Daugiabučių Renovacijai Naudojamos Medžiagos: Apžvalga ir Palyginimas

Renovacija, o tiksliau daugiabučių renovacija - tema, įtraukianti vis platesnį gyventojų ratą. Anksčiau ar vėliau daugiabučio gyventojams tenka spręsti - kokią fasado apdailą pasirinkti? Daugiabučių renovacija, jos pasiekimai ir problemos aktualios ir mūsų įmonei. Nuolat ieškome naujų medžiagų renovuojamų daugiabučių fasadams, lyginame jų savybes ir atrenkame, mūsų manymu, labiausiai tinkamas pritaikymui Lietuvoje. Įsitikinome, kad neretai deklaruojami medžiagos parametrai atrodo įspūdingai, bet aklai, be praktinių bandymų, jais tikėti rizikinga. Dažnai tik laikas parodo tikrąsias apdailos medžiagų savybes.

Dekoratyvinis tinkas

Plačiai paplitę struktūriniu tinku dengti daugiabučių fasadai. Tai lėmė žemiausia jų kaina ir realių alternatyvų ilgą laiką nebuvimas. Pigiausi jie yra ir dabar. Atkreipiame dėmesį, kad tinkas tinkui nelygu - jų savybės labai skiriasi. Iš savo patirties ir aplink matomų pavyzdžių galime pasakyti - daugiabučio namo tinkavimas dekoratyviniu tinku yra atsakingas procesas, kurio rezultatui įtakos turi daug faktorių: ir tinkamo tinko parinkimas, ir aplinkos temperatūra bei drėgnumas, ir jų kitimas darbo metu, ir technologijos laikymasis... Rezultatą gali sugadinti staiga prasidėjęs lietus arba nedidelė klaida darbuose. Yra ir gražių pavyzdžių.

Fibrolight plokštės

Ne tiek nuo aplinkos faktorių priklausantis, bet panašus į tinkavimą yra fasadų apklijavimas fibrolight plokšte. Termoizoliacinė plokštė fibrolight pagaminta iš fibrocementinės plokštės ir prie jos priklijuoto poliuretano sluoksnio, iš abiejų pusių padengto aliuminio folija. Visas šis „sumuštinis“ poliuretano klijais klijuojamas prie pastato sienos. Poliuretano sluoksnis užtikrina šilumines „sumuštinio“ savybes, o iš lauko pusės jį saugo fibrocementinė plokštė. Plokštės savybes galima rasti gamintojo tinklapyje. Mums svarbesnis atrodo savybių palyginimas - taip lengviau vertinti.

Plytelės

Informacijos apie ventiliuojamus fasadus plitimas, pranašumų suvokimas sąlygoja tai, kad vis dažniau renovuojamų daugiabučių gyventojai sutinka investuoti daugiau, kad gautų patikimą ilgalaikį rezultatą. Matyt, neliko nepastebėtos ir klaidos, padarytos tinkuojant fasadus, ir ventiliuojamų fasadų kainų mažėjimas. Iš visų gaminamų akmens masės plytelių paviršių, mūsų manymu, fasadui yra tinkamiausios plytelės su struktūriniu (nelygiu) paviršiumi. Plytelių briaunos gamykloje apipjautos iki tikslių išmatavimų (rektifikuotos), todėl vienodų tarpų tarp plytelių išlaikymui galima naudoti šabloną. Plytelės pjaustomos standartine pjaustymo įranga montavimo vietoje. Nupjautų briaunų nereikia nei apdirbti nei impregnuoti. Plytelių tvirtinimo elementai iš nerūdijančio plieno labai supaprastina įrengimo procesą - nereikia gręžti kiaurymių ir įrenginėti paslankios terminei deformacijai kniedžių tvirtinimo sistemos. Dirbti galima ir žiemą. Sąlyginai nedideli plytelės matmenys leidžia atkartoti ir smulkesnius fasado elementus. Plytelės supakuotos kartoninėse dėžutėse ir sudėtos ant palečių. Gali būti saugomos bet kokiomis oro sąlygomis ir esant bet kokiai temperatūrai. Ir paletės, ir dėžutės gali būti sukrautos viena ant kitos keliais aukštais. Plytelių negalima mėtyti. Siūlome naudoti plyteles su struktūriniu matiniu paviršiumi. Patariame pasidėti atsargai bent po vieną kiekvienos spalvos plytelių dėžutę.

