Pareiškimas Teismui Dėl Paveldimo Turto Administratoriaus Paskyrimo Pavyzdys

Naujieji Lietuvos Respublikos civilinio ir civilinio proceso kodeksai pakeitė teismo vaidmenį visuomenėje. Teismai fizinių asmenų teisių apsaugos srityje perėmė dalį funkcijų, kurias seniau atlikdavo įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos, ar valstybės įgalioti asmenys.

2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau LR CPK) pakeitė senojo LR CPK nuostatas. Teismas ne tik sprendžia ginčus dėl teisės, bet ir atlieka apsauginę funkciją - nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka.

Ypatingosios teisenos pagrindiniai principai yra oficialumo, tardomojo proceso, žodinio proceso ir viešumo, tiesioginio dalyvavimo principai. Svarbu atskirti ieškininę teiseną nuo ypatingosios teisenos.

Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo ar fakto patvirtinimo yra nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, kuri yra numatyta dabartiniame LR CPK 443 str. ir 582 str. Teismams yra suteiktas 5 dienų terminas nuo pareiškimo padavimo dienos išspręsti klausimą dėl teismo leidimo išdavimo ar fakto patvirtinimo.

Problema yra ta, kad nėra vieningos normų taikymo ir aiškinimo praktikos, nes teismo nutartys dėl teismo leidimo išdavimo nėra skundžiamos nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tai suponuoja skirtingą šių bylų nagrinėjimo praktiką apylinkės teismuose, nevienodą materialinės teisės ir proceso teisės normų aiškinimą ir taikymą.

Rašydamas baigiamąjį darbą, autorius rėmėsi ir analizavo Vilniaus rajono apylinkės teismo praktiką, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimo išdavimo. Šio baigiamojo darbo dalykas yra Vilniaus rajono apylinkės teismo bylos dėl teismo leidimo išdavimo ar fakto patvirtinimo, o objektas - prašymai teismo leidimo išdavimo ir fakto patvirtinimo.

Kadangi naujasis LR CPK įsigaliojo nuo 2003-01-01 d., bus naudojamas istorinis lyginamasis metodas, autorius lygins kokios proceso normos buvo taikomos nagrinėjant bylas dėl teismo leidimo išdavimo pagal 1964 m. LR CK ir pagal naująjį LR CPK.

LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra numatyti šeimos santykių teisinio reguliavimo principai, iš kurių vienas - prioritetinė vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimas. Todėl baigiamajame darbe autorius iškėlė hipotezę, kad teismo leidimais yra siekiama apsaugoti vaikų, ribotai veiksnų ir neveiksnų asmenų, sutuoktinių teises.

Baigiamojo darbo tikslas yra, remiantis archyviniais dokumentais išsiaiškinti, kokių prašymų dėl teismo leidimo išdavimo Vilniaus rajono apylinkės teisme paduodama daugiausia, išanalizuoti, ar vienodai teisėjai taiko LR CK ir LR CPK normas išduodami ar atsisakydami išduoti teismo leidimus, taip pat išnagrinėti pagrindines priežastis, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimus, ir ar tikrai teismai, išduodami ar atsisakydami išduoti leidimus, apsaugo fizinių asmenų teises, bei atliktus tyrimus rezultatus apibendrinti ir pateikti išvadas.

Prašymų Dėl Teismo Leidimo Išdavimo Nagrinėjimo Ypatumai

Šioje dalyje autorius aptars prašymų dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjimo ypatumus. Prieš pradedant nagrinėti klausimus apie tokių prašymų nagrinėjimą, pirmiausia yra tikslinga panagrinėti kokiai procesinių dokumentų kategorijai yra priskirtini prašymai dėl teismo leidimo išdavimo ir fakto patvirtinimo. Kartu autorius paanalizuos teismų kompetencijos klausimus.

Šis klausimas padės atskleisti kodėl teismams buvo priskirtos funkcijos dėl teismo leidimo išdavimo. Teismai - valstybės institucijos, vykdančios teisingumą. Jie nagrinėja administracines, baudžiamąsias ir civilines bylas. Teismo veikla, susijusi su bylų nagrinėjimu yra vadinama jurisdikcine, taigi teismams yra būdinga civilinė, baudžiamoji ir administracinė jurisdikcija.

