Sovietinių Blokinių Namų Šildymo Sistemos ir Energijos Taupymo Sprendimai

Sovietiniai blokiniai namai, statyti dar sovietmečiu, pasižymi specifinėmis šildymo sistemomis ir energijos vartojimo ypatumais. Šiandien, siekiant efektyviau išnaudoti energiją ir pagerinti gyvenimo kokybę, daugelis gyventojų ieško modernių šildymo sprendimų ir energijos taupymo būdų.

Radiatorių Keitimas

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių atnaujinimų sovietiniuose blokiniuose namuose yra senų špižinių radiatorių keitimas į modernesnius modelius. Jeigu esamų vamzdynų nekeisite, tada reikėtų orientuotis į renovacinius radiatorius, nes jų tarpvamzdinis atstumas atitinka senųjų tarybinių radiatorių tarpvamzdinį atstumą. Pigiausias sprendimas - plieniniai paneliniai radiatoriai (balti). Yra įvairių aukščių, storių ir ilgių.

Patarimai renkantis naujus radiatorius:

• Plienininiai paneliniai radiatoriai: Tai ekonomiškas ir efektyvus pasirinkimas.
• Renovaciniai radiatoriai: Jei nenorite keisti vamzdynų, rinkitės renovacinius radiatorius, kurie atitinka senų radiatorių tarpvamzdinius atstumus.

Nuotolinis Dujinio Katilo Valdymas

Ar galima prie seno modelio dujinio katilo (20 metų) įrengti nuotolinį valdymą? Viskas priklauso kokio gamintojo, koks katilo modelis. Taip par, kas turima galvoje "nuotolinis valdymas"? Ar tai patalpos termostatas, ar tai nuotolinis valdiklis, perimantis katilo valdymo funkcijas, ar tai tai tik Wi-Fi ryšys, per kurį galima valdyti katilo nustatymus (galbūt ne visus). Visais tais atvejais naudojami skirtingi valdikliai (termostatai). Ir tada dar priklauso nuo katilo valdymo automatikos, kokį valdymą ji gali priimti ir suprasti.

Nuotolinio valdymo tipai:

• Patalpos termostatas: Reguliuoja temperatūrą patalpoje.
• Nuotolinis valdiklis: Perima katilo valdymo funkcijas.
• Wi-Fi ryšys: Leidžia valdyti katilo nustatymus per internetą.

Šilumos Siurbliai Oras-Vanduo: Monoblokas vs Split Sistema

Planuojant šildymo sistemą naujai pastatytame name, svarbu pasirinkti tinkamą šilumos siurblį. Yra du pagrindiniai tipai: monoblokas ir split sistema. Kuo skiriasi ir kuris efektyvesnis iš oras-vanduo?

Monoblokas

Monoblokas - kai viskas yra viename lauko bloke. Tame tarpe ir vandeninė dalis su siurbliu, šilumokaičiu freonas/vanduo, išsiplėtimo indu ir pan. Komplekte paprastai nebūna rezervinio elektrinio šildymo elemento. Valdiklis įrengiamas namo viduje. Priklausomai nuo gamintojo valdiklis arba būna komplekte arba reikia pripirkti papildomai. Todėl reikalinga užpildyti šildymo sistemą neužšalančiu skysčiu. Norint paruošti karštą vandenį, reikia papildomai namo viduje įrengti trieigį skiriantįjį vožtuvą ir tūrinį karšto vandens šildytuvą (boilerį). Gali būti variantas, kai yra monoblokinis lauko blokas, o naudojamas vidaus blokas, kuriame yra tik hidraulinė dalis (nėra šilumokaičio freonas-vanduo). Monoblokas yra pigesnis už split sistemą.

Split Sistema

Split sistema - kai yra atskiras lauko blokas ir atskiras vidaus blokas. Šiuo atveju lauke ir įeinanti į namą yra freoninė dalis, kuri užšalimo nebijo. Pats šilumokaitis yra vidaus bloke. Taip pat ten yra ir reikalinga hidraulinė šildymo dalis. Vidaus blokai būna dviejų rūšių - pakabinamas be karšto vandens ruošimo ir pastatomas, jau komplekte su tūriniu karšto vandens šildytuvu (boileriu). Vidaus bloke pagal nutylėjimą jau būna rezervinis elektros šildymo elementas ir valdiklis. Split variantas būna šiek tiek brangesnis už monobloką (įvertinus visas reikalingas komplektuojančias dalis), bet yra didelis privalumas - į namą įeina tik freonas ir namo viduje šildymo sistemos nereikia pildyti neužšalančiu skysčiu.

Niuansai

Nepamirškite, kad neužšalantis skystis - tai etilenglikolio arba propilenglikolio /vandens mišinys, su įvairiausiais priedais - antikoroziniais, antiputojimo, ir kt. Tie priedai išsinaudoja maždaug per 3-5 metus ir glikolis tampa koroziškai aktyvus. jeigu sistemoje yra bent kiek juodo plieno arba yra žalvario, bronzos, aliuminio medžiagų, tada atsiranda korozijos produktai, taip vadinasi oksidų dumblas, kuris greitai užkemša sistema (pirmiausia šilumokaitį, kur gana maži tarpeliai).