Fasadų Tipų Palyginimas

Fasadas su plytelėmis yra ventiliuojamas, o su fibrolight plokšte uždaras. Renovuojamuose daugiabučiuose, kur nėra tinkamos ventiliacijos, ventiliuojamas fasadas ypač reikalingas. Plytelės fizinės savybės yra geresnės už fibrocementinės plokštės savybes. Lyginame su firbrocementine plokšte, nes ši išorinė firbrolight plokštės dalis apsprendžia viso „sumuštinio“ fizines savybes. Plytelių tvirtinimo karkasas leidžia plyteles sudėti lygiai (vienoje plokštumoje) prieš tai neišlyginus apšiltinamos sienos. Lietuvoje nėra su fibrolight plokšte įrengtų namų.

Nusprendus renovuoti daugiabutį namą, kyla klausimas, kokį fasadą rinktis - vėdinamą ar tinkuotą? Daugiabučiams namams šiltinti gali būti naudojamas tiek vėdinamas, tiek ir tinkuotas fasadas. Pavyzdžiui, tinkuojamo fasado apdailai yra naudojami tik kelių rūšių plonasluoksniai tinkai, o vėdinamo fasado atveju viskas kiek kitaip. Pasirinkus šį būdą išorės apdailą galima rinktis iš labai didelio apdailinio medžiagų asortimento. Taip pat būtina žinoti, kad, įvykus nelaimei ar esant mechaniniams pažeidimams, vėdinamo fasado išorinę apdailos dangą paprasta ir nebrangu pakeisti nauja. Svarbu paminėti ir tai, kad, pasirinkus vėdinamą fasadą, šiltinant išorės sienas, yra įrengiamas oro tarpas. Taip užtikrinamas laisvas oro judėjimas ir drėgmė gali pasišalinti, tokiu būdu šiltinimo medžiaga nekaupia drėgmės ir nepraranda savo savybių. Specialistai pabrėžia ir tai, kad vėdinamo fasado konstrukcijoje vyksta natūrali oro cirkuliacija. Taip pat toks fasadas yra naudingas ir tuo, kad jo apdailos medžiagos gali būti itin atsparios smūgiams ir net pagamintos iš nedegių medžiagų. Tačiau nereikia manyti, kad tinkuotas fasadas absoliučiai visur nusileidžia vėdinamam. Specialistai pastebi, kad, palyginti su tinkuojamu fasadu, vėdinami fasadai yra brangesni. Nusprendus renovuoti savo namą būtina daug dėmesio skirti medžiagoms, kurios bus naudojamos. Gyventojams turėtų būti aktualu, kad visos medžiagos būtų sertifikuotos, atitiktų aukščiausius reikalavimus bei turėtų tą patvirtinančius dokumentus.

Fibrocementinės plokštės

Išsamios fibrocementinės plokštės charakteristikos pateiktos gamintojo puslapyje. Sąlyginai didelis vandens įgeriamumas. Jį lemia ne pati plokštės medžiaga, o jos paviršiaus apdirbimas kitomis medžiagomis. Pjūvio vietas reikia nušlifuoti ir impregnuoti - papildomos laiko ir medžiagų sąnaudos. Platesnė spalvų gama. Šio daugiabučio namo (Beržų g. 28, Rietavas) gyventojai fasado renovacijai pasirinko fibrocementinę plokštę. Nuotraukos darytos 2014 m. Pastebėjimas: fibrocementinėmis plokštėmis dengti fasadai praėjus laikui ženkliai vienas nuo kito skiriasi.

