Lietuvos dvarai ir pilys nėra lepinami valstybės lėšomis paslaugų spektrui plėtoti, tad stengiamasi išgyventi savarankiškai. Šventės originalumas neretai siejamas su vietos pakeitimu, o ypatinga proga siejama su autentika, prabanga ir iškilmingumu. Neatsitiktinai krikštynas planuojantys tėvai bei jiems talkinantys krikštatėviai vis dažniau savo žvilgsnius nukreipia į Lietuvos dvarus bei pilis. Šalyje jų yra kiek daugiau nei 570. Ne vienas, nupirktas naujųjų savininkų, tebestūkso apleistas ir laukia naujo gyvenimo.
Dvarų ir pilių kultūra dar stipriai atsiliekame nuo kaimyninės Latvijos, kurioje yra bemaž 1 tūkstantis tokių objektų. Dauguma jų priklauso savivaldybėms ar seniūnijoms, dvarus bei pilis nuomojančioms įvairioms bendrovėms, besiverčiančioms komercine veikla. Taip vertingi istorijos bei kultūros objektai, tarnaudami šių dienų žmogaus reikmėms, uždirba pinigų ir privačiai iniciatyvai, ir nuolatinei, brangiai kainuojančiai pilių bei dvarų priežiūrai.
Pastaraisiais metais tarp šalies gyventojų vis labiau populiarėjusią veiklą pristabdė ekonominė krizė. Tai, kad šiemet tenka taikytis prie suplonėjusių klientų piniginių, pripažįsta visų komercine veikla užsiimančių dvarų bei pilių savininkai. Su kiekvienu klientu dėl kainos deramasi individualiai, tad svarbu dėl būsimos krikštynų šventės tartis iš anksto.
Vienas iš tokių dvarų, turtingų istorija ir kultūra, yra Dūkšto dvaras. Šiame straipsnyje panagrinėsime Dūkšto dvaro istoriją, architektūrą ir jo reikšmę Lietuvos kultūros paveldui.
Ignalinos rajone tarp Parsvėto ir Parsvėtaičio ežerų stūksantis vėlyvojo klasicizmo laikotarpio architektūrinis paminklas - Dūkšto dvaras šiuo metu neveikia. Tačiau, čia galima rasti sodybų ir apgyvendinimo vietų prie Dūkstos ežero, kurios siūlo ilgalaikę nuomą. Pavyzdžiui, "Voveriškės perlas".
„Dvarų dėlionė“: kas vyko dvaro tarnų patalpose?
Dūkšto Dvaro Istorija
Dūkšto dvaras, įsikūręs Gražutės regioniniame parke tarp Parsvėto ir Peršvėtaičio ežerų, yra vėlyvojo klasicizmo laikotarpio architektūros paminklas. Puošnūs klasicizmo stiliaus dvaro rūmai ir ūkiniai pastatai ant Parsvėto ežero kranto buvo pastatyti XVIII a. pabaigoje - XIX a. pirmoje pusėje. Juos pradėjo statyti Rudaminos, o baigė Beganskiai.
Minimas jau XVI a. Kūrėsi XVIII a. pab. - XIX a., valdant iš pradžių Giedraičiams, Stabrovskiams. Nuo 1813 m. valdė Beganskiai, kurie suteikė rūmams ryškius klasicizmo bruožus. 1901 m. dvaras atiteko Vilniaus universiteto auklėtiniui, filomatų draugijos kūrėjui, poetui ir geologui Tomui Zanui, kuris susituokė su tuometinio dvaro šeimininko Daugėlos dukra Terese. Pas juos dažnai svečiuodavosi poetas Adomas Mickevičius.
Dvare yra gyvenęs žymus Vilniaus meno mokyklos tapytojas Jonas Rustemas. Zanams dvaras priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. 1939-1944 m. dvare buvo įsikūrusi Žemesnioji žemės ūkio mokykla.
Dūkšto dvaras
Dvaro Architektūra ir Parkas
Visą ansamblį sudaro senasis gyvenamasis namas ir į šiaurę nuo rūmų stovintys dvaro ūkiniai pastatai: tvartas, ratinė, arklidės, svirnas ir kumetynas. Nuo rūmų atsiveria puiki panorama į šalia esantį ežerą bei gretimas apylinkes.
