Įsirengiant dušo kabiną mediniame name, svarbu atsižvelgti į specifinius iššūkius ir reikalavimus, susijusius su medienos savybėmis ir pastato konstrukcija. Tinkamas planavimas ir teisingi sprendimai leis mėgautis komfortišku ir saugiu dušu ilgus metus.
Šildymo sistemos ypatumai
Šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių aspektų įrengiant dušo kabiną mediniame name. Dujiniai katilai, šilumos siurbliai ir grindinis šildymas - tai tik keletas variantų, kuriuos verta apsvarstyti.
Dujinio katilo moduliacija
Jeigu dujinio katilo moduliacija yra 4.1-34 kW, prie šiltų orų šildymo sezono metu degiklis įsijunginės į minimalią galią 4.1 kW ir vėl išsijungs, kol pajus, kad vėl reikia įsijungti. Degiklis negali startuoti minimalia galia. Paprastai, degiklio startinė galia yra pusė maksimalios galios. Vadinasi, jūsų konkrečiu atveju, degiklis užsikurs maždaug 17 kW galia. Tada, jam reikės padirbti maždaug pusę minutės, kad katilo valdymo automatika pagal vandens temperatūras ir jų kitimo greitį sureaguotų, kaip toliau valdyti degiklio galią. Ir tik po to, jeigu reikia, degiklio galia gana lėtai bus mažinama iki reikiamos (arba minimalios).
Padėtį, esant šiltam orui ir mažai apkrovai, šiek tiek gelbsti degiklio starto atidėjimo funkcija, kuri gali atidėti degiklio startą iki 6 min. Per tą laiką sistema suspėja atvėsti šiek tiek labiau ir katilui prireikia šiek tiek daugiau laiko, kol vanduo pasiekia užduotą temperatūrą. Išeitis - naudoti patalpos temperatūros termostatą. Dėl pastato konstrukcijų inercijos, katilo išsijungimo laikas pailgėja gerokai, sistema atvėsta taip pat gerokai labiau ir katilas sekantį kartą užsikūręs, suspėja susimoduliuoti savo galią iki minimalios.
Dabartiniai visi dujiniai katilai moduliuoja tolygiai, tai reiškia keičia savo galią gana plačiose ribose. Konstruktorių tikslas ir buvo pasiekti, kad degiklis kaip įmanoma mažiau kartų išsijungtų ir vėl startuotų. Kiekvienas startas - tai padidintos kuro sąnaudos, padidinti kenksmingų teršalų kiekiai ir neigiamai veikia degiklio ir katilo ilgaamžiškumą. Tai, pasiekus nustatytąją vandens temperatūrą, degiklis sumažina savo galią iki tokios, kad galėtų tą temperatūrą palaikyti neišsijungdamas. Kitais žodžiais tariant, degiklio galia atitinka tuo metu esančią patalpų šildymo šilumos galios poreikį. Todėl degiklis veikia sumažinta galia nuolatos.
Šilumos siurblys oras-vanduo
Šilumos siurblys "oras-vanduo" yra puikus pasirinkimas namams, kuriuose reikalingas tiek šildymas žiemą, tiek vėsinimas vasarą. Renkantis šilumos siurblį, atkreipkite dėmesį į jo galingumą, kuris turėtų atitikti namo šilumos poreikius.
Priklausomai nuo namo šiltumo, vidutiniškai galios poreikis gali siekti 30-50 W/m2, atitinkamai A+, A ir B klasė. Taigi, Jums reikėtų tik šildymui 135 m2 x 40 W/m2, viso apie 5,4 kW. Dar reikėtų pridėti apie 1 kW karšto vandens ruošimui. Šilumos siurblio galingumas turėtų būti apie 6,5 kW. Galima rinktis 6 kW arba 8 kW galios modelį. Per šalčius, galios trūkumą padengs įmontuotas gamykloje elektrinis šildymo elementas.
Tas pats šilumos siurblys gali ir vasarą vėsinti. Galimi du pasirinkimo variantai - vėsinimas ta pačia grindine sistema arba įrengus papildomus fankoilus (ventiliatorinius konvektorius).
Svarbu: Renkantis šilumos siurblį, būtina žinoti konkretų siurblio gamintoją ir modelį, kad tiksliau parinkti reikiamus skersmenis freono vamzdeliams. Esmė, kad nuo gamintojo ir siurblio galios, tie skersmenys gali būti skirtingi. Paskui, jeigu reikės pereiti iš vieno skersmens į kitą, tai bus problemų, kol susirinksite perėjimus. Po to dar reikės prasivesti lauko bloko maitinimo el. kabelį ir ryšio tarp vidaus ir lauko blokų kabelį.
