Gyvsidabris - sunkusis metalas, nedalyvaujantis žmogaus gyvybiniuose procesuose, tačiau galintis sukelti rimtų sveikatos problemų. Visi žino, kad su gyvsidabrio turinčiu termometru reikia elgtis labai atsargiai ir stengtis jo nesudaužyti: priešingu atveju žmogus gali apsinuodyti gyvsidabrio garais. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu atlikti gyvsidabrio koncentracijos tyrimus patalpose, kaip tai padaryti, ir kokie pavojai slypi apsinuodijus šiuo metalu.
Gyvsidabris - skystas metalas, pavojingas sveikatai
Kas yra gyvsidabris ir kodėl jis pavojingas?
Gyvsidabris - kambario temperatūroje lakus, skystas, blizgantis metalas. Garuoja temperatūroje, aukštesnėje nei -38,8 laipsniai. Aukštesnėje temperatūroje garuoja intensyviau, todėl ir apsinuodijimo galimybė yra dar didesnė. Gyvsidabrio garai pavojingi tuo, kad žmogaus uoslė jų nejaučia, nes jie neturi kvapo. Todėl sudaužius tokį termometrą apsinuodyti labai lengva.
Pasak mokslinių šaltinių, gyvsidabrio toksinis veikimas pasireiškia žmogaus fiziologinėje veikloje dalyvaujančių fermentų inaktyvavimu. Tuomet padidėja nervinių ląstelių dirglumas, jos greitai išsenka, gali būti sukeliami įvairų organizmo sistemų, pirmiausia, centrinės nervų sistemos, pažeidimai.
Kur naudojamas gyvsidabris?
- Įvairūs matavimo prietaisai
- Rentgeno, kvarco, neoninės lempos
- Įvairūs metalų ir gyvsidabrio lydiniai (amalgamos)
- Medicina ir stomatologija
- Medžio, vilnų, dažų pramonė (neorganiniai junginiai)
- Dezinfekcinės priemonės, tepalai
Apsinuodijimo gyvsidabriu simptomai
Pirmieji apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai - silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais būna pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Kai gyvsidabrio garų yra daug, galima plaučių edema. Kai į plaučius patenka nedideli gyvsidabrio garų kiekiai, bet juo kvėpuojama ilgai, ligoniai skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, galvos svaigimu, pablogėjusia atmintimi, metalo skoniu burnoje, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija.
Apsinuodijus gyvsidabriu gali sutrikti skrandžio ir žarnyno veikla, pasireikšti stomatitas, anemija, kolitas, periferinis neuritas, gali sutrikti kalba, klausa, regėjimas, atsiranda rankų drebulys.
Gyvsidabrio tyrimai
Gyvsidabrio koncentracijos tyrimas atliekamas įtariant apsinuodijimą gyvsidabrio garais ar organiniais jo junginiais. Gyvsidabrio tyrimai atliekami iš kraujo ir šlapimo mėginio.
Pavojinga gyvsidabrio koncentracija kraujyje yra daugiau nei 500 nmol/l, šlapime - daugiau nei 0,5 µmol per parą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Žmonėms, nuogąstaujantiems, kad galėjo apsinuodyti gyvsidabriu, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba skambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą telefonais (8 5) 236 20 52. Visą parą budintis gydytojas klinikinis toksikologas patars ką daryti, kur kreiptis.
„Šeimos gydytojai esant reikalui atliks būtiniausius tyrimus bei nukreips planinei ambulatorinei klinikinio toksikologo ar darbo medicinos gydytojo (jei apsinuodijimas įvyko darbo vietoje) konsultacijai, kad specialistai įvertintų apsinuodijimo sunkumą ir jei reikalinga - paskirtų gydymą“, - aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė.
Gydymas
Lengvo apsinuodijimo gyvsidabriu atveju pirmasis ir vienintelis gydymo būdas - nutraukti kontaktą su nuodinga medžiaga. Į organizmą patekęs nedidelis kiekis gyvsidabrio natūraliai šalinasi iš organizmo, todėl specifinis gydymas nereikalingas.
