Butų savininkų jungtinės veiklos sutartis yra esminis dokumentas, reglamentuojantis daugiabučio namo gyventojų bendradarbiavimą. Ši sutartis apibrėžia bendro turto valdymą, priežiūrą ir naudojimą, taip pat nustato savininkų teises ir pareigas. Straipsnyje aptarsime, kas yra jungtinės veiklos sutartis, kokie pagrindiniai jos elementai ir pateiksime pavyzdį, kuris padės geriau suprasti jos struktūrą ir turinį.
Kas yra Jungtinės Veiklos Sutartis?
Jungtinės veiklos sutartis yra rašytinis susitarimas tarp daugiabučio namo butų savininkų, kuriuo jie įsipareigoja bendrai veikti siekdami tam tikrų tikslų. Dažniausiai tai yra susiję su bendro turto valdymu, priežiūra ir gerinimu. Ši sutartis yra būtina, jeigu butų savininkai nusprendžia įsteigti bendriją arba pasirinkti kitą bendro valdymo formą, pavyzdžiui, administratorius.
Pagrindiniai Jungtinės Veiklos Sutarties Elementai
Norint tinkamai sudaryti jungtinės veiklos sutartį, svarbu atsižvelgti į pagrindinius jos elementus:
- Šalių identifikavimas: Sutartyje turi būti aiškiai nurodyti visi butų savininkai, kurie dalyvauja jungtinėje veikloje.
- Tikslas ir uždaviniai: Apibrėžiami konkretūs tikslai, kurių siekiama bendra veikla, pavyzdžiui, namo renovacija, teritorijos priežiūra ir pan.
- Bendro turto aprašymas: Detaliai aprašomas bendras turtas, įskaitant bendras patalpas, inžinerinius tinklus, žemės sklypą ir kitus objektus.
- Savininkų teisės ir pareigos: Nustatomos kiekvieno savininko teisės ir pareigos, susijusios su bendro turto valdymu ir priežiūra.
- Valdymo organai: Apibrėžiama valdymo struktūra, pavyzdžiui, bendrijos valdyba, pirmininkas ir jų kompetencija.
- Finansiniai klausimai: Nustatomos lėšų rinkimo, kaupimo ir naudojimo tvarkos, įskaitant mokesčius už bendro turto priežiūrą ir remontą.
- Atsakomybė: Apibrėžiama savininkų atsakomybė už sutarties pažeidimus ir žalos atlyginimą.
- Sutarties galiojimo terminas ir nutraukimo sąlygos: Nustatomas sutarties galiojimo terminas ir sąlygos, kuriomis sutartis gali būti nutraukta.
Bendrijos: lankstesnis valdymas, platesnė integracija, daugiau steigimo galimybių
Pavyzdinė Jungtinės Veiklos Sutartis
Žemiau pateikiamas supaprastintas jungtinės veiklos sutarties pavyzdys, kuris padės geriau suprasti, kaip ji gali atrodyti praktiškai. Atkreipkite dėmesį, kad konkretus sutarties turinys gali skirtis priklausomai nuo daugiabučio namo ypatumų ir savininkų susitarimų.
Pavyzdinė Jungtinės Veiklos Sutartis
- Šalys: Butų savininkai, esantys adresu [adresas], toliau vadinami Savininkais.
- Tikslas: Užtikrinti tinkamą daugiabučio namo, esančio adresu [adresas], bendro turto valdymą ir priežiūrą.
- Bendras turtas:
- Bendros patalpos (laiptinės, koridoriai, rūsiai).
- Inžineriniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija, šildymo sistema).
- Žemės sklypas, esantis prie namo.
- Savininkų teisės ir pareigos:
- Dalyvauti bendrijos susirinkimuose ir priimti sprendimus dėl bendro turto valdymo.
- Mokėti mokesčius už bendro turto priežiūrą ir remontą.
- Laikytis namo vidaus tvarkos taisyklių.
- Valdymo organai:
- Bendrijos valdyba, kurią sudaro [skaičius] nariai.
- Bendrijos pirmininkas, kuris atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
- Finansiniai klausimai:
- Mokesčiai už bendro turto priežiūrą ir remontą nustatomi bendrijos susirinkime.
- Lėšos kaupiamos specialioje sąskaitoje banke.
- Atsakomybė: Savininkai atsako už žalą, padarytą bendram turtui dėl jų kaltės.
- Sutarties galiojimas ir nutraukimas:
- Sutartis galioja neterminuotai.
- Sutartis gali būti nutraukta bendru visų savininkų sutarimu.
Šis pavyzdys yra tik orientacinis. Prieš pasirašant jungtinės veiklos sutartį, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, kad sutartis atitiktų visus teisinius reikalavimus ir konkretaus daugiabučio namo ypatumus.
Bendrijos Steigimas ir Valdymas
Daugiabučių savininkams pirmiausia reikia surinkti iniciatyvinę grupę iš keleto asmenų. Suburta iniciatyvinė grupė parengia bendrijos įstatų projektą pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei bendriją planuojama steigti daugiabučiame name, kurį administruoja savivaldybės paskirtas administratorius, jam būtina prieš 30 dienų iki steigiamojo susirinkimo pranešti apie bendrijos steigimą ir steigiamojo susirinkimo datą.
Visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą ir vietą reikia pranešti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamo susirinkimo dienos. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas turi po vieną balsą.
Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami sudarant jų sąrašą. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyta susirinkimo dalyvio vardas ir pavardė, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jo numeris ir išdavimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, susirinkimo dalyviui priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų) (pastato (pastatų) adresas (adresai) ir jų unikalus numeris (unikalūs numeriai), susirinkimo dalyvio parašas. Jeigu susirinkimo dalyvis atstovauja buto ar kitų patalpų savininkui, bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data.
Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Prie bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais. Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos.
Notaro patvirtintus bendrijos steigimo dokumentus steigiamojo susirinkimo pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų privalo registruoti bendriją arba pranešti apie atsisakymą registruoti, nurodant atsisakymo priežastį.
Jungtinės Veiklos Sutartis (JVS)
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Savininkai pasirašydami JVS į visą valdymą atiduoda į fizinio asmens rankas, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų.
Butų ir kitų patalpų savininkai, kurie yra nepatenkinti administratoriaus veikla, gali organizuoti susirinkimą dėl JVS. Sprendimą priima dauguma. Surašomas sprendimų priėmimo protokolas, pasirašoma Jungtinės veiklos sutartis, išrenkamas įgaliotas asmuo. Daugiabučio namo valdymas JVS įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Informacija apie pasirašytą sutartį ir jos įregistravimą pateikiama namo administratoriui ir savivaldybei. Namas išbraukiamas iš administruojamų namų sąrašo.
ne mažiau kaip 1/4 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų turi raštu kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrių, kuris vadovaudamasis LR Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr.
tags: #daugiabucio #namo #bendrijos #savininku #administravimo #sutartis