Daugiabučių namų gyventojams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, ypač kai kalbama apie bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą. Vienas iš pagrindinių įrankių, leidžiančių gyventojams dalyvauti sprendimų priėmime, yra butų savininkų susirinkimas. Šiame straipsnyje aptarsime susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, sprendimų priėmimo ypatumus bei kitus svarbius aspektus.
Daugiabučio namo gyventojai susirinkime
Visuotinių Susirinkimų Šaukimo Tvarka
Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).
Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).
Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.
Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.
Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 5 mėnesius pasibaigus finansiniams metams.
Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų.
Kvorumo Reikalavimai
Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių.
Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.
Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių. Garažų savininkų bendrijų pakartotiniam visuotiniam susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas.
Balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.
Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose).
Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu.
Kas yra daugiabučio namo bendrija. Trumpai ir aiškiai. Namo konsultantas
Sprendimų Priėmimo Tvarka
Sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.
Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.
Galiojančio Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu...“
Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu...
Sprendimų Priėmimas Balsuojant Raštu
Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai.
Šios nuostatos taikomos pirmiausia savininkų, o ne bendrijos narių sprendimų priėmimui, antra, jos taikomos dėl CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatytų klausimų sprendimo ir, trečia, jos taikomos, kai klausimas sprendžiamas nesušaukus susirinkimo.
Savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet savininkams raštu pareiškus apie savo sprendimą. Šios nuostatos taikomos pirmiausia savininkų, o ne bendrijos narių sprendimų priėmimui, antra, jos taikomos dėl CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatytų klausimų sprendimo ir, trečia, jos taikomos, kai klausimas sprendžiamas nesušaukus susirinkimo.
Protokolavimas
Visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
Visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį susirinkimą.
Savininkų susirinkimai, kai jie vyksta kaip į savininkų bendriją susitelkusių bendrijos narių susirinkimai ar kaip daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, yra įforminami susirinkimo protokolais. Ar buvo vykdytas bendrijos narių ar namo savininkų susirinkimas, iškilus ginčui sprendžiama pagal susirinkimo šaukimo ir organizavimo dokumentuose esančius duomenis (protokolus, pranešimus, registracijos lapus ir kt.). Jeigu juose nurodoma, kad organizuojamas bendrijos narių susirinkimas, tai toks susirinkimas ir jame priimti sprendimai vertinami kaip bendrijos narių, o ne namo savininkų susirinkimas.
Svarbu protokole aiškiai suformuluoti priimtus sprendimus.
Kvorumo skaičiavimas
Bendrijoje yra 37 patalpų savininkai, o pastate yra 57 atskiri NT objektai, įregistruoti VĮ Registru centre. Kai kurie savininkai, turi po kelis NT objektus. Ar visų butų ir kitų patralpų savininkų susirinkime dalyvių kvorumas skaičiuojamas pagal savininkų skaičių, ar pagal turimų NT objektų skaičių.
Savininkų skaičių matome VĮ Registrų centro teikiamame dokumente - "Butų (patalpų) sąrašas pastate". Kiekvienas NT unikalus numeris (nesvarbu, ar buto, ar kitos patalpos) = vienas savininkas (nebent laikinai būtų besavininkis).
Visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime vienas NT unikalus numeris = vienas savininkas, vienas dalyvis ir vienas balsas. Tai reiškia, kad asmuo, nuosavybės teise valdantis, pavyzdžiui, du NT objektus, registruojasi dalyvių sąraše du kartus...
Bendrijos narių susirinkimo kvorumas - ne daugiau nei 1/4 bendrijos narių, bet daugiau nei 1/2 bendrijos narių, tik tuomet galima priimti sprendimus (žr. Bendrijų įstatymo 11 str. Be to, sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo turi priimti ne bendrijos narių susirinkimas, bet visų savininkų susirinkimas (savininkų dažniausiai būna daugiau nei bendrijos narių), žr. Civilinio kodekso 4.85 str. 1 dalį ir Bendrijų įstatymo 12 str., už...
