Kaip pasiskirsto pasaulio turtai: statistika ir tendencijos

Mokslininkai skambina pavojaus varpais: turtinė nelygybė, bent jau Amerikoje, artėja prie istorinių rekordų. Tuo metu Lietuvoje nesivarginama skaičiuoti, kiek viso turto priklauso turtingiausiesiems. Ką tik pasirodęs mokslininkų Emmanuelio Saezo (Berkley, JAV) ir Gabrielio Zucmano (London School of Economics, Didžioji Britanija) darbas skelbia, kad turtinė nelygybė, bent jau JAV, artėja prie rekordinių lygių.

Kaip rašo „The Economist“, mokslininkai surinko duomenis apie tai, kiek turto priklauso turtingiausiems, o kiek vargingiausiems gyventojams. Darbo autoriai skelbia, kad praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje 10 proc. turtingiausiųjų priklausė 84 proc. viso turto JAV, o 0,1 proc. turtingiausiųjų turėjo beveik tiek pat turto (22 proc.) kiek 90 proc. gyventojų.

Turto pasiskirstymas JAV

Turtingųjų turtas vis auga

Šiais metais tai, kad turtingieji tampa vis turtingesni, patvirtino ir „Forbes“ žurnalistai. Jie konstatavo, kad milijonierių (skaičiuojant JAV doleriais) pernai metais pasaulyje buvo 16,3 mln. (2012 m. - 13,7 mln.). Jiems priklausė 42 proc. pasaulio turto (2012 m. - 38 proc.). „Forbes“ žurnalas skelbia, kad 2012 m. pasaulis praturtėjo naujais 110 milijardieriais.

Situacija Lietuvoje

Kiek Lietuvoje 1 proc. turtingiausiųjų savo žinioje turi turto, neskaičiuojama. Šalis pagal atskirtį tarp gyventojų galima lyginti ne tik pagal turto koncentraciją, bet ir pagal gaunamas pajamas. Eurostat duomenimis, 2010 m. šalies 10 proc. turtingiausių gyventojų gavo apie 20 proc. visų gaunamų pajamų. Tuo metu 10 proc. mažiausias pajamas gaunančių - vos daugiau nei 1,5 proc.

Žurnale „Filosofija. Sociologija” (2008 m.) Daiva Skučienė nagrinėja pajamų nelygybės Lietuvoje aspektą. Straipsnyje nurodoma, kad palyginus 1996 ir 2006 m. daugiausia išaugo labiausiai pasiturinčių gyventojų pajamos. Skaičiuojama, kad 2006 m. 10 proc. mažiausias pajamas gaunančių žmonių uždirbo 2,1 proc. turto, 2006 m. - 2,7 proc. Tuo metu 10 proc. turtingiausiųjų atitinkamai - 26,2 proc. ir 29,4 proc. Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad šalies pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Čia Lietuvą „lenkia“ tik Portugalija.

Gini koeficientas

Įvertinti pajamų pasiskirstymą valstybėje taip pat naudojamas Gini koeficientas, kuris rodo, kaip pajamos pasiskirsto tarp šeimų ar namų ūkių. Čia D. Skučienė pastebi, kad 1996-2006 m. Gini koeficientas išaugo 1,5 proc. punkto nuo 33,6 proc. Kuo šis skaičius arčiau 100 proc., tuo yra didesnė pajamų pasiskirstymo nelygybė. Pasaulio banko duomenimis, 2008 m. Lietuvos Gini koeficientas jau siekė 37,6 proc.

Nelygybės priežastys ir pasekmės

Ne visi turto ir pajamų nelygybę mato kaip neigiamą faktą. Pavyzdžiui, teigiama, kad nelygybė skatina inovacijas, tačiau prancūzų ekonomistas Thomas Pikkety įspėja - per didelė nelygybė netenka savo, kaip inovacijų skatintojos, funkcijos. Per didelė pajamų ir turto nelygybė - grėsmė demokratijai.

