Valstybinės Žemės Įstatymas: Apibrėžimas ir Svarbiausi Aspektai

Lietuvos Respublikos žemės fondą sudaro privati, valstybinė ir savivaldybių žemė. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

Šiame straipsnyje aptarsime valstybinės žemės įstatymo apibrėžimą, svarbiausius aspektus ir naujausius pakeitimus, kurie įsigaliojo pastaraisiais metais.

Pagrindiniai Žemės Įstatymo Apibrėžimai

Žemės įstatyme naudojami tam tikri apibrėžimai, kurie padeda geriau suprasti įstatymo taikymą:

• Riboženklis - žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.
• Ūkis - Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas žemės ūkio veiklos subjektas, kuris vykdo žemės ūkio veiklą.
• Žemės paėmimas visuomenės poreikiams - įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, apskrities viršininkui priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams.
• Žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
• Žemės sklypo naudojimo pobūdis - tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika.
• Žemės ūkio naudmenos - žemės naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio produkcijai auginti.
• Žemėtvarkos projektas - specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės.
• Žemėtvarkos schema - specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame valstybės, regionų ar rajonų lygmeniu nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.
• Žemėvalda - nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susieti keli žemės sklypai.

Žemės konsolidacijos projektas

Valstybinės Žemės Valdymas ir Disponavimas

Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai, valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai bei tam tikri subjektai, nurodyti įstatymuose. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Vyriausybės įgaliota institucija privalo prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas.

Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise subjektams, perdavimo-priėmimo aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3 mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre, Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikomas apskrities viršininkas.

Valstybinės Žemės Nuoma ir Panauda

Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę - apskrities viršininkas. Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai.

Valstybinė žemė, išskyrus tam tikrus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Tačiau yra išimčių, kai žemė gali būti išnuomojama be aukciono, pavyzdžiui, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais.

Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų.

Valstybinės Žemės Pardavimas

Valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

Parduodami valstybinės žemės sklypai aukciono būdu, išskyrus atvejus, kai jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas

NŽT duomenimis, šiuo metu išnuomotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas - 203 461 ha, iš kurio maždaug pusė (101 317 ha) sudaro plotai, siekiantys iki 3 ha, tai yra maksimalus leistinas įsigyti sklypo dydis.

Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama už rinkos vertę, pridedant 25 proc. Ji turės būti perkama iš karto.

Atsiradus galimybei įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, agrarininkai nesnaudžia - per sausį pateikta daugiau nei pusantro tūkstančio prašymų.

Lėšų panaudojimas

Iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimų gauti beveik 1 mlrd. Eur - optimistinė prognozė. Politinė valia tokia, kad didžioji už parduotą valstybinę žemę gautos sumos dalis - 80 proc. - teks Valstybės gynybos fondui, o kur kas menkesnę dalį - 20 proc.

Ši dalis bus paskirstoma taip: po 10 proc. bus pervedama NŽT ir Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC). NŽT lėšos bus naudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti apleistuose valstybinės žemės plotuose, žemės sklypų servitutams nustatyti, žemės ūkio paskirties žemėje teisėtai pastatytiems statiniams ir įrenginiams išpirkti.

Valstybinės Žemės Patikėtinio Sutikimas

Valstybinės žemės patikėtinis - tai valstybės institucija ar įstaiga, kuriai valstybė patiki valdyti, naudoti ir disponuoti valstybine žeme patikėjimo teise. Sutikimų išdavimas - Kitų sutikimų (sutikimo įkeisti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę / perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti / perleisti statinius esančius valstybinėje žemėje / laikinai vykdyti veiklą valstybinėje žemėje), išdavimo paslauga.

Bendruoju atveju, vadovaujantis SĮ 27 str. 5 d. 6 p., kai statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, valstybinės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir teikiamas kartu su šiuo prašymu kaip privalomasis dokumentas.

Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Pakeitimai ir Aktualijos

Seimas pritarė grupės Seimo narių parengtiems Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kurie leis valstybinę žemę naudoti efektyviau ir sudarys sąlygas visuomenei gauti maksimalią naudą. Šiais pakeitimais ištaisytos Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai ir kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Didelė dalis Žemės įstatymo pataisų skirta aiškesniam žemės nuomos (tiek aukciono būdu, tiek ir be aukciono) reglamentavimui. Atsisakyta teisės atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu, bei nustatyta, kad susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo gali būti sudaromas tik esant tam tikroms sąlygoms, o jų nesant sutartis negali būti keičiama ir turi būti skelbiamas naujas aukcionas.

Šios įstatymų pataisos įsigalios 2025 m. liepos 1 d.

Seimo posėdis

Svarbiausi Įstatymo Straipsniai

Žemės įstatymas susideda iš daugelio straipsnių, reglamentuojančių įvairius žemės valdymo ir naudojimo aspektus. Štai keletas svarbiausių:

• 1 straipsnis - Bendrosios nuostatos.
• 2 straipsnis - Pagrindinės sąvokos.
• 3 straipsnis - Lietuvos Respublikos žemės fondas.
• 5 straipsnis - Valstybinės žemės disponavimas.
• 6 straipsnis - Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė.
• 8 straipsnis - Valstybinės žemės panauda.
• 9 straipsnis - Valstybinės žemės nuoma.
• 10 straipsnis - Valstybinės žemės pardavimas ar kitoks perleidimas.
• 13 straipsnis - Laisvos valstybinės žemės fondas.

Chronologija

Žemės įstatymas nuolat keičiasi, todėl svarbu sekti naujausias įstatymo redakcijas. Žemiau pateikiama įstatymo pakeitimų chronologija:

Pastaba: Tai tik keletas pavyzdžių, pilną chronologiją galite rasti oficialiuose teisės aktų portaluose.

tags: #valstybines #zemes #istatymas