Sprendimų priėmimas ir apmokėjimas
Prašome išaiškinti CK 4.83 straipsnį. Ar teisingai supratau, kad jeigu patalpų savininkų susirinkimo sprendimas yra priimtas daugumos balsų susirinkime ir prisilaikant, šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatytos tvarkos, tai savininkas privalo apmokėti išlaidas, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Civilinio kodekso 4.85 str. 1. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu...
Jeigu vykdomi bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo darbai, kurie nėra privalomi pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus pastato ar atskiro bendrojo naudojimo objekto naudojimo ir priežiūros reikalavimus, jeigu tai tik bendrojo naudojimo objekto neprivalomas pagerinimas, dėl to sprenimą priima ne bendrijos narių susirinkimas, o visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Galiojančio Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos tam tikrais atvejais...
Ar gerai suprantu: kad jei reikia pasirinkti name, pvz.:elektros tiekėją, tai turi balsuoti visi butų savininkai, o jei reikia pasirinkti elektros instaliacijos ir įrenginių priežiūros įmonę, tai užtenka tik bendrijos narių? Jeigu savininkai neturi asmeninių sutarčių su elektros tiekėju dėl elektros jų butuose (patalpose) tiekimo ir jiems šiuo atveju atstovauja bendrija, kuri jų įgaliota jų vardu pasirašo su elektros tiekėju sutartį, prisiimdama atsakomybę surinkti ir bendrai už visus mokėti mokesčius, tuomet pasirinkimui patvirtinti reikia savininkų daugumos balsų. Retai, bet kartais taip būna. Jeigu kalbama...
Sveiki, Norėjau sužinoti,ar priimant papildomus mokesčius (pvz. mokestį laiptinių kosmetiniam remontui) užtenka susirinkime dalyvavusių maždaug 10 butų balsų? Kai namo bendriją sudaro 60 butų,ir ar tie mokesčiai privalo būti patvirtinti raštu,bent 31-o buto savininkų,kad jie įsigaliotų? Nes tokio protokolo raštu nėra,o sąskaitos jau eina su nauju mokesčiu. Noriu pabrėžti,kad šitas mokestis yra papildomas jau prie kitų dviejų esamų namo reikmėms kaupiamų mokesčių. Namo pirmininkas,nedalyvavusių butų susirinkime balsą,priima,kaip „Už“ balsavusius veiksmą. Ačiū už atsakymą.
Protokolo pildymo klaidos
Renkant valdymo organus protokole buvo parašyta "už kandidatą A.V. buvo 22 balsai, už kandidatą V.M.K buvo 15 balsų, 2 susilaikė. Klaida tame, kad reikėjo parašyti "už A.V. 22, prieš 15, 2 susilaikę. Už V.M.K. 15, prieš 22, 2 susilaikę. Registrų Centras tai užskaitė kaip trūkumą. Ar galima papildyti jau parašytą ir priduotą į RC protokolą? Kaip ištaisyti šią klaidą?
Protokole gali būti parašyta vien tik - kiek balsų "už", kiek blasų buvo prieš ir kiek susilaikė nėra taip svarbu ir neteko susidurti, kad to būtų reikalaujama. Ar tikrai tiksliai perteikėte įvardintą problemą? Jeigu tikslinsite protokolą, siūlytume prirašyti "...šiuo...
Situacijos, kai pirmininkas nevykdo pareigų
Norime sušaukti visų būtų savininkų visuotinį susirinkimą, bet bendrijos pirmininkas to nedaro. Surinkome parašus dėl susirinkimo sušaukimo, bet pirmininkas mūsų prašymo nepriima, liepė siųsti registruotu laišku. Taip ir padarėme. Kai pašto darbuotojas atnešė laišką, pirmininkas neįsileido, tada pašto darbuotojas išrašė kvietimą į pašto skyrių atsiimti laiško bet pirmininkas atsiimti laiško neina. Ką mum daryti?