HPL plokštės

HPL plokštė - aukšto slėgio laminato plokštė. Savo fizinėmis savybėmis artima akmens masės plytelių savybėms. HPL plokštė dėl aukštos kainos daugiabučių renovacijoje naudojama itin retai.

Mitai apie kultūros paveldo pastatų renovaciją

Nusprendus renovuoti savo namą būtina daug dėmesio skirti medžiagoms, kurios bus naudojamos. Gyventojams turėtų būti aktualu, kad visos medžiagos būtų sertifikuotos, atitiktų aukščiausius reikalavimus bei turėtų tą patvirtinančius dokumentus.

Mitas: nieko nebus galima keisti

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidingų nuomonių yra ta, kad kultūros paveldo objektuose negalima atlikti jokių pokyčių. Visgi, anot specialistų, šie pastatai gali būti sėkmingai atnaujinami, nors ir reikia laikytis tam tikrų paveldosaugos reikalavimų. Kaip teigia Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Rasa Trapikienė, renovacijos sprendiniai turi būti parenkami taip, kad būtų išsaugotas kultūros paveldo objekto autentiškumas: pastato vertingosios savybės, architektūrinė visuma ar išvaizda (naudojamos medžiagos, apdaila). Sprendimus būtina priimti kompleksiškai įvertinus pastato techninę būklę, šilumos nuostolių priežastis, statybinių medžiagų savybes, komforto poreikius, šildymo sistemos tipą, objekto paskirtį, patalpų erdvinius parametrus, langų ir lauko durų būklę, atliktų taikomųjų tyrimų (polichromijos, drėgmės, mūro ir kt.) duomenis bei išorės aplinkos sąlygas.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad nors svarbiasia išsaugoti vertingąsias pastato savybes, tačiau tai nereiškia, kad negalima atlikti būtino remonto ir modernizavimo. „Leidžiama atnaujinti inžinerines sistemas - tokius elementus kaip vamzdynai, šildymo įranga, sutvarkyti stogą, rūsius ar, saugant fasadą, atlikti šiltinimą iš vidaus. Svarbu, kad visi šie sprendimai būtų iš anksto suderinti su Kultūros paveldo departamentu“, - teigia V. Trakimavičius.

Mitas: renovacija užtruks per ilgai

Dalis gyventojų vis dar dvejoja imtis renovacijos, nes mano, kad kultūros paveldo statusą turinčių daugiabučių atnaujinimas užtrunka labai ilgai. Vis dėlto specialistai akcentuoja - nors šie projektai reikalauja daugiau derinimo etapų, jie tikrai įgyvendinami per racionalų laiką. „Paveldosaugos reikalavimai įveda papildomų žingsnių - būtina atlikti vertingųjų savybių ir polichrominius tyrimus, sudaryti vertingųjų elementų apskaitą, o projektinius sprendinius suderinti su Kultūros paveldo departamentu. Taip pat gali būti keliami konkretūs reikalavimai dėl fasado šiltinimo būdo, langų ar durų medžiagiškumo, autentiškų detalių atkūrimo. Tačiau tai - ne kliūtis, o neatsiejama proceso dalis, užtikrinanti, kad paveldas bus išsaugotas. Turint patyrusią projektuotojų komandą ir aiškų veiksmų planą, renovacijos eiga vyksta nuosekliai ir dažnu atveju neužtrunka ilgiau nei įprasto daugiabučio atnaujinimas“, - teigia daugiabučių modernizavimo ekspertas Edvinas Bindokas.

Anot jo, renovacijos procesas dažniausiai užsitęsia ne dėl techninių ar teisinių etapų, o dėl gyventojų apsisprendimo. „Laikotarpis nuo projektavimo pradžios iki darbų įgyvendinimo trunka tiek, kiek įprasta tokio pobūdžio projektams. Tačiau kol sprendimas nepriimtas, pastato būklė toliau blogėja - kaupiasi defektai, auga priežiūros kaštai, o sprendimo būtinybė niekur nedingsta. Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnės rizikos ir sąnaudos“, - pabrėžia E. Bindokas.