Rūmai vienaaukščiai su dviaukščiu mezoninu centre ir rūsiais, šiauriniame fasade išryškintas toskaninio orderio keturių kolonų portikas, abiejuose fasado šonuose - žemi masyvių formų rizalitai, pietinis fasadas atsiveria nuokalnėn, jo viduryje, prie cokolio, sumūryto iš lauko riedulių, šliejasi aukšta terasa. Į š. nuo rūmų stovi dvaro ūkiniai pastatai: tvartas, ratinė - arklidė, svirnas ir kumetynas. Ūkiniams pastatams būdingi liaudiški motyvai.
Dūkšto dvaro parkas įkurtas apie 1862 m. ir užima 1,8 ha plotą tarp Peršvėtos ir Peršvėtaičio ežerų. Parkas netaisyklingai geometriškai išplanuotas. Ties Parsvėtaičio ežero kranto vingiu atsišakoja reprezentacinė alėja, vedanti per parką į rūmus. Alėja vietomis apsodinta dviem ir net trimis medžių eilėmis. Priešais rūmus (šiaurės pusėje) yra didelis parteris. Kita alėja iš kelio į rūmus eina iš rytų pusės. Už rūmų į pietus reljefas žemėja Parsveto ežero link. Parke būta dirbtinių terasų. Buvo įrengti keturi tvenkiniai: trys maži ir vienas didesnis. Virš kanalų būta arkinių tiltelių. Auga apie 40 rūšių vietinių ir introdukuotų medžių ir krūmų. Vienoje tankiai medžiais apsodintoje stačiakampėje parko aikštelėje stovėjo medinis dvarininko poilsio namas (neišlikęs) Prie parko buvo net 4 vaismedžių sodai.
Dūkšto dvaro parkas
Žymūs Žmonės Dūkšto Dvare
XIX a. pirmoje pusėje Dūkšto dvare gyveno žymus tų laikų dailininkas, Vilniaus universiteto profesorius Jonas Rustemas (1792 - 1835). Jis čia ir mirė, palaidotas dvaro kapinaitėse, čia buvusios bažnyčios šventoriuje.
Dvare dažnai svečiuodavosi garsus lenkų poetas Adomas Mickevičius (dar ir šiandien jo vardu žmonės vadina liepų alėją parke), žymiausias pomologas prof. Adomas Hrebnickis (1857 - 1967).
Dvaro Būklė Šiandien
Dūkšto dvaras šiuo metu renovuojamas, tvarkoma teritorija. Tai svarbus žingsnis siekiant išsaugoti šį kultūros paveldo objektą ateities kartoms. Norint išsaugoti ir puoselėti šį unikalų Lietuvos kultūros paveldo objektą, būtina nuolatinė priežiūra ir investicijos.
Iš kadaise labai gausaus dvarų paveldo Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje šiuo metu Kultūros vertybių registre tėra tik 13 dvarų (palivarkų) sodybų ar jų fragmentų. Daugumos jų būklė - apgailėtina. Per pastaruosius keliolika metų iš registro buvo išbrauktos 4 dvarų sodybos: Laukesos, Raudondvario, Vencavų, Zokorių. Nė vienos sodybos nėra neprivatizuotinų kultūros paveldo kompleksų sąrašuose. Nė viena sodyba ar sodybvietė nepaskelbta kultūros paminklu. Tik dvi - Antazavės ir Stelmužės - dvarų sodybos yra pripažintos valstybės saugomomis.
Valstybės ir savivaldos institucijoms derėtų sustiprinti paveldo apsaugą, aktyviau rūpintis nacionalinio dvarų paveldo išsaugojimu ir kultūros sklaida. Kartu ir visuomenė, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos turėtų suaktyvinti veiklą, rengti ir įgyvendinti dvarų paveldo apsaugos, prasmingos kultūros raidos, švietimo bei socialinio ugdymo programas, pagrįstas dvarų kultūros paveldu.