Valdybos nariai ir revizijos pirmininkas nori likti nuošalyje, nes nenori susipykti su bendrijos pirmininku. Galbūt sprendimas galėtų būti toks: įmeskite pasirašytą reikalavimą į bendrijos buveinės pašto dėžutę ir pabandykite dar nueiti pas bendrijos pirmininką trise ir jam į teikti reikalavimą į rankas, gaunant ant kopijos žymą: "Gauta", data, vardas, pavardė, parašas. Pasirašykite ne mažiau kaip 3 asmenys aktą, kuriame aprašykite situaciją: kad tam tikrą datą buvo reikalavimas išsiųstas registruotu laišku, bet pirmininkas nepaėmė jo, kad tam tikrą datą įmetėte...
Ginčų Sprendimas
Jeigu savininkas mano, kad susirinkimo sprendimas pažeidžia jo teises, jis gali kreiptis į teismą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar susirinkimas buvo kompetentingas priimti sprendimą, ar buvo laikomasi kvorumo reikalavimų ir ar sprendimas neprieštarauja įstatymams.
Pavyzdžiui, jeigu bendrijos narių susirinkimas išnagrinėja namo savininkų susirinkimo kompetencijos klausimą, tai vien klausimo išsprendimas nesudaro pagrindo bendrijos narių susirinkimą ir jo sprendimą vertinti kaip namo savininkų susirinkimą ir kaip jo sprendimą. Toks sprendimas vertinamas kaip bendrijos narių susirinkimas ir kaip bendrijos priimtas sprendimas neatitinkančiu jo kompetencijos klausimu. Jis gali būti teismo panaikintas savininko ieškiniu kaip pažeidžiantis jo teises, jeigu savininkas nebuvo įtrauktas į klausimo svarstymą, o priimant sprendimą buvo nuspręsta dėl jo kaip savininko teisių ir pareigų (pavyzdžiui, sukurti bendros nuosavybės objektą, jį valdyti, naudoti ar disponuoti juo).
<...> susirinko 1/4 bendrijos narių ir neženkliai laimėjo variantas pašalinti parkingo vietas visoje gatvėje ir statyti draudžiamuosius ženklus. Daugiabutis pačiame Vilniaus centre, tad parkavimo vietų yra labai nedaug, o požeminio parkingo vietų nebebuvo perkant butą. Ar galima kaip nors ginčyti šį sprendimą? Iš kur sužinoti, kad sprendimas buvo teisėtas? Į el. paštą negavau biuletenių (pasirodo jie buvo įdėti Bendrijos FB grupėje ir prašyta atsispausdinti), o informacija apie nubalsuotą variantą nebuvo niekur skelbiama viešai (o tik paprašius).
Susirinkimo atšaukimas
Dėl pirmininko ligos atšaukiamas paskelbtas visų gyvenamų ir negyvenamų patalpų savininkų pakartotinis susirnkimas. Kokia yra atšaukimo procedūra ir kada greičiausiai ar 14+2 dienos, ar ankščiau galima skelbti nauja susirinkimo datą. Gyventojai informuoti el. paštu. skelbimai pakabinti skelbimų lentoje, įmesta į gyventojų pašto dėžutes.
Keistoka, kad susirinkimas atšauktas dėl to, kad vienas asmuo negali dalyvauti, juk susirinkimui gali pirmininkauti ir ne bendrijos pirmininkas, o kitas asmuo, ir tai neturėtų trukdyti priimti numatytus sprendimus. Na, bet gal turėjote svarių priežasčių...
Situacija netipinė ir neaprašyta Bendrijų įstatyme ar kitur, bet manytume, kad jeigu pakartotinis susirinkimas atšaukiamas, geriau būtų sušaukti iš naujo pirminį susirinkimą, pakartojant darbotvarkės klausimus ir iš...
Sklypo pirkimas bendrijos lėšomis
Gyvenu Vilniaus rajone. Gyvenvietėje yra įsteigta DGNSB. Įmonė, kuri statė namus, sklypą, kuriame buvo statybos, padalino į atskiras dalis, mūsų sklypas atitvertas tvora, yra įrengta visa infrastruktūra ir tt.