Grindinis šildymas
Grindinis šildymas yra populiarus pasirinkimas mediniuose namuose, nes jis užtikrina tolygų šilumos paskirstymą ir komfortą. Norint teisingai reguliuoti grindinio šildymo kolektorių, reikalingas projektas, kuriame būtų suskaičiuoti kiekvienos patalpos šilumos nuostoliai, šildomų grindų kontūrų ilgiai, atstumai tarp vamzdelių ir konkretūs srautai kiekvienam kontūrui.
Kadangi tie šilumos nuostoliai priklauso ne tiek nuo grindų ploto, kiek nuo atitvarų varžos (sienos, langai, jų dydžiai, lubos, grindys, durys ir pan.), tai vienodo ploto patalpų nuostoliai gali skirtis iki 2,5 kartų, priklausomai nuo langų dydžio, lauko sienų skaičiaus ir kt. Nors, keičiant atstumus tarp grindinio šildymo vamzdelių, galima keisti šildomų grindų galią, bet ne tiek, kiek reikia. Todėl, net ir esant vienodam grindinio šildymo žiedo vamzdelių ilgiui, skirtingoms patalpoms gali skirtis ir vandens srautas per to pačio ilgio kontūrų vamzdelius.
Svarbu: Bet kokios orientacinės formulės, kurios nusako reikiamą vandens srautą per tam tikrą vamzdelių ilgį, yra labai orientacinės, vidutinės ir empirinės. O tai reiškia, kad jos nusako kažkokią labai vidutinę reikšmę, kuri gali net gerokai netikti konkrečiai patalpai.
Išsiplėtimo indas šildymo sistemai
Montuojant dujinį katilą su atskiru tūriniu vandens šildytuvu, reikia įvertinti, ar katile esančio išsiplėtimo indo užtenka šildymo sistemai. Išsiplėtimo indo dydis priklauso nuo kompensuojamo vandens tūrio. Kiekvienam 100 l šildymo sistemos tūrio, turėtų būti ne mažiau, kaip 12 l dydžio išsiplėtimo indas.
Pagal praktinius skaičiavimus, apytiksliai, 120 kv.m. namo šildymo sistemos tūris galėtų būti apie 100-140 l. Tokiu atveju, reikėtų išsiplėtimo indo, kurio dydis (talpa) būtų apie 18 l. Turite įvertinti, kokio dydžio indas yra Jūsų dujiniame katile. Jie gali būti gana įvairūs 6-7-8-9-10 ir daugiau litrų. Kai kurie katilų gamintojai deklaruoja, kad jų katile įmontuoto indo užtenka šildymo sistemai iki 140 m2 arba iki 140 l talpos.
Visada reikia atsiminti, kad inde nustatomas išankstinis oro įpūtimo slėgis turi būti apie 03-05 ir daugiau bar mažesnis už laikomą sistemoje darbinį slėgį. Tokiu atveju, Jums reikia apsiskaičiuoti, kokį vandens tūrį talpina Jūsų šildymo sistema.
Svarbu: Visada geriau nusimatyti papildomą išsiplėtimo indą. Taigi, visada geriau nusimatyti papildomą išsiplėtimo indą. Taigi, visada geriau nusimatyti papildomą išsiplėtimo indą.
Šildymo sistemos triukšmas (kalimas) dažniausiai atsiranda dėl vamzdžių prispaudimo prie sienų ar radiatorių laikiklių. Keičiantis temperatūrai, vamzdžiai pailgėja arba susitraukia, sukeldami kalimo garsą. Reikia ieškoti tokių vietų ir tada galvoti, kaip panaikinti tą vamzdžių trynimąsį. Dar gali būti ne vamzdžiai, o radiatoriai ant savo laikiklių. Vamzdžio galas nuo sienos iki radiatoriaus plečiasi arba traukiasi ir stumdo radiatorių ant laikiklių.
Vandens šildymo sprendimai
Vandens šildymo sprendimas priklauso nuo individualių šeimos poreikių ir karšto vandens naudojimo ypatybių. Svarbu atsižvelgti į vonios dydį, dušo naudojimą ir atstumą nuo karšto vandens šildytuvo iki ėmimo vietų.
Jeigu vonia yra įprastinė pailga 150 cm ilgio, tai jai prileisti reikia apie 100-120 l vandens, jeigu vonia yra 170 cm ilgio, tai karšto vandens reikia apie 120-140 l. Dar klausimas, ar dušas ir vonia naudojami vienu metu? Jeigu šeima yra taupi, tai galima taip susiskirstyti, kad vienu metu būtų naudojamas tik vienas k. v. čiaupas. Tada galima būtų galvoti apie pakabinamą katilą su integruotu nedidelės talpos boileriuku (iki 50-60 l). Nors yra katilų, kurie ir su 20 l boileriuku duoda tokį patį karšto vandens kiekį, kaip ir kiti katilai su 60 l boileriuku.