Th. Piketty tvirtina, kad didesnė lygybė kapitalizme įmanoma, jei valstybė griežčiau perskirsto turtą ir pajamas. Ekonomistas siūlo didesniais mokesčiais apmokestinti didžiausias pajamas gaunančius gyventojus, bet ir įvesti 15 proc. kapitalo mokestį. Savo knygoje Th. Piketty analizuoja, kaip praėjusiame amžiuje Prancūzijoje skirtumas tarp pajamų mažėjo. Ekonomistas daro prielaidą, kad tai buvo progresinių pajamų mokesčio po karo rezultatas.

Th. Piketty pastebi, kad turto nelygybė yra visada didesnė už pajamų nelygybę. 1990-1910 m. Europoje pajamų nelygybė buvo didesnė nei JAV. 2000-2010 m. JAV jau pavyko aplenkti Europą šiuo rodikliu.

Suvaldyti augančiai turto nelygybei Th. Pikkety be mokesčių siūlo pasaulyje įvesti didesnį finansinių institucijų skaidrumą, pasaulinį finansinių turtų registrą. Ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka teigia, kad prancūzų ekonomisto pasiūlymas įvesti pasaulinį turto mokestį geras, tačiau kyla viena problema - pasaulyje nėra bendros valdžios.

R. Lazutka teigė, kad darbo užmokestis kartu su socialiniu ir sveikatos draudimu yra stipriai apmokestinamas dydis, bet jį moka tie, kurie yra samdomi darbuotojai. Anot jo, Lietuvoje pajamų nelygybė - labai didelė problema, o kuo mažiau turtinga šalis, tuo pajamų ir turto nelygybė yra skaudesnė.

B. Gruževskis siūlo įsivaizduoti, kad mažas pajamas turintis gyventojas stovi kitoje upės pusėje. Taip pat B. Gruževskis siūlo didesnį pelno perskirstymą darbo naudai. G. Nausėdos teigimu, didesnio nei 1 mln. Lt vertės nekilnojamojo turto apmokestinimas būtent ir buvo vienas iš valdžios žingsnių mažinti nelygybę.

Kad Lietuvoje gana opi pajamų nelygybės problema sutinka ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas pateikia pavyzdį su pajamų apmokestinimu, kai ūkininkas gali uždirbti iki 150 tūkst. Lt per metus ir nemokėti pajamų mokesčio, eilinis darbuotojas GPM moka ir nuo minimumo, o iš palūkanų pajamas gaunantis žmogus apdovanojamas 10 tūkst. lengvata.

Taip pat N. Mačiulis teigia, kad Lietuvoje vis dar yra galimybės gauti pajamas ir kaupti turtą nelegaliai, pavyzdžiui, dalyvaujant neskaidriuose viešuosiuose pirkimuose ar kitais korupciniais procesais. Tokio pobūdžio pajamų ir turto nelygybės problema yra opiausia.

Pasak moneypulses.com, investavimas į ETF pradedančiajam leidžia paprastai ir pigiai įsigyti plačiai diversifikuotą pasaulinį portfelį, išvengti brangių vietinių fondų mokesčių ir pasinaudoti ilgalaikiu rinkų augimu. John Bogle sukūrė pirmąjį ETF 1975 metais, ir tai buvo revoliucija finansų pasaulyje.

Pasaulinis ETF fondas leidžia tapti visų pagrindinių pasaulio ekonomikų dalimi. Investavimas į pasaulinį ETF diversifikuoja riziką geografiškai ir padidina atsparumą vietinėms krizėms. Jei, pavyzdžiui, Europa patiria ekonominį nuosmukį, jis gali būti kompensuotas investicijomis JAV ar Azijoje. Be to, investavimas į pasaulinį ETF fondą leidžia tapti globalių kompanijų (Samsung, TSMC, Nestlé ar Toyota ir kt.) bendrasavininku.

ETF fondai turi 0.03 - 0.25% turto valdymo mokesčius. Tai reiškia, žmonės, pasirinkę brangesnius fondus praranda iki 197.000 EUR vien dėl didesnių valdymo mokesčių! Pagalvok - tai yra naujo buto kaina sostinėje! Situacija primena, kai perki vandenį parduotuvėje, tu gali įsigyti tą patį vandenį už 0.50 EUR arba už 12.50 EUR. ETF fondai yra tarsi „tiesioginis pirkimas iš gamintojo”, tu gauni tą patį produktą be tarpininkų ir antkainių. Ir nors konsultantai gali bandyti tave įtikinti, kad jų fondai kažkuo ypatingi, skaičiai kalba patys už save.

