Kai įmonės veikla pradedama už Lietuvos ribų, dažnai ji vertinama palankiai. Tačiau padidėjus galimybėms uždirbti daugiau pelno, įsitvirtinti užsienyje, kartu atsiranda ir ne mažesnė prievolių našta. Taigi, kaip suprasti, kokius mokesčius, kada ir kiek mokėti užsienyje? Atsakymas labai paprastas - gauti mokesčių konsultaciją toje šalyje, į kurią bus komandiruojami mūsų darbuotojai ar vykdomi darbai.
Pats paprasčiausias sandoris, nekeliantis sunkumų dėl mokesčių mokėjimo užsienyje - prekių išvežimas (importas) iš Lietuvos. Dažniausiai taikomas 0 proc. PVM tarifas.
Tačiau jeigu plečiamas pardavimo tinklas ir išsinuomojamas sandėlis, pavyzdžiui, Latvijoje, tuomet pervežus prekes verslo tikslais į Latvijoje esantį sandėlį, pirmiausia teks apskaičiuoti Lietuvoje 21 proc. PVM tarifą. Šiuo atveju Lietuvos įmonei naudingiau Latvijoje registruotis kaip PVM mokėtoja. Tada pervežant prekes verslo tikslais iš Lietuvos, būtų galima pritaikyti 0 proc. PVM tarifą. Priešingu atveju, vykdant tiekimus iš Latvijos sandėlio, teks apmokestinti pardavimo PVM Latvijoje ir sumokėti jį į Latvijos valstybės biudžetą.
Kita sandorių rūšis - paslaugų teikimas užsienyje, kai darbuotojai komandiruojami iš Lietuvos į užsienio valstybę, pavyzdžiui, atlikti statybos darbų. Atrodo, geriau ir būti negali. Dažnas tokios įmonės vadovas pasipiktina, kad mokesčiai buvo sumokėti Lietuvoje ir jis nemato skirtumo, kad mokesčiai už darbo santykius turi būti mokami toje valstybėje, kurioje ir priklauso juos mokėti.
Kai sudaromi darbuotojų nuomos kontraktai - taip pat dažniausiai visus su darbo santykiais susijusius mokesčius teks apskaičiuoti ir sumokėti toje užsienio valstybėje jau nuo pirmos dienos, kuomet mūsiškiai darbuotojai dirbs užsienyje, net nelaukiant pusės metų termino. Žinoma, yra ir išimčių, kai mokesčiai „nepersikelia“ į kitą valstybę.
Pavyzdžiui, jeigu sudaryta paslaugų teikimo bet kurioje ES valstybėje narėje sutartis, tuomet „Sodros“ įmokos gali būti mokamos Lietuvoje, jei įmonė yra pasirūpinusi savo darbuotojų A1 pažymėjimu, liudijančiu, kad darbuotojai, atvykę į komandiruotę užsienyje, jau yra apdrausti šalyje, iš kurios jie atvyko.
Kai darbuotojų algų apmokestinimas privalomas užsienio valstybėje, tenka spręsti ir kitų mokesčių klausimus - ar nėra prievolės užsienyje registruoti nuolatinės buveinės pelno mokesčio tikslais ir toje šalyje tapti PVM mokėtojais. Labai dažnai tos dvi prievolės atsiranda.
Dažnai mažesnei įmonei po tokių patikrinimų ši mokesčių našta tampa nepakeliama ir tenka bankrutuoti. Kai kurie vadovai, žinodami, kad tokių liūdnų atvejų dėl mokesčių prievolių yra buvę jų kolegoms, įpareigoja savo Lietuvoje dirbančius buhalterius išsiaiškinti, kokios mokesčių prievolės atsiras užsienyje. Tai irgi ydinga praktika - buhalteris, nežinodamas viso apmokestinimo konteksto toje užsienio valstybėje, negali kvalifikuotai išsiaiškinti mokesčių prievolių. Dažnam kliudo ir kalbos barjeras.
Reziumė tokia: jeigu ketinate ar jau pasirašėte kontraktą dėl darbų užsienio valstybėje, ar prekės gabenamos ne iš Lietuvos, o gal yra kokių kitų sąlygų, šį sandorį patartina išnarplioti visais mokesčių aspektais, ypač kai tokio sandorio apmokestinimas gali persikelti į užsienį.
