Lietuvos jūrų muziejus yra vienas iš populiariausių muziejų šalyje, pritraukiantis lankytojus iš įvairių šalių. Be jūrų ekspozicijos ir delfinariumo, muziejuje yra ir etnografinė žvejo sodyba. Ši sodyba atspindi XIX a. žvejo aplinką ir gyvenimo būdą.
Nidos etnografinė sodyba
Etnografinės Žvejo Sodybos Istorija ir Koncepcija
Etnografinė pajūrio žvejo sodyba Klaipėdoje, Kopgalyje, buvo pastatyta 1979 metais pagal XIX-XX amžiaus pabaigos Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybų pavyzdį. Sodybos konceptą ir socialinį dizainą sukūrė Dadada studija. Čia atspindėtas pasiturinčio ūkininko - auginusio gyvulius, dirbusio žemę ir žvejojusio - sodybos kompleksas: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla.
Sodybos Architektūra ir Interjeras
Žvejo šeimynos troba buvo suręsta iš rąstų ir apkalta medinėmis lentelėmis, stogas dengtas nendrėmis. Iš kiemo patenkama į virtuvę (virenę) su duonkepe krosnimi. Priemenės centre, šalia krosnies, laikomi būtiniausi virtuviniai įrankiai (rykai), čia gaminamas maistas. Durys iš virtuvės veda į didžiausią kambarį, kur žvejo šeima miegojo, valgė, priiminėjo svečius.
Sodybos šeimininkė turėdavo sparčiai suktis: reikėdavo ir duoną iškepti, sviestą išmušti, trobesius sutvarkyti, daržus išravėti.
Ekspozicija „Mano Tėvas Žvejas, Aš - Jo Padėjėjas“
Pagrindinė sezono naujovė - ekspozicija Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje „Mano tėvas žvejas, aš - jo padėjėjas“. Ši ekspozicija sukurta taip, kad pažinimas ateitų per atradimą - tyrinėjant eksponatus. Ekspozicija įdomi įvairiausių patirčių, socialinių sluoksnių, skirtingo amžiaus lankytojams. Šiuo atveju atsisakyta IT sprendimų, kurie itin dažnai diegiami naujose ekspozicijose.
Ekspozicija Žvejo Sodyboje
Interaktyvumas ir Edukacija
Parodai sukurti elementai traukia akį ne tik savo estetika, bet ir edukacine prasme. Lankytojas gali paliesti, sužinoti, surasti paslėptą informaciją atlikdamas tam tikras užduotis.
Muziejaus Jubiliejiniai Metai ir Renginiai
Jubiliejiniai metai - ypatingi: itin gausu renginių, edukacinių programų, įtraukiančių veiklų. Kiekvieną balandžio savaitgalį visose muziejaus ekspozicijose rengiamos nemokamos popietės „Kaip (iš)gyventi jūroje?“, o Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje - popietė „Ką paukštelis pačiulbėjo?“.
Jau balandį muziejaus parodų salėje bus atidaryta paroda „Mus jungia jūra!“ Tokiu šūkiu Lietuvos jūrų muziejus pasitinka 40-metį.
Rengiantis šventei, muziejus kvietė lankytojus pasidalinti savo atsiminimais iš keturių Lietuvos jūrų muziejaus dešimtmečių - jie ir tapo šios parodos ašimi. Lankytojų atsiųstos nuotraukos iš apsilankymų Jūrų muziejuje darniai susiliejo su Donato Bielkausko muzika ir žymių Lietuvos menininkų darbais: fotografų Gintauto Trimako ir Petro Saulėno, dailininkės Agnės Jonkutės. Parodos kuratorius - dr. Tomas Pabedinskas - fotografas, VDU dėstytojas, Šiuolaikinių menų katedros vedėjas.
Gegužę muziejus kvies į Tarptautinę muziejų dieną ir naktį. Gegužės 18-osios vakaras - Europos Muziejų naktis - bus skirta dabartinio muziejaus ir lankytojų įspūdžių fiksavimui „40-tas muziejaus kadras. Gegužės 17 d. muziejininkai prisimins Lietuvos buriuotojų žygį per Atlantą: tarptautine moksline konferencija „Laisvės burės. Lietuvos buriuotojų žygiui per Atlantą - 30“, kurią lydės paroda „Laisvės burės. Kapitono Stepono Kudzevičiaus archyvas“.
