Būsto klausimas yra vienas aktualiausių tiek Lietuvoje, tiek Varėnos rajone. Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinių būstų situaciją Varėnoje, įskaitant statistiką, romų integracijos programas ir gyventojų atsiliepimus. Taip pat aptarsime, kuo skiriasi socialinis būstas nuo savivaldybės būsto ir kokios galimybės yra tiems, kurie laukia socialinio būsto.
Nekilnojamojo turto agentūros vaidmuo
Varėnoje veikia nekilnojamojo turto agentūra „Dzūkelis 24”, kuri siūlo pagalbą perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą Varėnoje, Alytuje, Druskininkuose ir visoje Dzūkijoje. Agentūra konsultuoja visais nekilnojamojo turto dokumentacijos parengimo klausimais, suorganizuoja žemės sklypo geodezinius matavimus, pastato kadastrinius matavimus, pastato energinio naudingumo sertifikatus, teismo leidimus, turto vertinimą ir kt. Jei norite parduoti savo nekilnojamąjį turtą ir nežinote vertės, agentūra gali padėti atlikti turto vertinimą bankui.
Slapukai ir jų naudojimas
Interneto svetainės naudoja slapukus, kad prisitaikytų prie vartotojų poreikių ir norų, užtikrintų funkcionalumą. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Pavyzdžiui, slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, todėl nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, naudotus paieškos žodžius ir kt., sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas, vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Romų integracijos programos Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybė vykdo romų integracijos programą, kurios tikslas - paspartinti romų išsikėlimą iš taboro Kirtimuose. Šios priemonės numatomos vykdant savivaldybės patvirtintą romų integracijos programą, t. y. siekiant paspartinti romų išsikėlimą iš taboro Kirtimuose. Esą atskiros eilės reikėjo todėl, kad kai kurie romai dėl įvairių priežasčių negalėjo atsistoti į tradicinę socialinio būsto eilę, o kol jie neregistruoti eilėje, negalėjo gauti ir būsto kompensacijų. Mėnesinės kompensacijos vienam asmeniui siektų 72 eurus. Pinigus išsikeliantiems taboro gyventojams skiriami ne iš valstybės skiriamų dotacijų būsto nuomai, o iš savivaldybės biudžeto.
Naujoje tvarkoje numatoma, kad išmokos gali būti skiriamos visiems Vilniaus Kirtimų tabore gyvenantiems romų tautybės asmenims, kurių turtas ir pajamos vienam asmeniui neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio ir kurių turimas nuosavas būstas yra nusidėvėjęs, o vienam asmeniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 10 kvadratinių metrų. Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintoje romų integracijos programoje iki 2019-ųjų pabaigos ketinama iš taboro iškelti bent 30 šeimų, taip pat apie 100 čia gyvenančių vaikų. Programoje anksčiau buvo numatyta skirti iki 0,7 mln. eurų taboro gyventojams iškeldinti, švietimui, sveikatos apsaugai, aplinkai tvarkyti, saugumui užtikrinti, čia besilankančių narkomanų reabilitacijai ir kitoms problemoms spręsti.
Portalo tv3.lt žurnalistams savo naujų namų duris pravėrusi Alina socialinį būstą yra gavusi ne eilės tvarka ir moka socialinio būsto nuomos mokestį 29,21 EUR/mėn. bei komunalinius mokesčius. Vadovaujantis tuo, kad minimoje šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai, būstas suteiktas ne eilės tvarka, portalui tv3.lt sakė Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistė Neringa Kolkaitė. Nors šeima įsileido žurnalistus ir itin noriai bendravo, negailėjo skundų savivaldybei dėl namuose iškilusių problemų. Moterys negailėdamos pykčio rodė atsiradusį pelėsį ant lubų abiejuose kambariuose, nors tikino dažnai vėdinančios namus, o ir bute jautėsi šiluma. Jų manymu, savivaldybė turėtų pasirūpinti pelėsio panaikinimu, balkono remonto ir keliais kitais buities reikalais.
Prieš metus į butą įsikėlusi šeima tikino laukianti savivaldybės pagalbos, esą, nenorinti grįžti prie čigoniško gyvenimo tabore. Tačiau iš gaunamų menkų pašalpų už penkis vaikus, sunkiai išgyventų, jeigu ne artimųjų pagalba. Tik ar realu tikėtis, kad visą gyvenimą padės savivaldybė dėl kilusių elementariausių problemų.