Šilumos Siurblių Palyginimas

Kamino Problemos ir Sprendimai

Senos statybos namuose dažnai pasitaiko kamino problemų, ypač keičiant šildymo katilus. Prieš 24 metus buvo įrengtas malkinis katilas, nauja katilinė ir visiškai naujas kaminas, įdėklas, o įdėklas apmūrytas. Atėjo laikas keisti katilą, pastatėme granulinį, atėjo diena paleisti katilą, paleidus katilą pasimatė, kad per atšaką, kuri išeina iš kamino sienos, ir jungiasi toliau link katilo, vienoj vietoj skverbiasi po lašiuką vandens/kondensato. Lašėjimas nustoja katilui užsigesinus. Su malkiniu katilu to nebūdavo. Kaminas švarus, trauka gera. Ar tai normalūs procesai, kad yra drėgmės ir kaminas turi išdžiūti? Ar reiktų spręsti bėda ieškant problemos?

Kondensato Susidarymas

Naujieji katilai yra efektyvesni, t. y. jų naudingumo/efektyvumo koeficientas yra geresnis. O tai reiškia sumažintą dūmų temperatūrą. Dūmai, susilietę su vėsesniais paviršiais (ar katile, ar kamine) iš jų susikondensuoja drėgmė ir laša. Ypač tai lemia vandens temperatūra katile. jeigu ji yra žemesnė nei + 55-60 C (grįžtantis iš sistemos vanduo), tai jau ir katile vyks kondensacijos procesas. Savaime suprantama tai katilo sienelėms sveikatos neprideda, bet skatina koroziją. Taigi, tas kondensatas yra beveik normalu.

Sprendimai

Reikia išspręsti - ar kažkokiu temperatūrai atspariu silikonu užtepti, ar kitaip užsandarinti. Per tą vietą nebevarvės, bet kondensato susidarymo priežastys nebus pašalintos ir tas kondensatas galbūt sugrįš į katilą ir skatins jo paviršių rūdijimą. Taigi, reikia susirūpinti katilo vandens temperatūra. O kad į šildymo sistemą būtų galima reguliuoti vandens temperatūrą, tai turi būti įrengtas maišymo vožtuvas tarp katilo ir sistemos. Tam ir braižomos įvairios schemos ir naudojama gana nemažai įvairiausių įrengimų ir prietaisų. Kiekvienu atveju tai šiek tiek skiriasi ir pan.

Boileris ar Momentinis Šildytuvas?

Kuris variantas ekonomiškesnis 2 asmenų šeimai: naudojant vandens boilerį ar momentinį šildytuvą? Jeigu tai yra dujinis katilas, tada ekonomiškesnis visais požiūriais - momentinis karšto vandens šildytuvas. Nereikalinga palaikyti sukaupto ir palaikomo karšto vandens kiekio temperatūros nuostolių - energija naudojama tik tada, kai atsukamas karšto vandens kranas. Jeigu tai yra elektrinis - tada geriau turėti tinkamos talpos (ne per didelės) tūrinį karšto vandens šildytuvą (boilerį). Čia viską nulemia reikiamas elektros galingumas, reikalingas karšto vandens ruošimui.

Galingumo Poreikis

Norint turėti pakankamai didelį (normalų) karšto vandens srautą - apie 10-11 l/min. momentiniam šildymui reikia turėti bent 18-22 kW galią. Retas namas turi tokio dydžio elektros įvado galią. Dušui su taupančia galvute reikia apie 7-8 l/min. Tai reiškia bent jau 17 kW. Tai gana daug. Tuo tarpu, kai boileriui pakanka 1,5-3 kW elektros galios. Vandens srautas gali būti pakankamai didelis, kol išnaudojama sukaupta karšto vandens atsarga. Dviejų žmonių šeimai, priklausomai nuo asmeninių individualių poreikių (kurie įvairiems žmonėms gali labai skirtis), užtektų 50-100 (120) l boilerio. priklausomai nuo boilerio dydžio ir jo energinės klasės, papildomos energijos temperatūrinimas nuostoliams padengti reikia ne taip ir daug. Todėl, sprendžiant pagal visus išdėstytus niuansus, dauguma vis tik renkasi boilerį.

Rekuperatorius A+ Klasės Bute

Kokio tipo rekuperatorių geriausia rinktis A+ klasės bute? Gavome rekomendaciją dėti plokštelinį, bet jis labai sausina orą, o pas mus yra šildomos grindys, tai manome, kad bus šildymo sezono metu per sausas oras. Bei taip pat norėtume, kad šaltuoju metu oras būtų pašildomas. Kokį rekuperatoriaus tipą geriausia būtų rinktis?

Rekuperatorių Tipai

Dabar yra rekuperatorių su plokšteliniais šilumokaičiais, kurie yra taip vadinami "entalpiniai". Tai reiškia, kad jie per savo plokšteles taip pat praleidžia ir drėgmę iš ištraukiamo oro į tiekiamą. Aišku, ne 100 procentų, bet apčiuopiamai. Tai galėtų būti išeitis. Lygiai taip pat yra tokių rekuperatorių modelių, kurie turi arba kur galima įrengti oro šildytuvą į vidaus tiekiamą orą už rekuperatoriaus. Tokiu būdu galima pašildyti tiekiamą orą iki norimos temperatūros. Su rotaciniais rekuperatoriais atrodo, kad viskas gerai, bet su laiku pradeda pasireikšti trūkumai - yra besisukančių dalių (rotorius, dirželiai), o tai yra papildomas triukšmas ir susidėvėjimas - papildomas rūpęstis. Taip pat susidėvi rotorių sandarinantys šereliai ir rekuperatoriaus nesandarumas (įmaišomo oro kiekis) išauga ženkliai. O tai sumažina jo efektyvumo koeficientą. Be to, jie nelabai turi kondensato nubėgimo, tai atskirais momentais (tam tikromis sąlygomis) gali atsirasti kondensatas, kuris neturi kur išbėgti, gali tada bėgti per korpusą į konstrukcijas ar patalpas.

tags: #sovietiniai #blokiniai #namai