Administraciniai ginčai, kylantys tarp viešojo administravimo subjekto ir asmens, sprendžiami mažiausiomis sąnaudomis, per kuo trumpiausią laiką ir maksimaliai užtikrinant asmens teises. Asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisės aktais nustatyta tvarka.
Šiame straipsnyje aptarsime administracinį ginčą dėl atsakovo atsisakymo taikyti žemės mokesčio lengvatą, nagrinėsime susijusius teisės aktus ir procedūras.
Muitų sąjunga ir jos įtaka
Vieni svarbiausių Muitų sąjungos bruožų - bendra muitų teritorija ir bendra užsienio prekybos ir muitų politika, pasireiškianti taikant bendrąjį muitų tarifą. Bendra muitų teritorija reiškia, kad prekyboje tarp Europos Sąjungos (toliau - ES) šalių nėra sienų, todėl nėra ir muitinės formalumų. Muitų sąjunga yra sistema, kuria siekiama sukurti bendrą rinką, užtikrinamas laisvas asmenų, kapitalo, paslaugų ir prekių judėjimas. Pradėjus funkcionuoti Muitų sąjungai, tarp valstybių narių buvo panaikinti bet kokie vidaus muitai, įvestas vienodo dydžio išorinis tarifas.
Lietuvai įstojus į ES, muitinei tenka svarbi atsakomybės dalis už vadovavimą Muitų sąjungai. Lietuvos muitinę sudaro Muitinės departamentas, teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos, kurios yra juridiniai asmenys, turintys savo sąskaitas bankuose, antspaudus ir bendrą simboliką.
Teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą
Muitinės teisės šaltiniai skirstomi į Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, ES teisės aktus, įstatymus ir poįstatyminius aktus. Pagal visuomeninių santykių reguliavimo apimtis gali būti skiriami bendrieji ir specialieji teisės šaltiniai. Muitų sąjungai būdinga tai, kad visoje ES muitų teritorijoje taikomi bendri teisės aktai.
Pagrindinis prekių gabenimą per muitinės sieną, importo, eksporto ir tranzito tvarką, muitines procedūras, muitų mokėjimą, apribojimus ir draudimus nustatantis dokumentas yra 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas). Bendrijos muitinės kodeksas apjungia visus Bendrijos muitinės įstatymus į bendrą visumą ir nustato prekių importo, eksporto ir tranzito procedūras, kontrolės priemones, muitų tarifus ir tarifinius prekių klasifikavimus.
Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo tvarką detalizuoja 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas Nr. 2454/93, išdėstantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. 2913/92 dėl Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas (toliau - Įgyvendinimo nuostatos). 2004 m. spalio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1342 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl prekių, kurioms taikomas laikinasis saugojimas, įforminimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.
Muitinės teisės šaltinių klasifikavimas
Muitinės teisės šaltiniai pagal reguliavimo apimtis:
- Bendrieji: teisės aktai, kurie be mokestinių santykių reguliuoja ir kitus teisės aktų reguliuojamus visuomeninius santykius.
- Specialieji: teisės aktai, kurie tiesiogiai reguliuoja muitinės santykius.
Mokesčių administravimas
Mokesčių administravimas - tai mokesčių įstatymų įgyvendinimas, apimantis mokesčių mokėtojų įregistravimą, apskaitymą, surinkimą, kontrolę ir pervedimą į valstybės iždą. Mokesčių administravimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas.
Lietuvai tapus ES nare, nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauji teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą. Europos Tarybos ir Komisijos reglamentai, kurie visoms ES valstybėms narėms taikomi tiesiogiai, pakeitė nacionalinius teisės aktus, galiojusius iki įstojimo į ES. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. muitinė įgijo mokesčių administratoriaus statusą.
Muitinės teisė ir jos subjektai
Muitinės teisė yra sąlygiškai nauja, Lietuvoje tik besiformuojanti savarankiška kompleksinė teisės sritis ir teisės mokslo šaka. Muitinės teisė, kurios reguliavimo dalykas yra visuomeniniai teisiniai santykiai gabenant prekes per sieną, pasižymi tikslų įvairove. ES teisės aktuose nustatytas muitinės teisinis santykis: viešasis subjektas - muitinė, o privatus subjektas įvardijamas kaip asmuo.
Mokestiniai teisiniai santykiai suvokiami kaip poveikio visuomeniniams santykiams priemonė, arba kaip visuomeninis santykis, turintis specifinį turinį. Valstybė yra privalomasis mokestinis teisinis santykis subjektas, o konkretiems mokestiniams santykiams atstovauja specialios institucijos.
Mokesčių administratoriaus teisė (pareiga) - užtikrinti valstybės pajamų gavimą. Mokesčių administratorius naudojasi įstatymuose numatytomis poveikio priemonėmis, tarp kurių pagrindinis vaidmuo tenka ekonominio pobūdžio poveikio priemonėms.
Už mokesčių administravimą atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija, o už muitų administravimą atsakinga Lietuvos muitinė.
Skundų nagrinėjimo tvarka
Asmens (pareiškėjo) teisės apskųsti teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimus yra pagrindinė teisė. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos ar jos pareigūno sprendimą, susijusį su Europos Bendrijos muitų teisės aktų, Muitinės įstatymo, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų taikymu.
Vadovaujantis Muitinės įstatymo 90 straipsnio 1 dalimi, skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiosios muitinės įstaigos sprendimų ir jų nepriėmimo pateikiami Muitinės departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, - nuo tos dienos, kurią baigiasi šio įstatymo nustatytas sprendimo priėmimo terminas.
Asmuo, nesutinkantis su teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimu, savo teises ginti teisme turi teisę tik pasinaudojęs ikiteismine nagrinėjimo teise, t.y. pirmiausia jis privalo netenkinantį sprendimą skųsti privalomai ikiteisminei nagrinėjimo institucijai - Muitinės departamentui.
Svarbu pažymėti, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjamos administraciniuose teismuose.
Skundų nagrinėjimo etapai:
- Skundo pateikimas teritorinei muitinei arba specialiajai muitinės įstaigai.
- Skundo nagrinėjimas Muitinės departamente.
- Skundo nagrinėjimas Administracinių ginčų komisijoje (nebūtina).
- Kreipimasis į teismą.
Muitinės įstatymas ir Skundų nagrinėjimo Lietuvos muitinėje nuostatai reglamentuoja skundų nagrinėjimo tvarką. Skundo padavimo terminai yra griežtai apibrėžti, todėl būtina jų laikytis.
Asmens teisės ir pareigos
Pagrindinė asmens teisė - apskundimo teisė, t. y. asmens (pareiškėjo) teisė apskųsti teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimus. Asmuo turi teisę prašyti muitinę priimti sprendimą, susijusį su muitinės veiklos taisyklių taikymu. Realizuodamas šią savo teisę, asmuo įgyja pareigą pateikti muitinei visą jos prašomą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimo priėmimui.
Asmuo privalo skundą pateikti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat, asmuo privalo laikytis visų teisės aktų reikalavimų, t.y. vykdyti muitinės politiką.
tags: #administracinis #gincas #del #atsakoves #atsisakymo #taikyti