Ši metodinė priemonė skirta veterinarijos ir gyvulininkystės technologijos fakultetų studentams, bei gyvūnų gerovės paskaitų ciklą klausantiems pagrindinių studijų medicinos ir veterinarijos biochemijos, medicinos ir veterinarijos genetikos specialybių studentams.
Ši metodinė priemonė gali būti naudinga ir kitų aukštųjų bei aukštesniųjų mokymo įstaigų studentams - bakalaurams, magistrams bei doktorantams, besidominčiais ūkinių gyvūnų gerove, bei laikymo sąlygomis.
Šioje mokomojoje priemonėje trumpai pateikiami gyvulininkystės patalpų mikroklimatą sąlygojantis veiksniai, šių veiksnių įtaka ūkinių gyvūnų sveikatingumui. Pateikiamos mikroklimato veiksnių rekomendacinės normos. Glaustai aprašomi gyvulininkystės patalpų mikroklimato tyrimo metodai.
Mikroklimatas ir jo įtaka gyvūnų gerovei
Labai svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi patalpose, kuriose dirba ir gyvena. Yra toks „sergančio pastato sindromas“, su kuriuo susiduriame būdami kokioje nors patalpoje - jaučiame akių sausėjimą, niežėjimą, mieguistumą, galvos skausmą, o išėjus iš patalpos šie nusiskundimai dingsta.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė perspėja, kad žmonių sąmoningumo trūkumas, o tiksliau - noras kuo daugiau sutaupyti statant ar renovuojant pastatus, gali atnešti daug problemų dirbant ar gyvenant tokiuose pastatuose, o kartais nulemti ir tam tikrus negalavimus.
Vienas iš dažniausių faktorių - netinkamas vėdinimas. Dėl jo kyla anglies dvideginio lygis, skauda galvą, mums sunkiau susikoncentruoti. Kitas faktorius - įvairių prietaisų, pavyzdžiui, galingų spausdintuvų, buvimas patalpoje. Taip pat ir baldų, kilimų, apdailos ar kitų medžiagų. Labai svarbu, kad būtų tinkama oro kokybė ir tinkamas vėdinimas.
Mūsų daryti tyrimai mokyklose rodo, kad kartais CO2 kiekis klasėse siekia 3 ar net 5 tūkst. ppm, kai rekomenduotina norma yra 1 tūkst. Kita problema - mūsų renovuoti daugiabučiai. Įprasta situacija, kai kiaurus senus tarybinius daugiabučius apšiltiname, bet žmonių įpročiai nepasikeičia.
Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarydami visus langus per pertrauką.
- Kas yra darnumas ir kaip tai siejasi su statybos inžinerija?, - paklausėme dr. L. - Darnumas turi įvairių aiškinimų, bet aš jį suvokiu pagal klasikinį apibrėžimą. Darnumą sudaro trys aspektai: aplinkosauginis, ekonominis ir socialinis. Mūsų visa veikla ir sprendimai turi apjungti visus tris aspektus. Žiūrint į statybos inžinerijos sritį, mes tikrai turime galimybę, kaip darniai darbuotis tiek mokslinėje, tiek ir pramonės veikloje. Ir nebūtinai priimti sprendimus, kurie ekonomiškai naudingiausi, bet galvoti apie žmogų, apie tai, kaip jis jaučiasi tam tikroje aplinkoje.
- Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas kelia problemas. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga. Danijoje atlikome mikroklimato tyrimą, kurio metu tyrėme žmonių darbingumą esant skirtingoms sąlygoms. Žiūrėjome, kiek jie darė klaidų skaičiuodami, kol už širmos buvo padėtas senas taršus kilimas ir koks buvo jų darbingumas prie švaraus oro. Visuomet reikia išsiaiškinti problemos šaltinį. Tai gali būti ir mūsų baldai. Tuos pačius spausdintuvus galbūt verta laikyti ten, kur jie nebus prie dirbančių, gyvenančių žmonių, galime sudėti juos į atskirą kabinetą ar kambarį.
- Apie žmones. Jei tai yra biurų pastatas, siūlyčiau vengti atvirų erdvių, nes tyrimai rodo, kad žmonės sunkiau susikaupia atvirose biurų erdvėse ir yra sunkiau užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Projektuoti reikėtų taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Svarbu ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurios naudoja mažiau išteklių ir energijos pačių medžiagų gamybai.
Darnaus vystymosi principai skatina naudoti vietines medžiagas, nes didžiausia tarša neretai būna transportavimo metu. Dar siūlyčiau projektuojant pagalvoti apie laisvalaikio erdves. Taip pat ir pats pastatas turėtų generuoti energiją. Dabar populiarėja vertikalūs sodai.
Vertikalus sodas
- Tikrai taip. Matome, kad vis daugiau pastatų sertifikuojami LEED ir BREEAM sertifikatais. Tai rodo, kad jie nori turėti aukštesnę energetinę klasę, kurioje priimti darnūs, energiją taupantys sprendimai.
- Daugiabučių renovacijos didžiausia problema yra finansai ir gyventojai, nematantys prasmės prisidėti prie renovacijos. Svarbu šviesti žmones ir tiesiog pasakoti, kokia yra renovuoto daugiabučio pridėtinė vertė. Kita problema - neužtikrinimas kokybės, kai netinkamai ar neatsakingai atliekamas renovacijos procesas. Lietuvoje populiariausia „taškinė“ renovacija, kai yra atnaujinamas tik fasadas, stogas, šildymo sistemos, bet aš linkėčiau eiti prie kompleksinės renovacijos, kai iš esmės yra keičiamos visos sistemos. Tai ir liftai, vamzdynai, kitos sistemos.
