Viešbučių ir motelių patalpų įrengimo reikalavimai Lietuvoje

Siekiant užtikrinti saugias ir kokybiškas apgyvendinimo paslaugas, Lietuvoje yra nustatyti griežti reikalavimai viešbučių, motelių ir kitų apgyvendinimo įstaigų patalpų įrengimui. Šie reikalavimai apima higienos normas, prieinamumą neįgaliesiems ir kitus svarbius aspektus. Aptarsime pagrindinius reikalavimus, patikrinimų rezultatus ir vartotojų teises.

Leidimai ir higienos pasai

Norint vykdyti viešbučių, motelių, svečių namų, kurortų sanatorijų, kurortų reabilitacijos centrų, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų, jaunimo nakvynės namų veiklą, būtina turėti leidimą-higienos pasą. Šio dokumento originalas arba kopija turi būti pateikta vartotojams matomoje vietoje.

Kitų apgyvendinimo paslaugų veiklai (kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių, turistinės stovyklos) leidimas-higienos pasas neišduodamas, tačiau, jei juose teikiama baseinų ar pirčių paslaugų veikla, tai šioms veikloms būtina turėti leidimą-higienos pasą. Teikiamos paslaugos turi atitikti Lietuvos higienos normas („Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“.

Valstybinė visuomenės sveikatos saugos priežiūra

Valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu yra vertinama apgyvendinimo paslaugų teikėjų suteikiamų paslaugų atitiktis Lietuvos higienos normos HN 118:2011 reikalavimams.

Dažniausi pažeidimai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento specialistai atidžiai vertina, kaip paslaugų teikėjai laikosi reikalavimų.

Per 2022 metų sausio-rugsėjo mėnesius buvo patikrinti 77 Klaipėdos apskrityje veikiantys apgyvendinimo paslaugų teikėjai. 74 proc. iš jų buvo patikrinti vykdant periodinę (planiniai patikrinimai), 9 proc. - grįžtamąją (neplaniniai patikrinimai, siekiant nustatyti ankstesnių patikrinimų metu nustatytus pažeidimus) ir 17 proc. - operatyviąją (neplaniniai patikrinimai pagal skundus) valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Daugiausiai apgyvendinimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų patikrinta Palangos mieste (45,4 proc.), mažiausiai - Šilutės rajone (3,9 proc.).

Daugiau negu ketvirtadalio patikrinimų metu (27 proc.) buvo nustatyti Lietuvos higienos normos HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų pažeidimai.

Dažniausi nustatyti pažeidimai:

• Netinkama legionelių profilaktika (38 proc.): nebuvo atliekami privalomi geriamojo vandens tyrimai legionelėms nustatyti, neatliekamas profilaktinis vandens temperatūros pakėlimas, neregistruojami vandens tiekimo sistemos profilaktikos darbai.
• Neparuošti darbuotojai (13,5 proc.): apgyvendinimo paslaugas teikiantys darbuotojai dirbo profilaktiškai nepasitikrinę sveikatos, neišklausę higienos įgūdžių ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymo kursų.
• Nesukomplektuoti pirmosios pagalbos rinkiniai, apgyvendinimo paslaugų gavėjams neteikė informacijos apie apgyvendinimo paslaugas, neparengtos vidaus tvarkos taisyklės (10 proc.).
• Baseino ir pirčių paslaugos buvo teikiamos neturint šioms paslaugoms teisės akto nustatyta tvarka išduoto leidimo-higienos paso (2 proc.).
• Netinkamai valomos patalpos: kambariams, bendro naudojimo patalpoms ir vonioms (dušams), tualetams valyti nebuvo naudojamas atskiras valymo inventorius, vonių (dušų), tualetų valymo inventorius nebuvo laikomas atskirai nuo kitų patalpų valymo inventoriaus.
• Netinkamas dezinfekcinių medžiagų naudojimas patalpų ir įrangos priežiūrai.

Už nustatytus higienos normos reikalavimų pažeidimus atsakingiems asmenims buvo taikytos administracinio poveikio priemonės - baudos.

2017 m. NVSC Šiaulių departamento specialistai atliko 61 apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų patikrinimą. Dažniausias pažeidimas (26 proc.), buvo tas, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjai (dažniausiai kaimo turizmo sodybos) nebuvo atlikę tiekiamo geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinių tyrimų legionelėms.

