ten kur nukeliausi nebus galimybės virti ar kepti - gali visai apsimokėti įsigyti nešiojamą viryklę. (Tiesa, lėktuve negalima transportuoti dujų, jas reiks pirkti vietoje, bet tada reikia žiūrėti, kad balionų jungtis atitiktų.) Kai gaminsi savarankiškai - valgysi ką norėsi ir kiek norėsi, tai ypač tinka vegetarams ir žaliavalgiams. Gaminame chūšūrus.
Maisto galima ir nemokamo surasti. Na, yra tokie freegan judėjimo atstovai, kurie sugeba prasimaitinti parduotuvių išmetamu maistu. Pažangiose šalyse parduotuvės išmeta daug bebaigiančių galioti produktų, kad neduokdieve vartotojai paskui kam nors nepasiskųstų. Mano draugas Danijoje pusę metų valgė už dyką, nes atrado kada ir kur vietinė Maxima išmeta maistą, kurio galiojimas baigsis rytoj. Jo laimingiausia gyvenimo diena buvo tada, kai rado visą dėžę snikersų. Aišku, tai negalioja šalyse, kuriose baigęs galioti maistas pardavinėjamas parduotuvėse. Ir aš tikrai nežinau, kaip tokio maisto ieškoti.
Pasidomėk reikalingais dokumentais iš anksto. Iš anksto pasidomėk kokie reikalavimai yra įvažiuoti į pasirinktą šalį. Gal reikia vizos? Gal reikia kokio nors iškvietimo? Draudimo (pvz. Baltarusija)? Skiepų (nemažai Afrikos šalių)? Turėti kelionės bilietą atgal (pvz. Tailandas)? Pats mačiau kaip baltaodis Zimbabvės pilietis (!) buvo paliktas prie Turkijos sienos, nes nežinojo kokia tvarka galioja Zimbabvės piliečiams. Kokie dokumentai reikalingi vaikams? Pats mačiau kaip nepilnametė Lietuvos pilietė nuo Kaliningrado sienos turėjo grįžti namo, nes dokumentai buvo sutvarkyti netinkamai. Tau tikrai nereikia kelionių agentūros, jei turi laiko užpildyti prašymą ir nueiti atsiimti Tailando ar Baltarusijos vizų. Bet Rusija ar Kinija gali būti komplikuotos - jei visgi neturi pasiryžimo susidoroti su reikalavimais popierizmui savarankiškai, geriau kreiptis į agentūrą ir padaryti viską iš karto teisingai - čia sutaupome ne saugodami eurus, bet gerai pasiruošdami. Jei keliauji po daug šalių, tas ruošimasis gali virsti galvos skausmu, tačiau jei šalis tik viena - atlik nedidelį tyrimą, netikėtos kliūtys gali kainuoti labai daug laiko, pinigų ir ramybės. Beje, patirtis sako, kad ne visada viskas taip sudėtinga. Kartais viskas įvyksta gerokai paprasčiau nei rašo internetuose ir naglumu garsėjanti ambasada išduoda reikiamus dokumentus lengvai ir be problemų. Tiesa, nebūtina dokumentus pasiruošti iš anksto, kartais pigiau viską daryti vietoje.
Kuo gerai kelionės su kuprine, tai Tu niekuomet neprisidėsi daugiau nei gali panešti. Išimtis - kelionės į kalnus, kur susikrauni savo daiktus ir dar gauni krūvą visokios bendros įrangos, tada tempi daiktus per du kartus ir dar grįžti paimti maisto. Kai mažai daiktų, mažai dėl jų rūpesčio ir vargo. Taigi, pirmas principas: pasiimti viską ko reikia ir ne daugiau. Juk važiuoji ilsėtis, o ne sukti galvos dėl buitinių rūpesčių. O kaip pasiimti optimalų skaičių daiktų? Pats geriausias patarimas - tiesiog išbandyti. Jei vienoje kelionėje ko nors neprireikė, greičiausiai neprireiks kitoje. Jei ko nors trūko - kitos kelionės metu bus galima pasii...
Šiais metais itin išpopuliarėjo „elektrinės pramogos“: mieste daugybė elektrinių paspirtukų, vis dar populiarių riedžių bei segway. Ir nors pažvelgus į juos iš šalies, rastum daugiau panašumų su dviračiu nei su motociklu, tačiau, vos pradėjęs važiuoti, supranti: šiame elegantiškame ir lengvame kūne slypi didelė galia.
Atvykus į starto vietą Nemenčinės miškuose, mus maloniai pasitinka instruktorius - mūsų šios dienos gidas, žadantis atskleisti ne tik „Kuberg“ privalumus, bet ir parodyti vaizdingą miško maršrutą. Apsirengiame lyg profesionalūs lenktyninkai, gauname apsaugas, išklausome instruktažą ir… kelionė prasideda. Iš pradžių lėčiau, susipažįstame su šio elektrinio motociklo valdymo subtilybėmis, o po to - vis greičiau skriejame natūraliai miške žvėrių ir grybautojų suformuotais takeliais. Manevringas, lengvai valdomas, tačiau itin galintas motociklas mums palieka įspūdį - užtenka ir greičio, ir adrenalino! O susipažinę su trasa, galime drąsiau važiuoti bei pajusti dar daugiau ekstremalių pojūčių.
Užvaldyk miestą: saugaus važiavimo elektriniu paspirtuku patarimai!
Jei jau nusprendėte planuoti pirmąją savo solo kelionę, pasiruošimą gali lydėti ir malonus jaudulys, ir nežinia.
- Vieni keliaujate pirmą kartą - normalu jaustis šiek tiek sutrikus. Būkite atviri sau ir aplinkai - drąsiai tyrinėkite tai, kas jums atrodo įdomu, net jei nukrypstate nuo pradžioje susidaryto maršruto ar plano.
- Tam, kad kelionėje patirtumėte kuo mažiau rūpesčių, svarbiausiems dalykams pasiruoškite iš anksto. Užsisakykite nakvynės vietą ir pasidomėkite, ar joje bus pasirūpinta maitinimu, o jei ne - paieškokite netoliese esančių kavinių ar restoranų. Pasidomėkite viešojo transporto tvarkaraščiais, prekybos vietų ir kitų įstaigų darbo laiku. Susidarykite kelionės tikslų sąrašą - ką būtinai norite nuveikti išvykos metu ir pagal jį susidėliokite preliminarią dienotvarkę. Tačiau būtinai palikite vietos spontaniškumui - galbūt atvykę į pirmą kartą lankomą šalį atrasite kažką įdomesnio, nei buvote sugalvoję iš anksto.
- Nors jūsų kelionės tikslas yra pakeliauti vienam, tačiau vienišu tikrai nesijausite, jei tik būsite atviras pašnekesiams su vietiniais gyventojais.
- Keliaujant vienam aplankyti visas lankomas vietas gali tapti iššūkiu.
- Jei jūsų kelionės tikslas yra tyrinėti lankomus šalies objektus, tikriausiai viešbutyje laiko praleisite mažai. Galbūt neverta ir išlaidauti - keliaujant vienam nuomotis apartamentus viešbutyje ir taip gali būti brangiau, tad pasidomėkite ekonominės klasės viešbutukais.
- Jei jums atrodo, kad solo keliones galima susiplanuoti tik pačiam, nustebsite, kiek daug jums gali patarti kelionių pardavimo agentai. Jie parekomenduos tinkamiausią viešbutį, patars dėl vertingiausių ekskursijų ir kaip geriausia keliauti po pasirinktą šalį.
Elektrinis motoroleris mieste
tags: #elektrinio #motorolerio #nuoma