Teismai taip pat vykdo ir ne jurisdikcines funkcijas, t.y. tvirtina testamentus, skiria globėjus, taiko paveldimo turto apsaugos priemones. Prie ne jurisdikcinės funkcijos, autoriaus nuomone, galima priskirti ir prašymus dėl teismo leidimo išdavimo. Taigi, teismų vykdomos jurisdikcinės ir ne jurisdikcinės funkcijos, kaip visuma dar vadinamos teismų kompetencija.

Civilinio proceso teisėje, jurisdikcinę kompetenciją reglamentuoja priskirtinumo ir teismingumo institutai. Kompetencija yra platesnė sąvoka, ji apima tam tikros institucijos teises ir pareigas, o priskirtinumas - tai dalis kompetencijos. Pirmiausia reikia panagrinėti civilinių bylų priskirtinumo teismams klausimą, kadangi prašymų dėl teismo leidimo išdavimo ir fakto patvirtinimo nagrinėjimas yra civilinio proceso teisės dalykas.

Teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privačių teisinių santykių. Teismas skirtas spręsti ginčus dėl teisės ir ginti pažeistas subjektines teises bei įstatymo saugomus interesus. Vykdydamas šią funkciją, teismas ją įgyvendina nagrinėdamas bylas ieškininės teisenos tvarka.

Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos nesant ginčo dėl teisės, taigi nesant teisės pažeidimo ir teisės pažeidėjo. Tokiose bylose nėra dviejų ašalių, t.y. čia būna tik pareiškėjas (-ai), suinteresuoti asmenys. Todėl šiame darbe svarbiausia yra LR CPK 22 straipsnio antra dalis, kuri nusako, kad Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka.

Ypatingosios teisenos bylų priskirtinumas nustatomas pagal sąrašo principą, t.y. teismai nagrinėja ypatingosios teisenos bylas tik tas, kurios yra išvardintos LR CPK. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR CPK nepateikia galutinio sąrašo bylų, kurios nagrinėtinos ypatingosios teisenos nustatyta tvarka. Naujajame LR CPK yra pateikta nuoroda į kitus teisės aktus (LR CK, įstatymus), kurie reglamentuoja kitų bylų nagrinėjimą supaprastinto proceso tvarka.

Lietuvoje ypatingąją teiseną reglamentuoja LR CPK V dalis. Šio kodekso 442 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprašo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.). Iš to aiškiai matyti, kad prašymai dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjami ypatingosios teisenos nustatyta tvarka.

Autoriaus nuomone, svarbu panagrinėti esminius bruožus, lėmusius ypatingosios teisenos susiformavimą. Civilinio proceso darbo grupės autorių nuomone, darytina išvada, kad naujojo LR CPK ypatingosios teisenos reformos pagrindas buvo Vokietijos ir Austrijos įstatymai. Tačiau ne visos teisės normos buvo perimtos iš šių užsienio valstybių teisės aktų.

Daugelis bylų, kurios priskirtinos ypatingajai teisenai, iš esmės nėra teismo bylos (pavyzdžiui, bylos dėl teismo leidimų išdavimo). Tokius pareiškimus galėtų nagrinėti ir vykdomosios valdžios institucijos, kaip pavyzdžiui, Vokietijos įstatyme dėl apsauginės teisenos (Gesetz über die Angelegenheiten der freiwilligen Gerichtsbarkeit) 129 str. nurodyta, kad ypatingosios teisenos subjektai, vykdantys tam tikras valstybės funkcijas yra notarai.

Iškyla klausimas, kodėl įstatymų leidėjai ypatingosios teisenos bylas dėl leidimų išdavimo, perdavė teismų kompetencijai? Esminis bruožas lėmęs savarankiškos ypatingosios teisenos susiformavimą - išskirtinis valstybės interesas. Teisės aktų rengėjai rėmėsi LR Konstitucija, kurioje pasakyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kad valstybės pareiga saugoti ir globoti šeimą.

Ši nuostata yra skirta vaikų teisių ir interesų apsaugai. Nagrinėjant šias bylas, priskiriamos prie ypatingosios teisenos normų. Nagrinėjant bylas ypatingąja teisena, teismai apsiriboja tik pareiškėjo prašymo sprendimu ir nesprendžia klausimo dėl teisės gynimo. Tai yra pagrindinis skiriamasis bruožas nuo ieškininės teisenos.