Nuolatinės buveinės apibrėžimas ir aspektai
Remiantis LR pelno mokesčio įstatymu, nuolatinė buveinė apibūdinama kaip užsienio įmonės veiklos Lietuvoje išraiška. Pelno mokesčio požiūriu, nuolatinę buveinę Lietuvoje turi tokia užsienio įmonė, kuri vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvoje ji turi fiksuotą veiklos vietą (pvz., vadovybės buvimo vietą, filialą, gamyklą, dirbtuvę ar bent įrengimų buvimo vietą).
Reikia pažymėti, kad tam, kad veiklos vieta būtų laikytina fiksuota, nebūtina turėti patalpas, užtenka tam tikros vietos, iš kurios verslas galėtų būti valdomas ar koordinuojamas. Tai gali būti gyvenamoji patalpa, prekių aikštelė, vieta turguje ar nuolatinai naudojama vieta muitinės sandėlyje. Fiksuotą veiklos vietą gali sudaryti ir vieta kitos įmonės patalpose.
Nuolatinės buveinės apmokestinimas – viskas, ką reikia žinoti (reikšmė ir rizika)
EBPO pavyzdinės konvencijos komentaras nurodo, kad tuo atveju, kai materialus turtas (patalpos, industrinė, mokslinė įranga, pastatai) ar nematerialus turtas (patentai, kitos intelektinės nuosavybės teisės) yra perduodamos ar kitaip išnuomojamos tretiesiems asmenims per fiksuotą verslo vietą, tai irgi sukuria nuolatinę buveinę. Tas taikoma ir kapitalo/pinigų suteikimui per fiksuotą verslo vietą.
Reikia atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jeigu toks materialusis ar nematerialusis turtas perduodamas ar išnuomojamas tretiesiems asmenims, nesuteikiant palaikymo ar aptarnavimo paslaugų, tai tokia veikla nesukurs nuolatinės buveinės, jeigu sutartis yra apribota tik nuomos paslaugomis.
EBPO pavyzdinė konvencija nurodo, kad verslo vieta, kuri buvo sukurta laikiniems tikslams, negali būti pripažinta nuolatine buveine. Tokia verslo vieta turi turėti tam tikrą nuolatinumo elementą. Tačiau tuo atveju, jeigu verslo vieta buvo įkurta trumpalaikiam tikslui, tačiau buvo laikoma tokį laiko tarpą, kurio negalima vadinti laikinu, ji tampa nuolatine buveine nuo pat verslo pradžios.
Jeigu visos trys anksčiau išvardintos sąlygos nėra įvykdytos, tai užsienio įmonė laikoma neturinčia nuolatinės buveinės Lietuvoje ir jai neatsiranda prievolė mokėti pelno mokestį Lietuvoje (išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma per priklausomą agentą arba vykdoma statybos veikla ir kt.).
Išimtys dėl nuolatinės buveinės
Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse yra nustatytos kelios išimtys, kai nelaikoma, kad užsienio įmonė turi nuolatinę buveinę Lietuvoje, nors ji ir turi pastovią komercinės ūkinės veiklos vietą Lietuvoje.
Pavyzdžiui, užsienio įmonė nelaikoma turinčia nuolatinę buveinę Lietuvoje, jei ji Lietuvoje naudoja patalpas, kurios yra skirtos tik sandėliuoti ar eksponuoti jai priklausančias prekes, arba turi nuolatinę komercinės ūkinės veiklos vietą, kurią naudoja tik sau skirtoms prekėms įsigyti ar sau reikalingai informacijai rinkti, arba turima komercinės ūkinės veiklos vieta Lietuvoje naudojama tik pačiai užsienio įmonei skirtai kitokiai pagalbinei ar paruošiamojo pobūdžio veiklai (pvz., reklamai ir kt.).