2017 m. NVSC Šiaulių departamento specialistai apgyvendinimo paslaugų teikėjams pateikė nurodymus pašalinti nustatytus pažeidimus, o atsakingiems asmenims surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus ir skyrė administracines nuobaudas.

Skundai

Kiekvienais metais Klaipėdos departamentas sulaukia skundų, susijusių su galimai netinkamai suteiktomis apgyvendinimo paslaugomis. Pareiškėjai dažnai nenurodo konkrečios priežasties ir teigia, kad apgyvendinimo paslaugos teikiamos pažeidžiant visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Per šių metų 9 mėnesius Klaipėdos departamentas sulaukė 7 apgyvendinimo paslaugų vartotojų skundų, 6 iš jų gauti dėl Palangos miesto ir 1 - dėl Klaipėdos miesto apgyvendinimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų. Atlikus operatyviąją kontrolę buvo nustatyta, kad 5 (71 proc.) iš šių skundų buvo pagrįsti (nustatyta, kad paslaugų teikėjai neatlieka reikalingų geriamojo vandens tyrimų, patalpų įrengimas neatitiko higienos normos reikalavimų). 2021 metais Klaipėdos departamentas išnagrinėjo 8 pareiškėjų skundus, susijusius su apgyvendinimo paslaugomis, 4 iš jų (50 proc.) buvo pagrįsti.

Pagrindiniai reikalavimai apgyvendinimo paslaugų teikimui

Klaipėdos departamentas primena, kad:

• viešbučių, motelių, svečių namų, kurortų sanatorijų, kurortų reabilitacijos centrų, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų, jaunimo nakvynės namų veiklos vykdytojams būtina turėti leidimą-higienos pasą apgyvendinimo paslaugų veiklai. Šio dokumento originalas arba kopija turi būti pateikta vartotojams matomoje vietoje;
• kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių, turistinių stovyklų paslaugų veiklai leidimas-higienos pasas neišduodamas, tačiau, jei juose teikiama baseinų ar pirčių paslaugų veikla, tai šioms veikloms būtina turėti leidimą-higienos pasą;
• apgyvendinimo paslaugų vartotojui prieš teikiant paslaugą privaloma suteikti tikslią, išsamią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, teikiamas paslaugas, aprūpinimą inventoriumi, vidaus tvarkos taisykles;
• apgyvendinimo paslaugų vartotojas turi būti apgyvendintas švariame, tvarkingame kambaryje, aprūpintas švaria patalyne ir geros būklės (nesuplyšusiais, nesulūžusiais) baldais. Kambaryje, poilsio patalpose turi būti įrengtos apsaugos priemonės (užuolaidos, žaliuzės), kurios apsaugotų nuo tiesioginių saulės spindulių;
• ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atliekamas geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti. Jeigu paslaugos teikiamos tik tam tikru metų laiku, tyrimas turi būti atliekamas prieš sezono pradžią.
• karšto vandens čiaupe temperatūra būtų ne žemesnė kaip 50 °C, o šalto - ne aukštesnė kaip 20 °C.
• apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, išklausyti higienos įgūdžių ir pirmosios pagalbos teikimo mokymo kursus.

Lankytojams patariame atidžiai rinktis apgyvendinimo vietas, o pastebėjus akivaizdžių trūkumų, keliančių grėsmę sveikatai, iš karto kreiptis į paslaugos teikėją ir reikalauti saugios paslaugos. Nesulaukus bendradarbiavimo ir geranoriškumo, apie nesaugią paslaugą galima pranešti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pasirinktu būdu.

Reikalavimai neįgaliesiems

Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ nustato reikalavimus rengiant statinių statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą arba keičiant statinių paskirtį.

Reglamento reikalavimai taikomi rengiant geležinkelių infrastruktūros statinių projektus tiek, kiek jie neprieštarauja Komisijos reglamentui (ES) Nr. 1300/2014.

Jeigu Reglamentas ar kiti teisės aktai nenustato atskirų reikalavimų statinių (jų dalių) prieinamumui, turi būti vadovaujamasi ISO 21542:2011 ir ISO 23599:2012.