LR CPK 442 str. paminėtas naujas terminas- supaprastintas procesas. Šias civilinio proceso teisės normas (CPK 442-443 straipsniai). Taigi, prašymai dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, dar vadinama pagreitinto proceso tvarka, kai pareiškėjai, suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį nėra informuojami, jų pateikti prašymai išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka.

Tačiau teisėjai gali skirti žodinio proceso nagrinėjimą. Teismas gali pasirinkti, kokia forma (raštu ar žodžiu) išklausys proceso dalyvius. Pirmą kartą supaprastino proceso sąvoka buvo paminėta naujajame LR CK.

Išnagrinėjus šiuos aspektus, galima pamėginti nusakyti, kas tai yra prašymai dėl teismo leidimų išdavimo ar fakto patvirtinimo, bei šių prašymų nagrinėjimo tvarka. Tai yra asmens (veiksnaus, veiksnus ar ribotai veiksnus asmens) procesinis dokumentas, kurio nagrinėjimas pagal ypatingosios teisenos taisykles, supaprastinto proceso tvarka, klausimą išsprendžiant iš esmės, priimant teismo nutartis.

LR CPK 110 str. apibrėžia byloje asmens procesinis dokumentas sąvoką. Tai yra asmens procesiniai dokumentai, kuriuose raštu pateikiami pareiškėjų prašymai, reikalavimai. Šiais prašymais asmenys kreipiasi į teismą siekdami apsaugoti subjektines teises. Tai yra asmens, taip pat neveiksnių ir ribotai veiksnų asmenų, bei sutuoktinių teises.

Prašymai dėl teismo leidimų išdavimo priklauso teismų kompetencijai. Tokie prašymai nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Prašymų atlikti tam tikrus veiksmus, kuriems yra reikalingas teismo leidimas yra labai daug ir įvairūs. Autorius, kad būtų lengviau analizuoti Vilniaus rajono apylinkės teismo bylas, suskirstė šiuos prašymus į tam tikras kategorijas:

• Prašymai dėl teismo leidimo parduoti turtą, kuris yra įregistruotas nepilnamečio vaiko vardu (LR CK 3.85 str.).
• Prašymai dėl teismo leidimo sudaryti sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, sudaryti (LR CK 3.188 str. 1d.).
• Prašymai dėl teismo leidimo sudaryti sandorius nepilnamečio vaiko vardu (LR CK 3.188 str. 1d.).
• Prašymai dėl teismo leidimo vienam sutuoktiniui paimti paskolą, laiduoti ar kitaip įsipareigoti (LR CK 3.109 str.).
• Prašymai dėl teismo leidimo vienam sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems reikalingas kito sutuoktinio sutikimas (LR CK 3.92 str.).
• Prašymai dėl teismo leidimo sudaryti daiktinės teisės perleidimo sandorius, kai daiktinė teisė įregistruota nepilnamečio vaiko vardu (LR CK 3.244 str.).

Kiti prašymai dėl teismo leidimo išdavimo ir fakto patvirtinimo: dėl santuokinio amžiaus sumažinimo (LR CK 3.14 str.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjams buvo pateikta anketa, siekiant išsiaiškinti Vilniaus rajono apylinkės teismo praktiką, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimo išdavimo. Autorius siekė sužinoti, kokių prašymų dėl teismo leidimo išdavimo buvo pateikta daugiausia, ar teko nagrinėti bylas dėl faktų patvirtinimo.

Iš pateiktos anketos rezultatų, matyti, kad daugiausia buvo paduota prašymų dėl teismo leidimo įkeisti turtą, kiek aiek tiek mažiau dėl teismo leidimo parduoti turtą, dėl teismo leidimo priimti palikimą. Taip pat buvo paminėtos ir tokios bylos, kaip prašymas sumažinti santuokinį amžių, dėl teismo leidimo nutraukti nąstumą.

Į antrą anketos klausimą - ar teko nagrinėti prašymus dėl faktų patvirtinimo - tik keli teisėjai paminėjo, kad nagrinėjo tokio pobūdžio bylas. Teisme buvo trys tokios bylos. Viena - dėl žemės dalijimo akto juridinio fakto patvirtinimo.