Mitas: renovacija bus brangesnė

Gyventojai dažnai baiminasi ir to, kad kultūros paveldo daugiabučių renovacija kainuos pernelyg daug - ypač dėl paveldosaugos reikalavimų. Tačiau specialistai pabrėžia, jog išlaidos neturėtų gąsdinti, ypač įvertinus valstybės teikiamą paramą ir ilgalaikę naudą. „Šiuo metu galiojančios sąlygos - išskirtinai palankios. Kultūros paveldo daugiabučiams netaikomas reikalavimas pasiekti B arba A energinio naudingumo klasę ir ne mažesnius kaip 40 proc. šiluminės energijos sutaupymus, pakanka užtikrinti, kad būtų sutaupyta tik 25 proc. šilumos energijos. Gyventojai taip pat gali pasinaudoti lengvatiniu 20 metų kreditu su fiksuota 3 proc. metine palūkanų norma“, - sako APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas.

Be to, renovacija leidžia vienu metu išspręsti svarbiausias daugiabučio technines problemas - nuo inžinerinių sistemų iki stogo ar fasado būklės. Tai sumažina nuolatinio lėšų rinkimo poreikį smulkiems, bet brangiai kainuojantiems remontams ir padeda užtikrinti ilgalaikį pastato funkcionalumą bei patogias gyvenimo sąlygas.

Daugiabučių Renovacijos Apimtys ir Finansavimas

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskutinio kvietimo daugiabučiams atnaujinti metu gavo beveik 500 paraiškų, kurių bendra investicijų suma siekia 445 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršijo pirminę kvietimui numatytą investicijų sumą, planuota taikyti konkursinį paraiškų atrankos būdą. Tačiau to neprireikė - pasitelkus papildomus finansavimo šaltinius, nuspręsta finansuoti visus kvietimo sąlygas atitinkančius daugiabučių atnaujinimo projektus, kurių - 477. Iš 477 patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį jų planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (28) ir Tauragės rajono (21) savivaldybės.

„Pasirašius sutartis, bus pereinama į kitą projektų įgyvendinimo stadiją - prasidės projektavimo darbai, po kurių seks rangovų paieška," - teigia Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė. Pagrindinė šio kvietimo sąlyga - atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Pagal šį kvietimą modernizuojamiems daugiabučiams, ketinantiems pasiekti A klasę, numatytas 410 mln. Eur finansavimas: jį sudaro lengvatinis kreditas, projekto parengimo išlaidų kompensavimas, 30 proc. išlaidų kompensacija įgyvendinus projektą bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.

2022 metais Aplinkos ministerijos užsakymu ekspertų įmonė atliko tipinio daugiabučio renovacijos į C, B ir A klases modeliavimą. Modeliavimui ir analizei pasirinktas tipinis surenkamų g/b plokščių daugiabutis. Šiam pastatui jau buvo paruoštas investicijų planas, kuriame buvo numatyta pasiekti C arba B energinio naudingumo klasę. Papildomai buvo parengtas trečias priemonių paketas, kurį įgyvendinus, pastatas pasiektų A energinio naudingumo klasę.

Į namo modernizavimo priemonių modelius buvo įtrauktos energiją taupančios priemonės - šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės sienų šiltinimas, langų ir durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas arba rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas. Į A klasę įtrauktas rekuperacinės vėdinimo sistemos butuose įrengimas, kad būtų užtikrinti norminiai higienos reikalavimai, nors rekuperacinė vėdinimo sistema A klasės pastatams neprivaloma. Pasirodė, kad pasiekus C klasę, lyginant su esama būkle, sutaupoma 60 proc. sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniu ruošti (kWh/m²/metus). Atitinkamai B klasę - 61 proc., o A klasę - 70 proc. sąnaudų.