Automobilių stovėjimo vietos

• Neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos arčiausiai įėjimų į pastatą ne didesniu kaip 50 m atstumu.
• Neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos turi jungtis su prieinama judėjimo trasa, įrengta pagal ISO 21542:2011 7 skyriaus reikalavimus.
• A tipo neįgaliųjų automobilių stovėjimo vieta tinkama mikroautobusams turi būti ne siauresnė kaip 4 900 mm (3 400 mm automobilių statymo vietos plotis, o 1 500 mm aikštelė išlipimui) ir ne trumpesnė kaip 8 200 mm (5 200 mm automobilių statymo vietos ilgis, o 3 000 mm aikštelė išlipimui).
• B tipo neįgaliųjų automobilių stovėjimo vieta turi būti ne siauresnė kaip 3 900 mm (2 400 mm automobilių statymo vietos plotis, o 1 500 mm aikštelė išlipimui) ir ne trumpesnė kaip 5 200 mm.

Judėjimo trasos ir nuožulnos

• Kai pėsčiųjų judėjimo maršruto išilginis nuolydis viršija 1:20 (5 proc.), turi būti įrengtos nuožulnos vadovaujantis ISO 21542:2011 8 skyriumi.
• Nuožulnas įrengiant kultūros paveldo objektuose, saugomose teritorijose ar esamuose statiniuose, kai dėl kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių turinčių elementų (dalių) neįmanoma išlaikyti ISO 21542:2011 8 skyriaus 2 lentelėje nustatytų reikalavimų, statinio projekte pagrindus, gali būti įrengiamos didesnio nuolydžio nuožulnos vadovaujantis ISO 21542:2011 8 skyriaus 3 lentelėje nustatytais parametrais.
• Išilgai pėsčiųjų takų, nuožulnų, terasų ar kitų pakylų saugos priemonės parenkamos pagal ISO 21542:2011 9 skyrių.
• Kai įrengiamos nuožulnos viena priešais kitą, tarp jų turi būti įrengiama ne mažesnė kaip 1500 mm ilgio horizontali atkarpa.

Įėjimai ir durys

• Įėjimai į pastatą įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 10 skyriaus reikalavimais.
• Horizontaliojo judėjimo zonos turi būti įrengtos pagal ISO 21542:2011 11 skyrių.
• Durys įrengiamos vadovaujantis ISO 21542:2011 18 skyriaus reikalavimais.

Liftai

• Priešais liftą turi būti palikta ne mažesnė kaip 1500 mm x 1500 mm laisva aikštelė. Kultūros paveldo objektuose ar esamuose statiniuose, kai dėl kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių turinčių elementų (dalių) ar dėl esamo statinio konstrukcinių savybių neįmanoma įrengti nurodyto dydžio aikštelę priešais liftą, ji gali būti sumažinta iki 1 200 mm x 1 200 mm.
• Kai priešais liftą įrengiamas takas, jo plotis negali būti įskaičiuojamas į priešais liftą esančios aikštelės plotį.Jeigu priešais įėjimą į liftą yra laiptai, minimalus atstumas nuo lifto durų iki laiptų 2 400 mm.
• Manevravimo erdvė turi būti apšviesta ne mažiau, kaip 100 lx apšvietimu. Atstumas tarp liftų, esančių vienas priešais kitą, turi būti ne mažesnis kaip 3 000 mm.

Tualetai

• Visuomeninės paskirties statinių (patalpų) kiekviename aukšte turi būti įrengtas šiame Reglamente nurodytais atvejais ne mažiau kaip vienas bendras riboto judumo vyrams ir moterims tinkamas tualetas, į kurį įeinama tiesiai iš bendrojo naudojimo koridorių, holų, vestibiulių ir pan.
• Visuomeninės paskirties statinio (patalpų) kiekviename aukšte, kai aukšto patalpų plotas didesnis nei 1 000 m2, įrengiamas ne mažiau kaip vienas A tipo tualetas su įėjimu iš bendro naudojimo patalpų.
• A, B, ir C tipų tualetuose durų tarpdurio minimalus laisvasis plotis - 850 mm, o juose įrengiamų unitazų viršus turi būti 430 - 520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus.
• Jeigu tualete įrengiamos trys ir daugiau tualetų kabinos, viena iš jų turi būti tinkama riboto judumo asmenims. Tokiais atvejais judėjimo trasa patekti į kabiną ir prie bent vieno iš patalpoje esančių praustuvių turi būti ne siauresnė kaip 1 500 mm. Riboto judumo asmenims skirtų kabinų durys turi atsidaryti į išorę. Šių durų plotis turi būti ne mažesnis kaip 850 mm. Kabina turi būti ne mažesnė kaip 1 830 mm x 1 830 mm. Reglamento 59 punkte nurodyto aukščio unitazas įrengiamas nuo vienos iš sienų (pertvarų) paliekant 920 mm laisvą erdvę. Prie unitazo įrengiami turėklai vadovaujantis ISO 21542:2011 26.7 papunkčiu.