- Geras pavyzdys yra Suomija, kurioje prieš keletą metų vykdėme projektą ir tyrėme mikroklimato sąlygas daugiabučiuose prieš ir po renovacijos. Man paliko įspūdį būtent tai, kaip suomiai įgyvendina savo sprendimus. Dauguma jų daugiabučių priklauso savivaldybėms arba privačioms įmonėms. Tad renovacijos metu jie gali visus gyventojus laikinai perkelti į kitas patalpas ir iš esmės sutvarkyti butus, įdiegti naujus sprendimus. Pavyzdžiui, įdiegti mechaninį vėdinimą ar pritaikyti patalpas žmonėms su specialiais poreikiais, o po visko grąžinti gyventojus. Dar patiko tai, kad Suomijoje žmonės buriasi į bendruomenes. Turi atskirus sodus, šiltnamius, bendras erdves.
- Reikėtų kelti sąmoningumą, reikia suprasti, kad tai, ką mes darome dabar, darys įtaką ateities kartų gyvenimui. Jei naudosime medžiagas, ar priimsime sprendimus, kurie terš aplinką, mažins gamtos išteklius, kentės ateities kartos.
- Statybos inžinerija yra viena reikšmingiausių ir seniausių profesijų, kuri ypač svarbi išliks ir ateityje. Ne mažiau svarbu tai, kad pasirinkę šią profesiją galite daryti įtaką tiek visuomenei, tiek aplinkai. Tuo pačiu tai viena kūrybiškiausių sričių, suteikianti privilegiją mokytis visą gyvenimą.
- 12-oje klasėje turėjau rinktis: statybos inžinerija arba psichologija. Statybos inžineriją rekomendavo tėtis, jis sakė, kad jei studijuosiu šią sritį, visada turėsiu darbo. Jis ir pats dirbo statybų inžinerijoje. Taip ir pasirinkau, niekada nesigailėjau. Mano tiek studijų, tiek mokslininkės kelias buvo labai įdomus. Veikla šioje srityje įdomi tuo, kad mes visada esame judėjime, niekada nestovime. Patys dėstytojai, mokslininkai turime nuolat mokytis, ir tai įdomu.
Mūsų siūlomi sprendimai
Mūsų gebėjimai apima lokalios reikšmės procesus, susijusius su atmosferos aerozolių tyrimais, ypatingą dėmesį skiriant su atmosferos taršos ir klimato kaitos vertinimui. Mes specializuojamės kuriant naujausius aplinkosaugos sprendimus ir novatoriškus aplinkos kokybės vertinimo metodus. Mūsų tikslas - suprasti natūralių ir antropogeninių aerozolių dalelių susidarymą ir evoliuciją bei jų ryšį su taršos šaltiniais.
Siūlome pažangiausius sprendimus taršos šaltiniams nustatyti ir įvertinti, taip pat kruopščiai vertiname įvairių kuro rūšių poveikį aplinkai ir klimato kaitos mažinimui. Prisidėdami prie regioninių oro taršos kontrolės strategijų, oro kokybės žinias integruojame į pasaulinius tyrimų tinklus.
Mūsų atsakomybės apima inovatyvius aplinkos oro ir patalpų mikroklimato kokybės vertinimo technologijas, taip pat tikslių gyvsidabrio nustatymo prietaisų ir nanokompozitų, skirtų sugerti kenksmingus metalus ir radionuklidus, kūrimą. Mūsų inovatyvūs tyrimai prisideda prie mikroplastiko taršos problemų sprendimo. Mes tiriame mikroplastiko sorbciją, skaidymą ir nanomedžiagų sintezę, kad būtų galima veiksmingai skaidyti ir absorbuoti mikroplastiko daleles.
Aiškindamiesi pagrindinius mikroplastiko sąveikos su aplinka procesus, diegiame naujus taršos įvertinimo ir mažinimo metodus. Mūsų pažangūs nanokompozitai, įskaitant grafeno oksidą, magnetitą, Prūsijos mėlynąjį ir chitozaną, skirti kenksmingiems metalams ir radionuklidams pašalinti, taip pat gali būti pritaikyti ir mikroplastiko dalelių surišimui.
Galime pasiūlyti pažangiausias technologijas išmaniesiems miestams, daugiausia dėmesio skirdami aplinkos oro stebėjimui ir kokybės kontrolei. Tirdami aerozolių cheminę sudėtį ir jų poveikį oro kokybei bei žmonių sveikatai, siūlome inovatyvius sprendimus, pritaikytus miesto aplinkai. Mūsų pažangūs jutikliai ir stebėjimo įrenginiai realiu laiku vertina oro taršą ir patalpų mikroklimato kokybę, būtiną išmaniųjų miestų sampratai.
Turėdami patirties taršos šaltinių nustatymo ir degalų bei pramoninės veiklos poveikio vertinimo srityje, palaikome tvaraus miesto idėjas. Siūlome galimybę kurti ir vystyri pažangius atmosferos aerozolių, gyvsidabrio ir kitų teršalų matavimo prietaisus. Mūsų novatoriški taršos šaltinių nustatymo, oro kokybės stebėjimo ir klimato kaitos mažinimo metodai ir technologijos yra tam neprilygstami.
Taikydami masių spektrometrijos metodus ir kitas pažangias technologijas, siūlome veiksmingus prietaisus ir vertinimo metodus, skirtus įvairioms aplinkos stebėjimo programoms. Mūsų atsidavimas užtikrina, kad pirmaujame aplinkosaugos technologijų srityje.
tags: #patalpu #mikroklimato #tyrimas