Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau - Įstatymas) yra svarbus teisės aktas, reglamentuojantis žemės naudojimą Lietuvoje. Šis įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios taikomos įvairiose teritorijose, siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, aplinkos apsaugą ir visuomenės interesus.
Įstatymas buvo ne kartą keistas ir papildytas, o kai kurie pakeitimai įsigaliojo skirtingais laikotarpiais. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2020, 2023 ir 2025 metais, taip pat aptarsime jų įtaką žemės savininkams, verslui ir visuomenei.
Pagrindiniai Įstatymo pakeitimai ir įsigaliojimo datos
LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas buvo keičiamas kelis kartus, o atskiros nuostatos įsigaliojo skirtingu metu:
- Įstatymo 59, 60, 99 straipsniai įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.
- Kai kurios Įstatymo nuostatos įsigaliojo 2023 m.
- Įstatymo 143 straipsnis (10 straipsnio nauja redakcija) įsigalios 2025 m.
Vyriausybė ir kitos Įstatyme nurodytos institucijos turėjo priimti reikalingus teisės aktus iki 2019 m. gruodžio 31 d. Įstatyme nurodytos institucijos priima iki 2022 m.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas.
Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų unikaliais numeriais (toliau - pranešimas).
Kadastro duomenis.
Žemės naudojimo sąlygos, nebėra).
Svarbu! 10 straipsnio nauja redakcija įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.
Informavimas apie specialiąsias sąlygas
Informacija apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas turi būti viešai prieinama:
- Interneto svetainėje.
- Dokumente, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema.
Žemės savininkų informavimas
Žemės savininkai ar patikėtiniai apie tai informuojami nustatyta tvarka.
Teritorijų panaikinimas ir pakeitimai
Galios, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją.
Žemės sklypo registro įraše panaikina ir (ar) pakeičia įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją.
Teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimo dienos.
Nuostolių atlyginimas
Nustatyta tvarka vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi.
Sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, kitus nuostolius.
Suinteresuota šalis.
Kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis.
Miško žemės naudojimo apribojimai
Pagal šį įstatymą, miško žemėje yra draudžiama statyti įvairius statinius ir įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus siauras iki 10 metrų pločio žemės juostas, taip pat miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir įrenginius. Be to, miško žemė negali būti paverčiama kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus.
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o jį skelbė Respublikos Prezidentas.
Miško savininkai
Šis dokumentas tiesiogiai liečia miško savininkus, nes jie nebegalės statyti įvairių statinių ir įrenginių, tiesti inžinerinius tinklus savo miško teritorijoje, išskyrus siauras iki 10 metrų pločio žemės juostas, taip pat miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir įrenginius.
Statybos bendrovės
Šis įstatymas tiesiogiai veikia statybos bendroves, kurios dabar bus apribotos statyti įvairius statinius ir įrenginius miško žemėje.
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Šio įstatymo 143 straipsnis įsigalioja 2025 m.
Vyriausybė, kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Šiame įstatyme nurodytos institucijos priima iki 2022 m.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypo registro įraše padaro iki 2022 m.
Įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose.
Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte, šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka.
Žymos padarymo dienos (bet ne vėliau kaip iki 2022 m.).
Kompensacijos už ūkinės veiklos apribojimus
Už ūkinės veiklos apribojimus miškuose už saugomų teritorijų ribų pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą iki šiol nėra numatyta jokia kompensavimo tvarka. Tai reiškia sąmoningą bandymą išvengti pareigos atlyginti ekonominės vertės praradimus.
Seimo diskusijos ir nesutarimai
Seime prasideda diskusijos dėl naujos redakcijos Miškų įstatymo ir susijusių teisės aktų, kurie nustato griežtesnius ribojimus miškų kirtimui ir pramoniniam miškų naudojimui. Miškų savininkai nėra patenkinti, jų nuomone, nepakankamomis kompensacijomis dėl kirtimų ribojimų. Gamtosaugininkai nepatenkinti nepakankama miškų apsaugos ambicija.
Esminiai nesutarimai liko, kiek miško turėtume saugoti gamtosauginiu būdu labiau ir kiek turėtume to miško kirsti. Matyt, kad pagrindinė užduotis teks Seimui. Įstatymą Seime tikimasi priimti per pavasario sesiją.
Akivaizdu, kad bus dvi grupės. Viena ta, kuri sako, kad miškus reikia eksploatuoti labiau, kaip bulvių lauką, daugiau kirsti, apsirūpinti mediena. O yra kita pusė, kuri sako, kad nereikia kirsti daugiau, kaip tik reikia saugoti daugiau, o kitą dalį miškų galima tvarkyti gamtotvarkiniu būdu taip, kad būtų darna ir gamtai, ir pramonei tos medienos užtektų. Tą balansą surasti bus sunkiausia.
Mes labai rimtai ruošiamės galutiniam ir lemiamam mūšiui Aplinkos apsaugos komitete, koks bus tas miškų valdymo ir tvarkymo, saugojimo bei naudojimo pokytis. Galutinai susirems dvi interesų grupės: šiuolaikinis aplinkosauginis požiūris ir tas tradicinis kirtimo bei ekonominės naudos požiūris.