Dušai

• Statiniuose, kuriuose lankytojams yra įrengiami dušai, bent viena dušo patalpa ir judėjimo trasa iki jos turi būti tinkama riboto judumo asmenims. Reikalavimai dušo patalpos įrengimui nustatyti ISO 21542:2011 26.16 papunktyje.
• Trumpalaikio apgyvendinimo pastatuose privalomas Reglamento 4 lentelėje nustatytas kambarių skaičius su riboto judumo asmenims tinkamu tualetu ir dušu.

Parenkant statinių apdailą turi būti vadovaujamasi ISO 21542:2011 35 skyriumi.

Statinių prieinamumo užtikrinimas

Miestų, miestelių ir kaimų viešosiose erdvėse (tarp jų atskirųjų želdynų, žaliųjų jungčių ) pėsčiųjų srautus, statinius, erdves, vietas ir objektus jungiančiose trasose (maršrutuose) esantys pėsčiųjų takai (išskyrus skirtus objektų, įrenginių ir sistemų techniniam aptarnavimui) įrengiami pagal ISO 21542:2011 7 ir 9 skyrius . Kai pėsčiųjų takai įrengiami saugomose teritorijose, kultūros paveldo objektuose ar esamuose statiniuose dėl kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių turinčių elementų (dalių) ar dėl esamo statinio konstrukcinių savybių neįmanoma išlaikyti ISO 21542:2011 reikalavimų, taikomi 76 punkto reikalavimai.

Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose įrengiami pėsčiųjų takai turi būti projektuojami taip, kad išilginis nuolydis būtų ne didesnis kaip 5 proc. Jei vietos sąlygos itin sudėtingos (saugomos teritorijos, kultūros paveldo objektai, istoriškai susiklostęs užstatymas), maksimalus išilginis tako nuolydis gali būti padidinamas iki 12,5 proc., o skersinis nuolydis negali viršyti 1,5-2,0 proc.

Miestų, miestelių ir kaimų pėsčiųjų trasose ne rečiau kaip kas 500 m (išskyrus atvejus, nurodytus 75 punkte) turi būti įrengtos mažiausiai 2 700 mm ilgio ir 1 200 mm pločio poilsio aikštelės.

Bortelių įrengimas

• Bortelio nuožulnos plotis be nusklembtų kraštų turi būti ne mažesnis kaip 1 500 mm.
• Prieš bortelio nuožulną, iš šaligatvio pusės, turi būti lygi aikštelė ne mažesnė kaip 1 500 x 1 500 mm, kurios nuolydis bet kuria kryptimi negali būti didesnis kaip 1:50 (2 proc.).
• Bortelio nuožulnos kraštai turi būti nusklembti ir jų nuolydis turi būti toks pat, kaip bortelio nuožulnos.
• Kai nepakanka vietos prieš bortelio nuožulną įrengti ne mažesnės kaip 1500 x 1500 mm lygios aikštelės, gali būti įrengiamos šoninės nuožulnos, atitinkančios ISO 21542:2011 8 skyriaus 2 lentelės reikalavimus, lygiagrečios pėsčiųjų takui, su ne mažesne kaip 1 500 x 1 500 mm lygia aikštele prie važiuojamosios dalies pėsčiųjų perėjos lygyje.

Taktilinės gairės

• Kiekviena bortelio nuožulna privalo turėti 560 - 610 mm pločio taktilinę dėmesį atkreipiančią struktūrą, kuri įrengiama per visą nuožulnos plotį, 300 - 320 mm atstumu nuo įžengimo į važiuojamąją gatvės (kelio) dalį.
• Per visą viešojo susisiekimo stotelių peronų (aikštelių) ilgį įrengiama 540 - 600 mm pločio taktilinė dėmesį atkreipianti struktūra, kuri nuo važiuojamosios dalies ar šaligatvio borto atitraukiama 300 mm.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjų patikrinimų rezultatų suvestinė

Dažniausi pažeidimai, nustatyti patikrinimų metu, yra susiję su geriamojo vandens priežiūra, legionelių profilaktika ir darbuotojų apmokymu. Šie pažeidimai kelia didžiausią riziką vartotojų sveikatai.

tags: #viesbuciu #ir #moteliu #patalpose