Sudėtingų apsinuodijimų gyvsidabriu atvejais skiriami vaistai spartina gyvsidabrio šalinimą iš organizmo su šlapimu, tačiau taip netenkama ir organizmui reikalingų metalų, tokių kaip cinkas, varis ir kt. Kartais gydymas gali būti kur kas kenksmingesnis už patį apsinuodijimą, todėl turi būti skiriamas tik gydytojo specialisto, įvertinus jo tikslingumą ir galimą žalą.
Ką daryti, jei sudaužėte gyvsidabrio termometrą?
Jei vis dėlto nepavyko išvengti nelaimės ir termometras su gyvsidabriu sudužo, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai aiškina, kaip saugiai pašalinti termometro duženas.
- Pirmiausia iš patalpos išveskite vaikus;
- Pasiruoškite stiklinį indą su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, voką arba storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą;
- Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite į voką arba ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi;
- Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į stiklinį indą su vandeniu ir sandariai uždarykite;
- Paviršių, ant kurio išsipylė gyvsidabris, nuvalykite muilo ir sodos tirpalu (52 g sodos ir 45 g muilo 1 litrui vandens), po to patalpas dar kartą išplaukite ir gerai išvėdinkite.
Jeigu patys surinkti gyvsidabrį neturite galimybių, palikite patalpas ir kreipkitės pagalbos telefonu 112. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai atliks mechaninę ir cheminę demerkurizaciją (gyvsidabrio garų surinkimą). Dėl gyvsidabrio koncentracijos patalpų ore nustatymo, kreipkitės į artimiausią Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentą.
Ką daryti sudaužius gyvsidabrio termometrą
Ko nedaryti?
- Niekada išsiliejusio gyvsidabrio nesiurbkite dulkių siurbliu.
- Nešluokite gyvsidabrio.
- Nepilkite į nuotekų sistemą.
- Jei gyvsidabrio užlašėjo ant rūbų, avalynės, neskalbkite jų.
- Nemeskite į ugnį.
Gyvsidabrio turinčių atliekų tvarkymas
Gyvsidabrio turinčių atliekų tvarkymas reglamentuojamas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad namuose surinkto gyvsidabrio jokiu būdu negalima deginti, mesti į buitinių atliekų konteinerį, nes taip galima užteršti ne tik visą patalpą, bet ir aplinką, kai surinktas gyvsidabris su visu komunalinių atliekų srautu pateks atliekų tvarkytojams.
Kadangi, kaip jau buvo minėta, gyvsidabris priskiriamas pavojingų atliekų kategorijai, Aplinkos ministerija informuoja, kad gyvsidabrio turinčias atliekas ar jų duženas sandariame inde reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų tvarkymo aikšteles, kurios turi ir pavojingų atliekų talpyklas. Iš pavojingų atliekų talpyklų pavojingos atliekos keliauja atliekų tvarkytojams, kurie turi pavojingų atliekų tvarkymo licencijas. Tie patys atliekų tvarkytojai tvarko ir gydymo įstaigų bei kitų įmonių, kurios, vykdydamos veiklą, gali prikaupti pavojingų atliekų, atliekas.
Gyvsidabrio patekimas į aplinką
Tačiau, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, didžiausi kiekiai gyvsidabrio į aplinką patenka ne iš žmonių vaistinėlių, o kitais būdais. Yra trys gyvsidabrio ar jo junginių patekimo į aplinką keliai:
- Antropogeninis (t. y. patekimas į aplinką dėl tiesioginės žmogaus veiklos).
- Pakartotinė emisija (t. y. dėl žmogaus veiklos dirvožemyje, augaluose, vandenyse susikaupęs gyvsidabris pakartotinai paskleidžiamas į aplinką potvynių, gaisrų ir kt.).
- Natūralus (t. y. ugnikalnių ir geoterminių srovių išsiveržimas ir žemės gelmėse esančio gyvsidabrio išmetimas į orą).
