Straipsnių ciklas apie Vilniaus rajonus tęsiasi pasakojimu apie Žirmūnus. Tikimės, kad šis pasakojimas įkvėps jus sudalyvauti „Gatvės gyvos“ organizuojamose ekskursijose ir susipažinti su miegamaisiais sostinės rajonais bei jų įdomiąja istorija.
Žirmūnų panorama. Šaltinis: Vikipedija
Žirmūnų raida: nuo kaimiškų apylinkių iki didžiausios seniūnijos
1959 metais įkurtas Vilniaus Namų statybos kombinatas pradėjo naują daugiabučių statybos erą Vilniuje - pasirodė stambiaplokščiai (blokiniai) namai. Nors ankstyviausi blokai išdygo Naugarduko (tuometės Partizanų g.) rajone, tačiau pirmasis kompleksiškai suformuotas masinis gyvenamasis rajonas, pristatytas tokių pilkų dėžučių, buvo Žirmūnai.
1962 metais, kai pradėjo kilti pirmieji namai būsimajame rajone, apylinkės atrodė dar labai kaimiškai, kur ne kur plytėjo kareivių valdyti plotai, stūksojo Tuskulėnų dvaras. Apskritai dešinysis Neries krantas užstatymu labai atsiliko nuo senojo Vilniaus kitapus upės, plaukiant Nerimi 1960-aisiais vaizdai prie dabartinio Šilo tilto skyrėsi radikaliai.
Projektuojant rajoną, nuspręsta, kad jį sudarys trys atskiri mikrorajonai (I, II ir III). Tiesa, tiek sovietiniuose, tiek šiuolaikiniuose šaltiniuose dažnai skirtingai įvardijami I ir II mikrorajonai, todėl paprastumo dėlei juos vadinsime pietiniu, viduriniu ir šiauriniu. Kiekviename iš trijų mikrorajonų buvo numatyta pastatyti po vidurinę mokyklą, keletą vaikų darželių, prekybos ir visuomeninių paslaugų kompleksų.
Šiandien Žirmūnai didesni nei buvo suprojektuoti pagal pirminį planą. Atgavus Nepriklausomybę, karinė Šiaurės miestelio teritorija nebeteko reikšmės, tad palaipsniui keičiant aplinką jis buvo prijungtas prie Žirmūnų. Seniūnijoje 2011 metais gyveno apie 46 000 gyventojų, tai didžiausia Vilniaus miesto seniūnija pagal šį rodiklį.
Žirmūnai iš viršaus. Šaltinis: MadeinVilnius.lt
Žirmūnų mikrorajonai: Kareivių gatvės 9A kontekstas
Žirmūnai tuometinėje spaudoje susilaukė daug dėmesio, vienas iš mikrorajonų (vidurinis) už savo novatoriškumą netgi buvo apdovanotas SSRS valstybine premija, tačiau ši šlovė tęsėsi tol, kol atsirado Lazdynai.
Pietinis mikrorajonas
Statytas 1964-1968 metais, chronologiškai antrasis iš trijų. Vyriausioji architektė Nijolė Chlomauskienė. Tai buvo didžiausias gyventojų skaičiumi ir artimiausias miesto centrui mikrorajonas, jame numatyta apgyvendinti apie 18 000 žmonių. Mikrorajono teritorija plytėjo trikampyje tarp Čarno (dab. Tuskulėnų), Žirmūnų ir Maršalo Krylovo (dab. Minties) gatvių.
Nors vyravo 5 aukštų blokiniai namai, pietiniuose Žirmūnuose atsirado pirmasis dvylikaaukštis daugiabutis namas adresu Žirmūnų g. 34. Naujakuriai į jį įsikėlė 1970 metų vasarą. Tiesa, šis namas yra plytinis, mat blokinius dvylikaaukščius sugebėta sukonstruoti jau tik statant Lazdynus. Prekybos ir paslaugų centro funkciją mikrorajone atliko „Minskas“, kuris, be maisto prekių parduotuvės, ryšių skyriaus, kirpyklos ir knygyno, turėjo ir vieną iš nedaugelio mieste dietinių valgyklų. Pagal seną papratimą, daugelis vilniečių šiandieninę „Iki“ parduotuvę vis dar vadina „Minsko Iki“.
Vidurinis mikrorajonas
Šis mikrorajonas yra seniausias, jo statybos vyko 1962-1967 metais pagal Birutės Kasperavičienės projektą, teritorija driekėsi ant aukšto Neries skardžio, apribota Žirmūnų, Generolo Obuchovo (dab. Kareivių) gatvių ir Neries. Čia buvo numatyta apgyvendinti 12 000 žmonių.