Reikėtų paminėti, kad yra ir kitokie pareiškimai dėl teismo leidimų išdavimo, kuriems netaikoma LR CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, pavyzdžiui, dėl leidimo susipažinti su eksperto ataskaita ir pasiklausymais (LR CK 2.130 str. 3d.); dėl leidimo įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių (LR CK 3.210 str. 2 d); dėl leidimo būti įvaikintojais vyresniems negu 50 metų amžiaus asmenims ir kt.

Norint gauti teismo leidimą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo, būtina pateikti teismui tinkamai parengtą pareiškimą. Pareiškime turi būti nurodytos visos svarbios aplinkybės, pagrindžiančios tokio administratoriaus paskyrimo būtinybę.

Štai pavyzdys, kaip gali atrodyti toks pareiškimas:

Pareiškimo Pavyzdys

[Teismo pavadinimas]
[Teismo adresas]

Pareiškėjas: [Vardas Pavardė], asmens kodas [Asmens kodas], adresas [Adresas], tel. [Telefono numeris], el. paštas [El. paštas]

Suinteresuoti asmenys: [Vardas Pavardė, jei yra kitų paveldėtojų], adresas [Adresas]

Dėl: Paveldimo turto administratoriaus paskyrimo

PAREIŠKIMAS

Prašau paskirti [Vardas Pavardė], asmens kodas [Asmens kodas], gyvenantį adresu [Adresas], paveldimo turto administratoriumi po [Miręs asmuo, Vardas Pavardė], asmens kodas [Asmens kodas], mirusio [Data] ir gyvenusio [Adresas], turto.

APLINKYBĖS, PAGRINDŽIANČIOS PRAŠYMĄ

1. [Miręs asmuo, Vardas Pavardė] mirė [Data], kaip tai patvirtina mirties liudijimas (pridedamas).
2. Po [Miręs asmuo, Vardas Pavardė] mirties liko paveldimas turtas, kurį sudaro: [Turto sąrašas, pvz., butas, adresas; automobilis, markė, modelis; banko sąskaitos].
3. Aš, [Vardas Pavardė], esu [Giminystės ryšys, pvz., sūnus/duktė] ir vienas iš įstatyminių paveldėtojų.
4. Administratoriaus paskyrimas yra būtinas dėl [Priežastis, pvz., turto apsaugos, valdymo, nesutarimų tarp paveldėtojų].
5. Kiti paveldėtojai [Jei yra, nurodyti jų poziciją dėl administratoriaus paskyrimo].

PRIDEDAMI DOKUMENTAI

• Mirties liudijimo kopija.
• Dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį (gimimo liudijimo kopija).
• Turto nuosavybės dokumentų kopijos.
• Kiti dokumentai, pagrindžiantys prašymą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei civilinio proceso kodekso nuostatomis,

PRAŠAU:

1. Paskirti [Vardas Pavardė], asmens kodas [Asmens kodas], gyvenantį adresu [Adresas], paveldimo turto administratoriumi po [Miręs asmuo] mirties likusiam turtui.

Pagarbiai,
[Data]
[Pareiškėjo parašas]
[Vardas Pavardė]

Šis pavyzdys yra tik orientacinis. Prieš teikiant pareiškimą teismui, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, kad pareiškimas atitiktų visus teisinius reikalavimus ir būtų tinkamai pagrįstas.

Šis pareiškimo pavyzdys gali būti pritaikytas konkrečiai situacijai, atsižvelgiant į paveldėjimo aplinkybes ir turto pobūdį. Svarbu užtikrinti, kad visi pateikiami dokumentai būtų tikslūs ir atitiktų teisinius reikalavimus.

Šis straipsnis pateikia bendrą informaciją apie pareiškimą teismui dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo. Norint gauti išsamią teisinę konsultaciją, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.

Teismo sprendimas yra svarbus dokumentas, lemiantis teisinius santykius.

Teismo Leidimų Išdavimo Statistika Vilniaus Rajono Apylinkės Teisme

Ši lentelė iliustruoja prašymų, susijusių su teismo leidimais, pasiskirstymą Vilniaus rajono apylinkės teisme. Daugiausia gauta prašymų dėl leidimo įkeisti turtą.

tags: #pareiskimas #teismui #del #paveldimo #turto #administratoriaus