Pasak SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus Tado Balsevičiaus, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija Vilniaus mieste naudojasi 15 romų šeimų (31 asmuo). „Vilniaus mieste socialiniai būstai pernai suteikti - 8 romų šeimoms, o šiemet - 3 romų šeimoms. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše, preliminariai socialinio būsto laukia 77 romų tautybės asmenys ir šeimos. Jiems socialinis būstas bus nuomojamas eilės tvarka, kaip ir kitiems Vilniaus miesto gyventojams“, - sakė T. Balsevičius.
VšĮ Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja portalui tv3.lt sakė asmeniškai žinanti keturias šeimas, kurios rado būstą legaliai nuomai ir tikrai pasinaudojo kompensacijomis. „Problema tame, kad būsto nuomos rinka beveik 90 proc. nelegali. Būsto savininkai nenori sudaryti oficialių nuomos sutarčių, nes nenori rodyti pajamų ir mokėti mokesčių. Be sutarties nuomininkas neįrodys, kad nuomojasi, reiškia, negali pretenduoti į kompensaciją. O romams gauti būstą nuomai dar sunkiau. Lietuvos visuomenė romų netoleruoja. Atskira eilė tegu būna, geras ženklas, tačiau padėties tai nekeičia“, - sakė direktorė.
Sostinės gatvėse – romų tautybės žmonių šokiai ir dainos
Socialinis būstas Varėnoje: skaitytojo skundas
Portalas tv3.lt sulaukė skaitytojo iš Varėnos laiško, kuriame vyras pasakojo apie skurdžią savo šeimos buitį bei kasdien matomą neteisybę. „Mes esame penkių asmenų šeima: turime tris vaikus. Visi spaudžiamės vieno kambariuko, maždaug 15 kvadratinių metrų, nuosavame bute. Jau penkis metus laukiame socialinio buto. Problema ta, kad žinome konkrečiai Dzūkų g. 3-ame name yra du valstybiniai butai, kurie ne pirmi metai yra išnuomojami. Abu butai šiuo metu priklauso valstybei, kuri pagal sutartį leidžia gyventi šeimai, kuri ten net negyvena, o nuomoja kitiems. Tai kur teisybė ir moralė“, - neslėpė pasipiktinimo vyras.
Savivaldybės pozicija
Tačiau susisiekus su Varėnos rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Valūniene, aiškėja kitokia situacija. „Ateina pas mus daug žmonių, sakančių apie žinomus laisvus butus, o, pasirodo, mes ten net neturime. Šiame name mes turime tikrai du butus, bet jie ne socialiniai, o savivaldybei priklausantys. Priminsiu tą skirtumą - pagal Valstybės paramos įsigyti butui įstatymą, socialiniai būstai nuomojami asmenims, kurie yra įrašyti į sąrašus būstams gauti, o savivaldybės būstai suteikti iki 2003 m. sausio 1 d. Savivaldybės butų nuomininkai turi teisę išsipirkti tuos butus, kas jiems buvo ir pasiūlyta. Viena moteris jau planuoja jį pirkti, o kitas vyriškis ten retai būna, nes jo darbas nuolat važinėjant. Aš šią situaciją žinau dėl abiejų butų. Patys žmonės ateina, bendrijos pirmininkas su manimi kalbėjo ir mes patys laikas nuo laiko tikriname savivaldybės butus. Kontrolės tikrai šiek tiek yra. Buvome aptikę, kad buvo nuomojamas vienas butas neteisėtai, bet po mūsų apsilankymo, buvo išvaryti nuomininkai. To daryti tikrai negalima, kol neišsipirkta. Tikrai patikrinimas bus vykdomas, mūsų įmonė tikrins, kuri administruoja būsto nuomą. Visgi, termino dėl išsipirkimo įstatyme numatyta nėra. Socialiniam būstui galioja to įstatymo normatyvai, nes ir mes nustatom ar žmonės turi teisę į jį. Savivaldybės būstams to nėra, žmones iškeldinti galima nebent tada, jeigu jie nemokėtų mokesčių, tik tada galėtume kreiptis dėl jų iškeldinimo“, - pasakojo savivaldybės atstovė.
Be to, galioja ministerijos nuostata, kad savivaldybės buto nuomos kaina yra pusantro karto didesnė, raginant žmones juos išsipirkti. V. Valūnienė pasidalino nuotraukomis būstų, kuriuos įsigijo savivaldybė ir kurie bus dalinami sąraše esantiems ir socialinių būstų laukiantiems žmonėms.
Socialinio ir savivaldybės būsto skirtumai
Kuo skiriasi socialinis būstas nuo savivaldybės būsto?