1966 metais pastatyti pirmieji devynaukščiai namai (Žirmūnų g. 57, 9, tokie patys Savanorių pr. 21, 33 ir pan.), jų butai buvo maži, vos 21 ir 30 kv. metrų, pirmiausia skirti viengungiams ir mažoms šeimoms, suplanavimas koridorinio tipo, liftai išskirtinai siauri.
Mikrorajono centras vadinosi tiesiog „Žirmūnai“ (pastatytas 1969 m.). Jame, be įprastų įstaigų, buvo įsikūręs ir to paties pavadinimo 150 vietų restoranas, kuris paliko pėdsaką Lietuvos pogrindinės muzikos istorijoje - 1971 m. Įdomu tai, kad renginys pagal pirminį planą turėjo vykti Kirtimų kultūros centre, tačiau valdžios atstovams susekus šią informaciją, teko skubiai keisti jo vietą. Taip jis įvyko „Žirmūnuose“.
Prie pagrindinio centro pastato iki šiol yra išlikusi dalis 1970 metų Kazio Kisielio sukurtos skulptūrinės kompozicijos „Džiaugsmas“. Dalis dėl to, kad bronzinis berniukas ir spiralė jau dingusi. 2016 metais „Žirmūnų“ pastatas buvo nušluotas nuo žemės, sklypas parengtas naujos „Lidl“ parduotuvės statyboms, tačiau „Džiaugsmas“ išliko ir primins senus laikus.
Svarbu paminėti, kad būtent šis mikrorajonas (ne visi Žirmūnai apskritai!) 1968 metais buvo apdovanotas SSRS valstybine premija.
Šiaurinis mikrorajonas
Naujausias iš trijų, statybos vyko 1964-1969 metais, pagal Laimos Burneikienės projektą. Teritorija plytėjo į šiaurę nuo Generolo Obuchovo (dab. Kareivių) gatvės iki Neries. Tai - atokiausias Žirmūnų mikrorajonas. Čia buvo apgyvendinta 15 000 žmonių, veikė automatinė telefonų stotis ir prekybos mokykla, pramoninių prekių parduotuvė „Astra“.
Nors Sovietų Sąjungoje naktinių barų tuomet buvo mažai, trys buvo Vilniuje, o vienas iš jų - šiauriniuose Žirmūnuose.
Žirmūnų mikrorajonų schema. Šaltinis: VPlanas.lt
Nauji projektai Kareivių gatvėje: gyventojų nuogąstavimai ir savivaldybės pozicija
Vilniaus miesto savivaldybės patalpose viešojo susirinkimo metu bus aptariami naujausi projektiniai siūlymai, kuriuose pristatomas naujas daugiabutis namas su komercinėmis patalpomis. Šiuo metu sklype esantis prekybinis pastatas būtų griaunamas, didžioji dalis antžeminės automobilių parkavimo aikštelės būtų naikinama, įrengiama daugiau naujų želdynų.
„Sklype projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis ir požeminiu garažu. Antžeminė daugiabučio dalis bus skaidoma į du korpusus. Antžeminės dalies korpusai sklype bus talpinami arčiau Žirmūnų gatvės, todėl bus suformuojamas vidinis kiemas (privati daugiabučio gyventojų erdvė). Rytinėje sklypo dalyje numatoma pusiau privati vieša erdvė, parkavimo aikštelės. Patekimai į komercines patalpas numatomi nuo Žirmūnų gatvės ir iš šiaurinės sklypo dalies. Daugiabučio namo gyventojams patekimai į korpusus, numatomi iš vidinio kiemo. Tokiu būdu atskiriami gyventojų ir komercinių patalpų srautai. Vidiniame kieme numatomos vaikų žaidimo aikštelė, aktyvaus laisvalaikio, bei pasyvaus laisvalaikio zonos. Likusioje vidinio kiemo dalyje numatomi pėsčiųjų takai, butų lauko terasos, sklypas bus gausiai apželdinamas“, - apie būsimą projektą rašoma projektiniuose siūlymuose.
Projekto techniniai parametrai:
- Planuojamo objekto adresas - Žirmūnų g. 68A, Žirmūnai;
- Sklypo plotas - 6 950 m2;
- Apželdintas sklypo plotas - 2 160 m2 (30% sklypo ploto);
- Pastato bendras plotas - 15 988 m2;
- Statinio aukštis - 7 aukštai (iki 27,20m aukščio);
- Pastato energetinio efektyvumo klasė - A++;
- Butų kiekis - 200 vnt.;
- Komercinių patalpų kiekis - 20 vnt.;
- Automobilių parkavimo vietų skaičius - 173 vnt. (požeminis ir antžeminis parkavimas);
- Dviračių saugyklų/sandėliukų kiekis - 54 vnt.