Kai investuoji į platų rinkos ETF, tu investuoji į žmonijos progresą. Istoriškai žiūrint, S&P 500 indeksas, kuris seka 500 didžiausių JAV įmonių, vidutiniškai uždirbo apie 7 - 10% per metus (įskaitant infliaciją). Taip, būna metų, kai rinka krenta 20% ar net 30%, bet būna ir metų, kai rinka auga 20% ar daugiau. Įdomu tai, kad kiekviena didesnė krizė tampa naujų galimybių pradžia.

Investavimo pradžiai nereikia didelio kapitalo. Renkantis brokerį, svarbu žiūrėti į komisinius mokesčius. Lietuviški bankai dažnai taiko minimalius saugojimo ar pirkimo mokesčius, kurie „suvalgo“ mažas sumas. Pasirink pasaulinį akumuliacinį ETF (pvz., VWCE (Vanguard FTSE All-World Accumulating)) ir nustatyk automatinį kasmėnesinį pirkimą. Periodinio investavimo strategija (angl. DCA - Dollar-Cost Averaging) yra efektyvesnė nei laukimas „tobulo momento“.

Net ir Warren Buffett yra pasakęs, kad daugumai investuotojų geriausias pasirinkimas yra paprastas indeksinis ETF fondas. Mano investavimo kelionė prasidėjo nuo sudėtingų strategijų ieškojimo, bet baigėsi paprasta išvada, reguliarus investavimas į ETF fondus yra protingiausias kelias į finansinę laisvę.

Atidaryk ETF KID arba Factsheet dokumentą (liet. „Pagrindinė informacija investuotojui“). Ieškok eilutės „Total Expense Ratio (TER)“ , kuris yra metinis valdymo mokestis. Pasirinkus kaupiamuosius (Accumulating) ETF fondus, dividendai nėra išmokami į sąskaitą, o automatiškai reinvestuojami fondo viduje.

2025-aisiais būsto rinka demonstruoja puikius rezultatus, pranokdama prognozes. Pasiūla taip pat reikšmingai ūgtelėjo, ypač pirmąjį pusmetį, tačiau antrosios metų pusės pardavimų tempas ją ėmė lenkti. Artėjant metų pabaigai, galima tikėtis dar šiek tiek augančio aktyvumo.

„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis dėl butų, loftų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad didžioji jų dalis formaliai priskiriama butams, be to, kotedžai paprastai konkuruoja dėl tų pačių pirkėjų.

Remiantis Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) prognozėmis, Taivane 1 tūkst. gyventojų 2017 metais tenka 8,3 naujagimio. Pagal šį rodiklį šalis užima 219 vietą tarp 226 šalių. Palyginimui, Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų tenka 9,9 naujagimio (195 vieta). Tuo metu mirtingumas Taivane, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, vidutiniškas. Pagal 2017 metų prognozę, 2017 metais 1 tūkst. gyventojų teks 7,4 mirčių (113 vieta iš 226 šalių). Savo ruožtu Lietuva - viena mirtingumo statistikos lyderių - užima 2 vietą su 14,6 mirčių 1 tūkst. gyventojų. Tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Taivane - 77,01 metų, moterų - 83,62 metų. Apskritai Taivano sveikatos rodikliai, remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistika, yra vieni geriausių pasaulyje.

Lee Po-changas DELFI komentavo, kad vienas pagrindinių iššūkių sveikatos sistemai Taivane - tai, kad jaunoji karta nenori turėti vaikų. Žemas gimstamumas pastebimas ir kitose išsivysčiusiose Pietryčių Azijos šalyse. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje ir Japonijoje šis rodiklis netgi blogesnis nei Taivane. Kai kurie ekspertai šį reiškinį sieja su augančią moterų emancipacija.

tags: #kaip #pasiskirsto #pasaulio #turtai