Jeigu neįmanoma griežtai užtikrinti tokios tvarkos, tada reikia galvoti apie atskirai pastatomą ar pakabinamą 100-150 l talpos k. v. boilerį. Jo dydis priklauso nuo vonios dydžio ir ar vienu metu dar naudojamas ir dušas. Jeigu taip, tada geriau būtų apie 160 l boileris, o jeigu vonia mažesnė ir kartu nenaudojamas dušas, tada gali užtekti ir 125-130 l boilerio.
Didesnis boileris turi privalumą, kad saugoma didesnė karšto vandens atsarga. Todėl tą j\karštą vandenį galima saugoti mažesnės temperatūros 55-60 laipsnių ir skiesti mažiau. Taip neprievartaujant katilo aukštose temperatūrose. Jeigu boileris mažesnis, tada gali tekti jame laikyti iki 70 laipsnių, jį skiedžiant iki reikiamos temperatūros. Žinoma, kylant temperatūrai, mažėja naudingumo koeficientas ir mažėja galia, perduodama iš katilo į karštą vandenį. Taip pat trumpėja emaliuotų boilerių tarnavimo laikas (dėl didesnių temperatūrinių deformacijų).
Norint išvengti karšto vandens bjauraus kvapo, geriausia turėti nerūdijančio plieno boilerį, jame nebūna tirpstančio anodo, kuris sukelia tą kvapą. Be to, paprastai, kuo didesnis boileris, tuo jis turi didesnio ploto šilumokaitį (tačiau tai nėra taisyklė - reikia žiūrėti konkrečiai), kas leidžia geriau išnaudoti katilo galią, ruošiant karštą vandenį.
Pavyzdys: Katilas Radiant R1K 24/B, karšto vandens šildytuvas - Videira 150 l talpos nerūdijančio plieno.
Smalkių ir pelėsio problemos
Senos statybos namuose dažnai pasitaiko smalkių ir pelėsio problemų. Jei įjungus gartraukį ir tuo pačiu metu veikiant dujiniam pečiui, per kaminą traukia žemyn į namo vidų sudegusias dujų smalkes, tai rodo, kad namas yra gana sandarus, o katilas naudoja orą iš patalpos degimui.
Normaliomis sąlygomis katilas to oro gauna per esamus namo nesandarumus. Tada dujos sudega ir degimo produktai sėkmingai iškeliauja per kaminą. Problema atsiranda įjungus gartraukį. Jis ištraukinėja gana didelį oro kiekį iš namo ir išmeta į lauką. Esamų namo nesandarumų nebepakanka orui iš lauko pritekėti ir jis iš lauko patenka į vidų lengviausiu keliu - per kaminą ir/arba per vėdinimo angą/angas/kanalą. Natūralu, kad šitas įtekantis oro srautas yra toks didelis, kad tiesiog neleidžia degimo produktams išeiti lauk per kaminą, o tiesiog stumia juos žemyn per kanalą ir per katilą.
Šiaip, jau kokie 5 metai yra draudžiami nauji katilai su atvirom degimo kamerom, jie leidžiami tik su uždarom degimo kamerom. Tai reiškia, kad katilo veikimas nepriklauso nuo patalpų oro. Jis orą ima kanalu iš lauko ir kitu kanalu išmeta degimo produktus. Būna koncentriniai kaminai per sieną arba vertikaliai į viršų per kaminą. T.y. vamzdis vamzdyje - per vidurinį vamzdį išmeta degimo produktus, o per tarpą tarp vidinio ir išorinio vamzdž...
Sprendimai
- Rekuperatorius: Įrengti rekuperatorių, kuris tiektų pašildytą orą iš lauko į patalpas.
- Katilas su uždara degimo kamera: Pakeisti katilą į modelį su uždara degimo kamera, kuris nepriklauso nuo patalpų oro.
- Vėdinimo sistemos patikrinimas: Patikrinti ir sutvarkyti vėdinimo sistemą, užtikrinant tinkamą oro cirkuliaciją.
Pelėsio problema mediniame name reikalauja kompleksinio sprendimo, įskaitant drėgmės šaltinių pašalinimą, vėdinimo gerinimą ir specialių priemonių naudojimą pelėsiui naikinti.
Pilnas video. Dušo kabinos perdarymas į atvirą dušą su sienele. Plytelės, Trapas, Sienelė,Maišytuvai
Rekomendacijos:
- Konsultuokitės su specialistais dėl šildymo sistemos, vėdinimo ir hidroizoliacijos sprendimų.
- Rinkitės kokybiškas medžiagas ir įrangą, atsparias drėgmei ir temperatūros pokyčiams.
- Reguliariai prižiūrėkite šildymo ir vėdinimo sistemas, kad užtikrintumėte jų efektyvų veikimą.
Tinkamai įrengta dušo kabina mediniame name ne tik suteiks komfortą, bet ir užtikrins pastato ilgaamžiškumą bei saugumą.