Žirmūnų gyventojų žodžiais, pastaruoju metu tankiai apgyvendintose šiaurinėse Žirmūnų teritorijose įsivyrauja betonizacija, želdynų naikinimas, vienas po kito skelbiami daugiabučių ir verslo centrų statybų projektai.
Pirminiame projekte Žirmūnų g. 109, laiško autorių teigimu, buvo numatytas administracinės paskirties pastatas, tačiau galiausiai paaiškėjo, jog planuojami net 185 butai: vienas 9 aukštų gyvenamasis namas, trys 6 aukštų gyvenamieji namai ir vienas komercinės paskirties pastatas. Gyventojai nuogąstauja, jog vietinių gyvenamoji kokybė suprastės.
Vilniečiai nuogąstauja dėl išaugsiančių transporto srautų teritorijoje, kuri ir taip skendi spūstyse, dėl didžiulės oro taršos, niekaip neišsprendžiama šiame rajone ir transporto priemonių statymo problema. Neabejojama, jog naujakuriai turės daugiau nei po vieną automobilį, todėl vietų automobiliams statyti ieškos kaimyniniuose kiemuose, rajone jau dabar perpildytos mokyklos ir darželiai, trūksta žaliųjų plotų.
Projekte numatoma vaikų žaidimų aikštelę įrengti ant komercinės paskirties namo stogo šlaito, kur sunkiai įsivaizduojamos galimybės pasislėpti nuo saulės, sklypas gyventojų intensyviai naudojamas susisiekimui pėsčiomis, tačiau jei naujasis daugiabučių kvartalas būtų apjuostas tvora ir nepraeinamas, tą padaryti būtų sudėtinga.
Netoli, anot gyventojų, numatoma ir daugiau daugiabučių bei biurų projektų, kurie tik dar labiau pagilins šias problemas (Žirmūnų-Kareivių g. kampiniame sklype, šalia sporto klubo „Impuls“ planuojami 5 devynaukščiai pastatai, Lietuvos banko būstinės (Žirmūnų g. 151) rekonstrukcija, „Verkių sodo“ (Verkių g. 39) projektas, verslo centras ir daugiabučiai (Verkių g. 50), Verkių autobusų parko iškėlimas ir jo vietoje naujo verslo centro bei daugiabučių projektas, daugiabučių ir verslo centras Kareivių g. 5).
„Pastaruoju metu itin suintensyvėjęs šios Žirmūnų mikrorajono dalies tankinimas ir nesprendžiamos esamos infrastruktūros problemos seniesiems Žirmūnų gyventojams kelia rimtą susirūpinimą ir neužtikrintumą dėl ateities. Tokia tendencija yra pražūtinga ir ilgalaikėje perspektyvoje reikš esamų ir naujai atsikraustančių gyventojų gyvenimo kokybės bloginimą“, rašte apgailestauja vietos gyventojai.
Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio komentare teigiama, jog pats projektas nėra kokybiškas nei architektūrine, nei urbanistine prasme, ir toks projektas savivaldybei nepriimtinas. Jis nesukuria kokybės nei esamiems gyventojams, nei būsimiems. Šitoje vietoje tikrai atsiras pastatas, tačiau reikia surasti jo tvarų santykį su aplinka, kad tas pastatas sukurtų, o ne gadintų bendrą vaizdą.
„Mes siekiame, kad Vilnius būtų kompaktiškas miestas - vaikštomas, su puikiomis viešosiomis erdvėmis, paslaugomis ir darbo vietomis greta būsto. Gyventojų skaičius mieste auga, didėja būsto poreikis, tad turime dvi galimybes plėstis - pūsdamiesi į priemiesčius, kas reiškia nepakeliamus infrastruktūros plėtros kaštus tiesiant naujus kelius ir kitą infrastruktūrą, arba plėtojant projektus miesto viduje, užtikrinant paslaugas arčiau namų, mažinant kelionių trukmę, sykiu - ir taršą.
Paradoksas yra tas, kad tarša didėtų tada, jei mes miesto centrinėje dalyje nestatytume pastatų, nes tuomet tie pastatai atsirastų už miesto, taip daugėtų kelionių, transporto judėjimo, žmonės mažiau judėtų patys, nes daugiau laiko praleistų automobiliuose.
Todėl projektai, efektyviau išnaudojantys vidinius plėtros rezervus, yra tvaresni. Aišku, jie negali būti vystomi miesto žaliųjų erdvių sąskaita. Todėl naujajame bendrajame plane tiksliai nustatėme šių erdvių ribas ir invazija į jas negalima“, - komentavo M. Pakalnis.
tags: #daugiabutis #gyvenamasis #namas #kareiviu #g #9a