Daugiabučio renovacijos kaina (1 kv. metrui) C klasei pasiekti sudaro apie 506 Eur, B klasei -apie 520 Eur, o A klasei -apie 623 Eur. Skaičiuojant preliminarų mėnesinės įmokos dydį gyventojams (be palūkanų) Eur/m², C energinio naudingumo klasės pastate ji syruoja nuo 1,32 iki 1,40, B energinio naudingumo klasės pastate - nuo 1,36 iki 1,44, A energinio naudingumo pastate - nuo 1,60 iki 1,72. Darbų ir medžiagų kainos skaičiuotos pagal 2022 metų pabaigos kainas.

Renovacijos būdai ir priemonės

Ne viename mokslo darbe nagrinėtas ne teorinis, bet ir realus daugiabučių atnaujinimo priemonių efektyvumas. Objektyviausiai bet kurios priemonės efektyvumą rodo sutaupytos šilumos energijos kainos rodiklis, nusakantis kiek kainuoja sutaupyti 1 kWh arba 1 MWh šilumos. Pavyzdžiui, 10-ies modernizuotų daugiabučių namų analizė parodė, kad didžiausią šilumos energijos kiekį taupo fasado šiltinimas. Ši priemonė vidutiniškai sutaupo 20-40 proc. šilumos energijos, tuo pačiu ir gyventojų pinigų. Tiesa, reiktų nepamiršti, kad šiai priemonei įgyvendinti reikia daugiausiai lėšų, bet ji ir efektyviausia, neleidžianti laukan išleisti kone pusę reikalingos šilumos, ką rodo praktiškai visų neapšiltintų daugiabučių termovizinės nuotraukos.

Šilumos nuostoliai nemodernizuotame daugiabutyje.

Pagal šilumos energijos taupymo priemonių efektyvumą buvo sudarytas reitingas, kuriame matyti, kad fasado šiltinimas yra viena efektyviausių renovacijos priemonių.

Daugiabučio fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Polistireniniu putplasčiu apšiltintos sienos arba, kaip oficialiai vadinama, tinkuojama termoizoliacinė sistema, yra efektyvus ir ekonomiškai greičiausiai atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas. Priklausomai nuo esamų sienų šiluminės varžos arba šilumos laidumo koeficiento ir siekiamo rezultato, sienos gali būti apšiltintos plonesniu ar storesniu putplasčio sluoksniu. Senos statybos daugiabučių namų gelžbetoninės lauko sienos turi labai mažą šiluminę varžą ir jų apšiltinimui iki norimos energinio efektyvumo klasės reikalavimų būtina naudoti daugiau termoizoliacinės medžiagos.

Vėlesnės statybos daugiabučių namų sienos jau buvo dalinai apšiltintos gamykloje, gelžbetoninių plokščių gamybos metu, ir papildomam apšiltinimui reikalinga mažiau termoizoliacinės medžiagos. Tikslus izoliacinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas įvertinus realius gelžbetonio sienų šiluminius parametrus. Orientacinius „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokščių storius galima prognozuoti iš žemiau pateiktos lentelės.

Orientacinis putplasčio storio skaičiavimas sienų šiltinimui, renovuojant daugiabutį ir siekiant A klasės:

Pasirinkus norimą putplasčio plokščių tipą, žinant storį ir šiltinamų sienų plotą, nesudėtinga apskaičiuoti reikalingą termoizoliacijos kiekį ir kainą. Savaime suprantama, tai ne gryna sienų šiltinimo kaina, prisideda priedų ir darbų kaina, tačiau orientacijai ir palyginimui labai naudinga. Tinkuojama termoizoliacinė sistema plačiai paplitusi, nėra sudėtinga įrengti, vadinasi, rasti rangovą, atliekantį fasadų apšiltinimo darbus, nebūtų sudėtinga.

Tinkuojamos termoizoliacinės sistemos pjūvis ir sudėtinės dalys.