Liepą Klaipėdos viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje bus eksponuojama paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus įkūrėjui ir ilgamečiam direktoriui Aloyzui Každailiui „Mano kelias buvo dulkėtas, akmenuotas, velnių priperėtas“. Pačiame muziejuje bus atidengtas skulptoriaus Algirdo Boso sukurtas bareljefas, skirtas muziejaus įkūrėjo atminimui.
Prieš Jūros šventę Klaipėdos centre, Turgaus gatvėje, bus eksponuojama jau šeštoji ciklo „Jūrinio paveldo ženklai. Laivų statyba“ paroda. O Jūros šventės epicentre - Dangės upėje - vėl žada puikuotis tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. Šįkart jis itin smagus - skirtas žvejiškoms šventėms.
Per gimtadienį - tarptautinis muziejininkų forumas Gimtadienio proga Lietuvos jūrų muziejus liepos 31-rugpjūčio 1 d. rengia forumą „Mus jungia Baltija“ - tarptautinį muziejų profesionalų renginį, į kurį kviečiami Baltijos pakrantėje įsikūrusių jūrų muziejų, akvariumų specialistai diskutuoti aktualiais klausimais, aptarti ES šalių ir Lietuvos muziejų vystymosi tendencijas, apžvelgti muziejinių tradicijų kaitą bei perspektyvas, pasidalinti inovatyvios muziejų veiklos pavyzdžiais.
Sukaktį muziejus pasitinka ir nauja dailininko Artur Širin sukurta stilistika bei logotipu.
Praktinė Informacija Lankytojams
Muziejus siūlo naujovę - galimybę įsigyti metinį lankytojo bilietą ir su juo lankytis delfinų ir kaliforninių liūtų pasirodymuose, grožėtis akvariumų gyventojais bei pažinti istoriją laivybos ekspozicijoje ištisus metus. Taip muziejus bando kurti naujus, turiningo laisvalaikio įpročius.
Lietuvos jūrų muziejus laikosi tradicijos - kiekvienam sezonui lankytojams pasiūlyti ką nors naujo. Nors dar rekonstruotas Akvariumas alsuoja šviežumu, bet pagrindinė šio sezono naujovė - ekspozicija Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje „Mano tėvas žvejas, aš - jo padėjėjas“.
Muziejaus prieigose lankytojus pasitinka Senųjų žvejybos laivų aikštelė, kurioje į sausumą perkelti laivai mena Kuršių marių ir platesnių vandenų laivybos istoriją. Čia eksponuojama tradicinė Kuršių marių burvaltė-kurėnas, šalia jos - okeanus menantys vandenų milžinai - vidutinis žvejybos traleris „Dubingiai“ ir du mažesni jo broliai. Greta - Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, kurioje galima susipažinti su žvejiška buitimi bei tradicine žvejyba.
1994 metais Lietuvos jūrų muziejuje buvo atidarytas delfinariumas. Tai yra vienintelis rytinėje Baltijos pakrantėje veikiantis delfinariumas. 2015 metais delfinariumas buvo rekonstruotas, papildant jį dviem naujais objektais: Delfinų terapijos centru ir Saulės įlanka - pasirodymų baseinu ir amfiteatru po atviru dangumi.