Šiuo metu įmonė, kuri vykdė statybas, bankrutuoja ir bankroto administratorius išparduoda sklypus. Bendrijos pirmininkas ir apie pusė gyventojų užsimanė pirkti sklypus kurie ribojasi su bendrijos sklypu. Dalis gyventojų tam prieštarauja ir nenori pirkti sklypo nes padidės įmokos, išlaikymas ir tt.
Pirmininkas sako, jei nuspręs dauguma tai sklypo pirkimas taps privalomas visiems bendrijos nariams. Ar teisėtai elgiasi pirmininkas ir ar toks sandoris neprieštaraus bendrijų įstatymui.
Civilinio kodekso 4.85 str. 1. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi...
Kiti klausimai
Aišku po pusmečio taip ir reikės, jei vilkinamas laikas. Norėčiau žinoti, ar elgiamasi teisingai, ar nėra tokiems darbams sutarties, terminų? Visi savininkai taip pat galėtų susitarti iš karto įnešti trūkstamą sumą. Arba daugumos savininkų sprendimu galima...
Visuotiniame butų savininkų susirinkime nubalsavome reikiama dauguma dėl balsavimo raštu dėl mažosios renovacijos - šiluminio punkto modernizavimo, kainą pasinkome preliminarią, kurią su komerciniu pasiūlymu gavome, su valstybės parama. Jokio projekto nedarėme, tai kaip tas balsavimas gali vykti, ar tai labiau apklausa, nes paskui oficialus balsavimas bus dėl konkrečios sumos, kai bus investicinis projektas. Buto savininkai norėjo pradžiai išgirsti visų namo butų savininkų poziciją, nes projektai mokami ir visi dokumentai tvarkomi, po sužinojimo apie gyventojų poziciją, taupant bendrijos lėšas.
Panašu, kad savininkai patvirtino sprendimą vykdyti renovaciją ir preliminarią kainą, o vėliau tvirtins galutinę kainą? Jeigu taip buvo nuspręsta, tai turi atsispindėti protokole.
Ar gali bendrijos narys bendrijos prižiūrimoje teritorijoje sodinti daugiametes ir vienmetes gėles pirktas iš asmeninių lėšų. Dalis gyventojų sutinka, o kita dalis gyventojų nesutinka, kad asmeninės gėlės augtų bendrijos teritorijoje. Konfliktas kyla kai gėlių sodintojas kviečia policiją ir kaltina gyventojus gėlių numarinimu, kai tik kokia gėlė nuvysta. Ar yra koks įstatymas reglamentuojantis DNSB teritorijos priežiūrą. Manyčiau, kad gėles turėtų pirkti bendrija, sąskaitą pateikiant norintiems prie namo turėti gėlių darželį su įpareigojimu periodiškai jį prižiūrėti. Ar aš klystu? Kas turi prisiimti atsakomybę, kai gėlių sodintojas nebepajėgia prižiūrėti užsodintos gėlėmis teritorijos?
Galiojančio Civilinio kodekso 4. 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu...
Sveiki, bendrijos pirmininkas, kelių gyventojų prašymu, ant stogelio virš mano balkono (gyvenu paskutiniame aukšte) įrengė šviestuvą apačioje esančiam takui apšviesti. Šis klausimas nebuvo sprendžiamas bendrijos susirinkimo metu, nebuvo balsuojama dėl apšvietimo variantų ar apšvietimo apskritai. Problema yra tame, kad dabar man už lango mirksi šviestuvas (jis su judesio davikliu), kas tikrai erzina, o taip pat yra apšviečiama dalis mano balkono, su kuo aš visiškai nesutinku, nes tai pažeidžia mano privatumą. Ar toks pirmininko sprensimas pagrįstas ir teisėtas? Kur reikėtų kreiptis, jei pirmininkas nesutinka pašalinti šviestuvo?
6. Butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų,...
Ar gali būtų savininkų susirinkimas, pvz.