Be termoizoliacinės medžiagos svarbus ir kartais pamirštamas dalykas yra sienų paruošimas šiltinimui, kurį sėkmingai gali kontroliuoti patys daugiabučio gyventojai. Kad termoizoliacija būtų efektyvi, reikia, kad sienos būtų švarios, sausos, nuo jų nuvalytos druskų, pelėsinių grybų ir samanų apnašos, užtaisyti plyšiai, ištrupėjusios vietos. Būtina išvalyti ir užsandarinti stambiaplokščių siūles, kad juose neliktų drėgmės. Klijuojant putplasčio plokštes tarp plokščių ir sienų neturi likto oro tarpo, klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. klijuojamų plokščių paviršiaus. Yra ir daugiau šiltinimo detalių, kurias sėkmingai gali kontroliuoti gyventojai. Pavyzdžiui, jei atliekamas eksploatuojamo pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai cokolio šiltinimo sistemos viršus nuleidžiamas žemyn ≥ 100 mm Jei namas yra su išsikišusiu cokoliu, tai šiltinimo sistemos viršus iškeliamas aukštyn ant sienos ≥ 100 mm ir papildomai dedamas šilumos izoliacijos intarpas. Taip daroma tam, kad išvengtume šiluminio tiltelio ir apsaugotume nuo šalčio prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis. Jei šilumos izoliacija nenuleidžiama, tai ties cokolio viršumi į patalpas gali skverbtis ne tik šaltis, bet ir kauptis drėgmė bei veistis pelėsiai. Sienų ir cokolio termoizoliacijos sluoksnio plyšiai turi būti užsandarinti polistireno atraižomis arba užpildyti montažinėmis putomis.

Medinių Daugiabučių Renovacija

Mediniai daugiabučiai - tylūs mūsų miestų liudininkai, menantys praeitį ir išsaugantys savitą architektūrinį veidą. Tačiau kartu jie dažnai slepia ir kitą realybę: šalti kambariai, pelėsio pažeistos sienos, didžiulės sąskaitos už šildymą. Ar tokį namą dar įmanoma prikelti naujam gyvenimui? Lietuvos miestuose ir miesteliuose vis dar stovi nemažai medinių daugiabučių, kurie yra tarpukario ar pokario laikotarpio statiniai, menantys šalies istoriją. Tačiau tokių namų gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis ir natūraliai pradeda svarstyti - ar tokį pastatą apskritai įmanoma renovuoti? Vis tik dalis medinių daugiabučių yra avarinės ar blogos techninės būklės, todėl prieš modernizaciją būtina įvertinti visą konstrukciją, pamatus, laikančiąsias sienas.

Tačiau dažniausiai pokyčiai yra įmanomi. O tai - labai gera naujiena, mat seni mediniai daugiabučiai yra gana problematiški. Pavyzdžiui, jie praktiškai neturi termoizoliacijos - žiemą juose šalta, o šiluma greitai išeina per sienas, stogą ir grindis. Jokie darbai renovacijos metu neatliekami padrikai bei skubotai. Prieš pradedant modernizaciją atliekama ekspertizė, kurios metu nusprendžiama, kurias pastato dalis būtina sustiprinti ar pakeisti. Šiuolaikinės specialios technologijos leidžia apšiltinti medines sienas taip, kad būtų išlaikytas autentiškas pastato vaizdas, tačiau ženkliai pagerėtų šilumos izoliacija. Specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad renovacijos metu pakeičiami vamzdynai, elektros instaliacija, įrengiama moderni ventiliacija. Atnaujinti mediniai daugiabučiai tampa energetiškai efektyvūs - šildymo išlaidos sumažėja kelis kartus. Renovacija pašalina pelėsį, drėgmę ir skersvėjus, užtikrina geresnį mikroklimatą. Net ir senas, bet modernizuotas medinis daugiabutis tampa patrauklus pirkėjams ar nuomininkams. Pasitelkus tinkamus sprendimus, namo medinė architektūra išsaugoma, o kartais net paryškinama.

Mediniai daugiabučiai - svarbi mūsų miestų istorijos ir architektūros dalis. Nors jų modernizacija iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga, specialistai įsitikinę: tinkamai parengus projektą, pasirinkus patyrusius rangovus ir pasinaudojus valstybės parama, tokie pastatai gali sėkmingai atgyti.

tags: #daugiabuciu #renovacijos #medziagos