Aš manau, kad dabartinis įstatymo projektas yra gerai subalansuotas. Nes tai, ką kelia abi pusės, yra įgyvendinamosios politikos ir vadybos klausimai: geresnis informavimas, skaidresni procesai ir taip toliau. Tai nesusiję su turinio esme. Jei mes kalbėdami apie tai, kalbame apie įgyvendinimo procesus, šalutinius dalykus, man atrodo, tai geras ženklas. Tačiau iš esmės išspręsti miškų klausimo Lietuvoje, manau, kad niekam dar ilgai nepavyks, kol nebus reikšmingai padidintas miškų žemės plotas. Kai mes turėsime miškų arti 50 proc. teritorijos, tada tie klausimai natūraliai bus atsakyti geriau.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija nepatenkinta dėl to, kad I. Šimonytės Vyriausybė dėl Miškų įstatymu įvedamų ribojimų privačių miškų savininkams (neskaičiuojant valstybinių miškų) buvo numačiusi 314 mln. eurų kompensacijų, bet nauja Vyriausybė jau ketino kompensuoti tik 62 mln.
Socialdemokratų ir partnerių Vyriausybė, savininkų teigimu, esminius ūkinės veiklos ribojimus sąmoningai išskaidė ir „paslėpė“ keliuose teisės aktuose, perkeldama juos iš Miškų įstatymo į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir poįstatyminius aktus.
Nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė pasakoja, kad, jos vertinimu, abi socialdemokratų Vyriausybės stipriai sumažino aplinkosauginę ambiciją miškų srityje.
Ši kova tarp gamtosauginio ir ūkinio požiūrio į miškus išsiveržė viešu aplinkos ministro K. Žuromsko ir socialdemokrato, Aplinkos apsaugos komiteto nario A. Radvilavičiaus konfliktu.
Tokie pareiškimai vertintini kaip neatsakingas politikavimas ir asmeninis užsipuolimas, turintis šmeižto požymių. Pabrėžiu, kad mano pozicija dėl Miškų įstatymo yra vieša, nuosekli ir argumentuota - ji grindžiama teisėkūros principais, ekspertinėmis išvadomis bei viešojo intereso apsauga, buvo ir yra aiškiai išsakoma.
Ministro retorika bei pastarojo meto sprendimai ministro komandoje, įskaitant viceministro atleidimo aplinkybes, kelia pagrįstų klausimų dėl darbo organizavimo ministerijoje ir verčia suklusti. Miškų politika yra strateginė valstybės sritis, tiesiogiai susijusi su aplinkos apsauga, regionų ateitimi ir visuomenės interesu, todėl ji negali būti formuojama ignoruojant šios srities ekspertų ir atsakingų pareigūnų kompetencijas.
Nei aš noriu stabdyti tą įstatymą, nei turiu kažkokių interesų, nei aš atstovauju kažkokiems lobistams, kaip mane kaltina. Taip, aš dalyvavau toje visuomeninėje veikloje, bet tapęs Seimo nariu aš pirmiausia kalbu apie valstybinius miškus, kadangi valstybė turi apie 50 proc. visos teritorijos miškų. Man tas veiklos laukas yra numeris vienas. Aš per ištiestos rankos atstumą laikau privačių miškų savininkus ir per šimtą metrų laikau medienos pramonės atstovus, kad manęs neapkaltintų lobizmu. Aš tikrai neatstovauju jų interesams.
Kaimo reikalų komitete atidėtas svarstymas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektų, nes, anot Komiteto narių, jie kelia daug klausimų, turi prieštaravimų, tad reikalinga platesnė diskusija.
Siūlomi du Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektai - vieną siūlo Vyriausybė, kitą inicijavo Seimo narys Kęstutis Navickas.
Komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, abiejuose projektuose yra prieštaravimų.
Komiteto narys Kęstutis Mažeika, kalbėdamas apie Vyriausybės pateiktą Įstatymo projektą, aptarė elektros linijų apsaugos zonos išplėtimą ir svarstė, ar tai neprives prie Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno iškirtimo.
Mat, siekiant apsaugoti ąžuolus, nuspręsta elektros kabelius įrengti po žeme. Tačiau dabar siūloma 110 kV ir aukštesnės įtampos požeminių kabelių linijų apsaugos zonas padidinti nuo 1 iki 2 metrų.
K. Mažeikai kliuvo ir tai, kad vienais atvejais kelmus suversti į kanalą kaip ir leidžiama, kitais - medžių liekanos ir pavieniai medžiai jau draudžiami.
Klausimų kėlė ir draudimas kirsti miškus. Mat dėl visuomenės susirūpinimo draudžiami pagrindiniai plynieji ir atvejiniai miško kirtimai prie paviršinių vandens telkinių.
Tačiau V. Pranckietis teigė pateikęs siūlymą, kuris numato, kad pakrančių apsaugos zonoje 10 metrų nuo vandens būtų leidžiami visi kirtimai.
Kalbant apie K. Navicko inicijuotą Įstatymo projektą, jį V. Pranckietis pavadino nekompetencijos pavyzdžiu ir negailėjo kritikos, ypač siūlymui drausti kalkinti laukus.
Komiteto narys Jonas Gudauskas teiravosi Įstatymo projektą pristačiusios M. Juodvalkės, kokia situacija dėl kompensacijų.
Anot aplinkos viceministrės, kompensavimo mechanizmą dėl pakarančių apsaugos juostų ir apskritai visų saugomų teritorijų reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, todėl šis klausimas atskirai šiame įstatymo projekte neliečiamas.
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius taip pat pabrėžė, kad kompensuoti už apribojimus reikia.
Jis ragino sudaryti sąlygas ūkininkams leisti prižiūrėti valstybinį turtą, konkrečiai omenyje turėdamas griovius. Mat, pasak Z. Aleksandravičiaus, jei grioviai nebus tvarkomi ir tam nebus skiriama lėšų, po keleto metų jie tiesiog užžels.