Būsto nuoma Lietuvoje, kaip ir kitur, dažnai tampa konfliktų šaltiniu. Nesutarimai kyla tiek tarp nuomotojų, tiek tarp nuomininkų, o priežastys gali būti įvairios - nuo nemokumo iki neteisėtos veiklos ar netinkamo turto naudojimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius konfliktus, jų priežastis, teisinį reguliavimą ir pateiksime patarimų, kaip išvengti nesutarimų ir apsaugoti savo teises.
Nuomotojų patirtys: nuo viešnamių iki suniokoto turto
Vilnietis Karolis (vardas pakeistas) pasakoja, kaip išnuomojo dviejų kambarių butą dviems „kuklioms“ merginoms. Iš pradžių viskas atrodė gerai, tačiau vėliau kaimynai pradėjo skųstis dėl triukšmo. Paaiškėjo, kad merginos iš buto padarė viešnamį, o orgijų metu ar iš keršto kirviu perėjo per sienas. Karolis turėjo kreiptis į teismą dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo.
Vilnietė Vaida taip pat susidūrė su nemokiais nuomininkais, kurie ne tik nemokėjo už nuomą ir komunalinius mokesčius, bet ir vogė elektrą. Šeimoje augo nepilnamečiai vaikai, todėl iškeldinimo procesas užtruko. Vaida pripažįsta, kad Lietuvos įstatymai nėra pakankamai palankūs nuomotojams.
Kita nekasdienė istorija nutiko moteriai, įsigijusiai sodybą Jonavos rajone. Buvę savininkai, išsinuomoję turtą iš naujosios savininkės, išsikraustydami išsinešė dvi terasas, buitinių nuotėkų biologinio valymo įrenginio orapūtę, išorines ir vidines gyvenamojo namo duris, cirkuliacinį siurblį su jungtimis, radiatorius, medinius laiptus, laminuota grindlenčių dangą, sienų dailylentės ir t. t. Žala siekė daugiau nei 15 tūkst. eurų.
Nuomininkų patirtys: pernelyg didelė kontrolė ir nepagrįsti reikalavimai
Vilnietė Aistė pasakoja, kad jos nuomotojas pernelyg kontroliavo jos gyvenimą. Jis nuolat tikrindavo butą, apžiūrinėdavo svečius ir keldavo psichologinę įtampą. Išsikraustant nuomotojas paprašė susimokėti už žalą, kurios mergina nepadarė. Aistė pataria nuomininkams kiekvieną gedimą, įbrėžimą ir kitus galimus konfliktinių situacijų objektus nufotografuoti dar prieš pradedant gyventi ir kaskart fiksuoti jiems atsiradus.
Tomas išsinuomojo butą vasarą, tačiau prasidėjus šildymo sezonui pasirodė tarakonai. Buto savininkas apie tai nebuvo užsiminęs. Tomas nori kuo greičiau išsikraustyti, tačiau baiminasi, kad būsto savininkas negrąžins sumokėto depozito.
Teisinis reguliavimas: kas svarbu žinoti?
Teisininkas Giedrius Svidras teigia, kad kilus ginčui, problemą vis tiek turi abi šalys, o ne kuri nors viena iš jų. Jis pažymi, kad net ir aiškiai pažeidžiant būsto nuomos sutarties sąlygas, nuomotojas Lietuvoje dažnai lieka be realių priemonių greitai ir efektyviai apginti savo teises. Civilinis kodeksas labiau orientuotas į nuomininko apsaugą, todėl nuomotojui sudėtinga greitai iškeldinti nuomininką ar prisiteisti nuostolius.
Advokatas Arūnas Bertulis teigia, kad pagrindinės asmens teisės ir pareigos bei atsakomybė yra numatytos Civiliniame kodekse, o papildomai šalys galėtų aptarti tik specifines, su konkrečiu turtu ar nuomos aplinkybėmis susijusias atsakomybės sąlygas.
Dažniausios konfliktų priežastys
G. Svidro teigimu, dažniausiai su nuoma susiję ginčai kyla dėl:
- Žalos padarymo būstui;
- Buitinės technikos gedimų;
- Mokesčių už bendrojo naudojimo objektus;
- Netinkamai įvertintos būsto būklės nuomos pradžioje;
- Noro nutraukti nuomos sutartį anksčiau nuomos termino pabaigos.
Patarimai nuomotojams ir nuomininkams, kaip išvengti konfliktų
Karolis, patyręs nuomotojas, pataria:- Tikrinti vardą ir pavardę socialiniuose tinkluose;
- Bandykite žiūrėti, gal kas gali parekomenduoti [būsimą nuomininką];
- Domėtis, iš kur yra pinigai, kuriais tie žmonės nuomosis;
- Jeigu tai yra jauni žmonės, visada primygtinai siūlau kontaktuoti su tėvais iš karto, kad tėvai dalyvautų apžiūroje - formalus ar neformalus, bet visgi garantas yra kontaktas su tėvais;
- Žiūrėti, ar dar kur nors Lietuvoje jie turi nekilnojamąjį turtą.
- Gerai yra nuomoti būstą pabėgėliams, ne lietuviams.
- Kiekvieną kartą kiekvieną gedimą, įbrėžimą ir kitus galimus konfliktinių situacijų objektus nufotografuoti dar prieš pradedant gyventi ir kaskart fiksuoti jiems atsiradus.
- Perimant būstą nuomai svarbus kuo išsamesnis esamos būklės fiksavimas (nuotraukomis, vaizdo medžiaga, būklės, įrangos ir daiktų aprašymais);
- Atsitikus žalai ar gedimui - vėlgi svarbus įvykio fiksavimas prieinamomis priemonėmis;
- Sutartyje numatytos aiškios taisyklės, kaip tam tikra situacija turėtų būti sprendžiama, ir įrodymai, kad būtent tokia situacija ir atsitiko, praktiškai eliminuoja ginčo galimybę.
- Šalys turėtų būti aptarti ir išlaidų atlyginimo tvarką dėl buitinės technikos ar kitų būste esančių įrenginių sugadinimo, taisymo ar pakeitimo.
- Nuomos sutartyje būtina aptarti ir subnuomos galimybę ir sąlygas.
NT brokerė Jovita Aleksejūnienė rekomenduoja:
- Prašyti nuomininko dokumento apie jo kreditingumą (creditinfo.lt - per metus kartą galima gauti nemokamai), darbo sutarties, patikrinti jo socialinius tinklus.
- Paimti didesnį užstatą, o jei nuomininkas vėluoja mokėti (ar nesusimoka už ateinantį mėnesį), kalbėtis ir aiškintis priežastis.
- Į nuomos sutartį įrašyti visus galimus „saugiklius“.
Apibendrinant, galima teigti, kad norint išvengti konfliktų dėl būsto nuomos, būtina atidžiai rinktis nuomininkus, sudaryti išsamią nuomos sutartį, fiksuoti turto būklę ir operatyviai reaguoti į iškilusias problemas. Taip pat svarbu žinoti savo teises ir pareigas, numatytas įstatymuose.
Lentelė: Patarimai nuomotojams ir nuomininkams
| Pusė | Patarimai |
|---|---|
| Nuomotojai | Tikrinti nuomininkų patikimumą, sudaryti išsamią sutartį, fiksuoti turto būklę, bendrauti su nuomininkais. |
| Nuomininkai | Fotografuoti turto būklę prieš įsikeliant, pranešti apie gedimus, laikytis sutarties sąlygų, bendrauti su nuomotoju. |
tags: #delfi #nuomos #konfliktas