- Savivaldybės būstai - būstai, kuriuose gyvena nuomininkai, sudarę sutartis iki 2003 m. sausio 1 d. ir turintys teisę į privatizavimą rinkos kainomis.
- Socialinis būstas - būstas, kurį gauna nuomininkas, stovėjęs eilėje, jei jo pajamos neviršija vyriausybės nustatyto dydžio. Jei neatitinka kriterijų, jis gali netekti socialinio būsto.
Verta pabrėžti, kad tiek nuomininkai, gyvenantys ir socialiniame, ir savivaldybės būste, privalo mokėti nuomos mokestį.
Statistika ir parama būstui
Lietuvos Statistikos departamento 2011 m. atlikto visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodė, kad 96,6 procento būstų buvo gyventojų nuosavybė, 1,4 procento būstų priklausė valstybei ar savivaldybei, 0,3 - privatiems juridiniams asmenims, 0,5 procento būstų nuosavybė buvo kita. Lietuvoje 2017 m. kovo 23 d. duomenimis tokių šeimų iš viso yra 12396, kuriose iš viso yra 26139 žmonės (šeimos nariai). Jaunų šeimų, tame tarpe, 2201, o auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių) - 1176 šeimos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad per 2015 m. 220 asmenų ir šeimų buvo suteikti valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Įstatyme numatyta nauja paramos būstui išsinuomoti teikimo forma - būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija - ir nustatoma, kad šeimos ir asmenys, turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys būstą iš fizinių ar juridinių asmenų, įgyja teisę į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimas sudarė galimybes šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą ir įrašytiems į savivaldybėse sudaromus sąrašus, greičiau išsinuomoti poreikius atitinkantį būstą.
Atsisakymas nuo pasiūlyto būsto
Savivaldybės atstovė nurodė, kad šiuo metu sąraše laukiančių socialinio būsto yra 200 žmonių. O per 2015-2016 m. iš savivaldybės išpirkta tik apie 15 butų. „Šiek tiek yra dar laisvų socialinių butų, o tokių savivaldybei priklausančių yra dar apie šimtas Varėnoje. Bet būna ir tokių atvejų, kai žmonės laukia, mes jiems pasiūlom variantus, o jie neima. Du ar trys butai yra kaimo vietovėje, tai į ten mūsų žmonės nenori. Juolab, paprastai pakeisti ir panaudoti savivaldybės būstų socialiniais - negalima, nes ten yra gyventojai. Jeigu gyventojas neateina pas mus su prašymu pakeisti savivaldybės būsto nuomos sąlygas į socialinio būsto sąlygas, yra tokia galimybė, bet jis ten lieka gyventi, nes tai lemia jo turtas ir pajamas. Dauguma tokių butų paskirti dar tarybiniais laikais, tai ten garbaus amžiaus žmonės daugiausiai gyvena. Dar vienas sunkiai paaiškinamas dalykas, numatytas įstatyme - jeigu žmogus jau turi butą, tarkim vieno kambario, tai įstatyme pasakyta, kad reikia tik skirtumą „pridurti“ trūkstamo ploto. Tai kaip tą padaryti.
Atsisakiusi vieną kartą pasiūlymo šeima, laukia kitų pasiūlymų, o mes siūlome esantiems kitiems sąraše. Pagal įstatymą, po dviejų pasiūlytų kartų, jeigu atsisakė, galima išbraukti, bet mes to nedarome. Mes matome, kad tame sąraše tikrai yra tvarkingų šeimų ir darbus turinčių ir panašiai, nebūtinai socialiniai remtinos. O tiesiog gauna minimalią algą, arba pas juos didelė šeima ir jų pajamos tiesiog neleidžia gauti kreditą, Todėl nei išbraukiam žmones iš sąrašo, nei į galą keliam. Mes žmogiškai į viską žiūrime“, - tikino V. Valūnienė.
Pasak jos, yra buvę ir tokių atvejų, ypač su šeimomis, gyvenančiomis iš pašalpų, kad jos atsisako pasiūlymų ir netgi valdžios atstovams apskundžia tokius pasiūlymus.
Laukiančių socialinio būsto skaičius
Pagal 2017-02-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą, socialinio būsto laukia 1837 asmenys ir šeimos.
Apibendrinant, socialinio būsto klausimas yra kompleksinis ir apima įvairius aspektus - nuo teisinių niuansų iki socialinių problemų. Svarbu, kad savivaldybės aktyviai spręstų šį klausimą, užtikrindamos skaidrų ir teisingą būsto paskirstymą bei paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.