Darbo laikas ir kita informacija
Žemiau pateikiamas muziejaus darbo laikas skirtingais metų mėnesiais:
| Mėnuo | Lankytojų laukiame | Akvariumas ir muziejaus ekspozicijos | Delfinų ir kaliforninių jūrų liūtų pasirodymai | Laivas-muziejus M52 „Sūduvis“ |
|---|---|---|---|---|
| Vasaris | Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais | V-VII 10.30-17.00 | V - 13.30; VI-VII - 12.00, 15.00 | V-VII 11.00-17.00, Danės upėje, Karališkojoje krantinėje, Klaipėdoje |
| Kovas | Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais | V-VII 10.30-17.00 | V - 13.30; VI-VII - 12.00, 15.00 | V-VII 11.00-17.00, Danės upėje, Karališkojoje krantinėje, Klaipėdoje |
| Gegužė | Nuo trečiadienio iki sekmadienio | III-VII 10.30-18.00 | III-VII 12.00, 15.00 | III-VII 11.00-17.00, Danės upėje, Karališkojoje krantinėje, Klaipėdoje |
| Birželis | Nuo antradienio iki sekmadienio | II-VII 10.30-18.30 | II-VII - 12.00, 13.30, 15.00 | II-VI - 11.00-19.00; VII - 11.00-17.00; Danės upėje, Karališkojoje krantinėje, Klaipėdoje. |
| Liepa | Nuo antradienio iki sekmadienio | II-VII 10.30-18.30 | II-VII 11.30, 13.00, 14.30, 16.00 | II-VI - 11.00-19.00; VII - 11.00-17.00, Danės upėje, Karališkojoje krantinėje, Klaipėdoje. |
| Spalis | Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais | V-VII 10.30-17.00 | V - 13.30; VI-VII - 12.00, 15.00 | V-VII - 11.00-17.00, Danės upėje, Karališkojoje krantinėje, Klaipėdoje |
| Lapkritis | Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais | V-VII 10.30-17.00 | V - 13.30; VI-VII - 12.00, 15.00 | V-VII 11.00-17.00, Danės upėje, Karališkojoje krantinėje, Klaipėdoje |
| Gruodis | Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais | V-VII 10.30-17.00 | V - 13.30; VI-VII - 12.00, 15.00 | V-VII 11.00-17.00, Danės upėje, Karališkojoje krantinėje, Klaipėdoje |
| Sausis | Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais | V-VII 10.30-17.00 | V - 13.30; VI-VII - 12.00, 15.00 | V-VII 11.00-17.00, Danės upėje, Karališkojoje krantinėje, Klaipėdoje |
EKSKURSIJA BALTIJOS JŪROS GYVŪNŲ REABILITACIJOS CENTRE: priimamos tik organizuotos grupės, susiderinusios laiką telefonu ar el.
Ką Dar Galima Pamatyti Muziejuje?
Jūs pateksite į tikrą jūrinę tvirtovę, kurioje dabar - ne kareiviai, o pingvinai, ruoniai, Šiaurės jūrų liūtas ir daug daug gražiausių viso pasaulio žuvų! Įspūdingajame tunelyje susidursite akis į akį su putrečio metro eršketais. Delfinariumas ir Saulės įlanka visada nuteikia atostogų nuotaikai, nes čia išdykauja, šypsosi ir žaidžia delfinai ir išradingieji kaliforniniai jūrų liūtai.
Ateinant marių krantine iš Senosios perkėlos lankytojai pirmiausiai pastebės kalnelį, už kurio slepiasi vėtrungėmis puoštas stilizuotas Kuršmarių uostelis.
Įdomūs Faktai
Kam žvejui samtis? Kuršių marių žvejui reikėjo ne tik valties - kurėno, burių, tinklų, bet ir ... samčio. Ne sriubai srėbti, o vandeniui ant burių pilti. Toks samtis buvo vadinamas "burpiliu" ir naudojamas kurėnui pagreitinti. Juo buvo pilamas vanduo ant burių, kad jos sušlapusios geriau gaudytų vėją.
1979 m. Kopgalyje buvo įkurta Etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Ji pastatyta pagal XIX - XX a. pab. Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybas. Jos nepasižymėjo statinių gausa, dažniausiai būdavo 2-3 pastatai. Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje atkurti visi pajūrio sodybų ūkiniai bei gyvenamieji statiniai.
Tikras jūrininkas žino, kad laive kalbėti apie vėją ar švilpauti - nevalia. Garsus švilpavimas prišaukia nepalankų vėją ir nelaimes. Burlaiviuose vėjas būdavo laikomas maišuose su trim mazgais: norint švelnaus vėjo - atrišamas pirmasis mazgas, o stipraus - visi trys.
Senųjų žvejybos laivų aikštelėje yra pristatomi didžiausi muziejaus eksponatai. Vidutiniame žvejybos traleryje "Dubingiai" veikia ekspozicija apie sovietmetį "Ilgas reisas".
Vidutinis žvejybos traleris "Dubingiai" sveria net 330 tonų. Šis jūrų galiūnas buvo pastatytas 1961 m. Klaipėdos "Baltijos" laivų statykloje ir garsėjo puikiais laimikiais. 1972 m. pasiekė rekordą - per reisą sugavo net 30 tonų žuvies.
tags: #ekspozicija #zvejo #sodyba #juru #muziejuje