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojo Dariaus Nieniaus su GRYNAS.lt žurnalistais pasidalintoje informacijoje nurodoma, kad dėl antropogeninių šaltinių atsiranda 30 proc. visų išmetamų teršalų, o natūralūs šaltiniai yra atsakingi už 10 proc. teršalų patekimo į aplinką. 60 proc. gyvsidabrio taršos pasireiškia kaip pakartotinė emisija, nors tikėtina, kad iš šių šaltinių atsirandantis gyvsidabris iš pradžių atsirado iš antropogeninių šaltinių (žmogaus veiklos).
Gyvsidabrio kaupimasis žuvyse
Didžioji dalis gyvsidabrio (maždaug 40 proc.), kuris, kaip parodė moksliniai tyrimai, kaupiasi žuvyse ir vandens gyvūnuose, patenka deginant anglį kietojo kuro jėgainėse ir namų ūkiuose bei pateko anksčiau (dar tarybiniais ir ankstesniais laikais), kai chemijos pramonėje išgaudavo chlorą.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, atliekami pastovūs žuvų ir žuvininkystės produktų laboratoriniai tyrimai gyvsidabrio koncentracijos atžvilgiu. Per pastaruosius eilę metų laboratoriniais tyrimais nėra nustatyta gyvsidabrio koncentracijos viršijimo atvejų.
Gyvsidabrio koncentracija žuvyse priklauso nuo žuvų rūšies, metų laiko, geografinės vietos (migracijos ypatumų), mitybos, amžiaus, vietos ekologinėje (mitybos) grandinėje. Tyrimais nustatyta, kad didesnė gyvsidabrio koncentracija būna vyresnio amžiaus, plėšriųjų žuvų rūšių individuose.
Tarptautiniai susitarimai dėl gyvsidabrio
Gyvsidabris, patekęs į aplinką, oru ir vandeniu pernešamas tolimais atstumais, kelia didelę riziką žmonėms ir aplinkai ir susirūpinimą kelia visame pasaulyje. Todėl Jungtinių Tautų aplinkos programoje jau 2003 metais buvo nutarta imtis pasaulinio lygio priemonių reglamentuoti gyvsidabrį.
Po ilgų tarptautinės bendruomenės derybų 2013 m. spalio 10 d. Kumamoto mieste priimta Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio. Lietuva ratifikavo 2017 m. spalio 10 d. Minamatos konvenciją.
Europos Sąjungos reglamentai
Nuo 2018 m. sausio 1 d. pradedami taikyti naujojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvsidabrio reikalavimai. Šis Europos Sąjungos Gyvsidabrio reglamentas skirtas įgyvendinti Minamatos konvenciją ir yra naujas integruotas specialusis gyvsidabrį reglamentuojantis teisės aktas, nustatantis priemones ir reikalavimus, susijusius su gyvsidabrio, gyvsidabrio mišinių ir junginių, gyvsidabrio produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamyba, importu, eksportu, naudojimu ir laikinu saugojimu, gyvsidabrio atliekų tvarkymu.
Produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kuriuos pagal naująjį reglamentą bus draudžiama eksportuoti, importuoti ir gaminti, yra šie:
- Baterijos ir akumuliatoriai
- Tam tikra elektros ir elektroninė įranga (pvz., jungikliai ir relės)
- Lempos
- Kosmetikos gaminiai
- Pesticidai (augalų apsaugos produktai)
- Biocidai ir vietiškai vartojami antiseptikai
- Matavimo prietaisai
Taip pat jame įvesti reikalavimai odontologinės priežiūros įstaigose įrengti amalgamos separatorius amalgamos dalelėms sulaikyti ir surinkti bei riboti dantų amalgamų naudojimą kai kurių jautriausių visuomenės grupių dantims gydyti (pvz., vaikams iki 15 metų, nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims).
tags: #patalpu #nuo #gyvsidarbrio #tyrimai