Svarbu, kad užsienio įmonės Lietuvoje atliekama aukščiau nurodyta komercinė ūkinė veikla, kuriai taikomos išimtys, turi būti skirta tik pačiai užsienio įmonei, t. y. Pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio veikla laikoma tokia veikla, nuo kurios priklauso užsienio įmonės gaunamas pelnas, tačiau pati veikla yra taip nutolusi nuo faktiškai gaunamo pelno, kad priskirti pelno dalį Lietuvoje esančiai komercinei ūkinei veiklos vietai labai sunku.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, į kurį reikėtų atsižvelgti sprendžiant klausimą, ar užsienio įmonės Lietuvoje vykdoma veikla yra laikytina pagalbinio arba paruošiamojo pobūdžio, yra tai, kokią dalį tokia veikla sudaro visoje užsienio įmonės komercinėje ūkinėje veikloje.
Pažymėtina, kad veiklos negalima laikyti pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio, jeigu ji sudaro pagrindinę ar reikšmingą dalį visos užsienio įmonės vykdomos komercinės ūkinės veiklos.
Jei užsienio įmonė neatitinka anksčiau išvardintų nuolatinei buveinei nustatytų kriterijų, nelaikoma, kad ji veikia Lietuvoje per nuolatinę buveinę, tačiau, neatsižvelgiant į tai, dar reikia įvertinti, ar ji turi Lietuvoje jos vardu veikiantį priklausomą agentą.
Jeigu bet koks juridinis ar fizinis (dirbantis užsienio įmonėje pagal darbo sutartį ar kitu pagrindu) asmuo, neturintis nepriklausomo agento statuso, veikia užsienio įmonės vardu ir turi įgaliojimą jos vardu sudaryti sutartis, kuriuo nuolatos naudojasi, yra laikoma, kad užsienio įmonė turi Lietuvoje nuolatinę buveinę bet kokiai veiklai, kurią tas asmuo atlieka šiai įmonei.
Reikia pažymėti, kad tokio asmens veiklos priskyrimas nuolatinei buveinei, gali atsirasti ti...
Nuolatinės buveinės registravimas ir apmokestinimas
Užsienio įmonės, vykdančios veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, privalo registruotis mokesčių mokėtojais. Užsienio įmonė į Mokesčių mokėtojų registrą įregistruojama per 5 darbo dienas po visų reikalingų dokumentų pateikimo.
Užsienio įmonės nuolatinės buveinės pajamos pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą, t. y. Nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais.
Atkreiptinas dėmesys, kad, apskaičiuojant užsienio įmonės, vykdančios veiklą per nuolatinę buveinę, apmokestinamąjį pelną, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinta atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarka, kurioje nustatyta, kokias sąnaudas galima atskaityti apskaičiuojant nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną.
Užsienio įmonių nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą (lengvatiniai 13 proc. ir 0 proc. pelno mokesčio tarifai negali būti taikomi).
Užsienio įmonė pelno mokestį privalo deklaruoti ir mokėtiną pelno mokesčio sumą į Lietuvos biudžetą privalo sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos (jeigu mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais - kalendoriniams metams pasibaigus iki kitų metų spalio 1 dienos).
Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys
Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse ir Lietuvos teisės aktuose nuolatinės buveinės sąvoka nėra apibrėžiama analogiškai - tam tikrais atvejais, pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas, užsienio įmonė nėra laikoma vykdančia veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, kai tuo tarpu, remiantis LR pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, tokia užsienio įmonė laikoma turinčia nuolatinę buveinę Lietuvoje (pvz., kai statybos veikla Lietuvoje vykdoma trumpiau nei šešis mėnesius ir kt.).
LR mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu atitinkamų Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės.
Reikia pažymėti, kad Lietuvos su atitinkamomis užsienio valstybėmis sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys nereglamentuoja nuolatinių buveinių registravimo mokesčių mokėtoju Lietuvoje aspektų, - tas yra nustatyta Lietuvos teisės aktuose.
Užsienio įmonės, vykdančios komercinę ūkinę veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, pajamų iš tokios veiklos apmokestinimo teisės tarp atitinkamos užsienio valstybės ir Lietuvos yra paskirstomos vadovaujantis tarp Lietuvos ir tos užsienio valstybės sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis.
Pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse yra numatyta išimčių, kada užsienio įmonės per nuolatinę buveinę Lietuvoje gaunamas pelnas negali būti apmokestinamas Lietuvoje, o išimtinę teisę apmokestinti tokį pelną turi tik ta užsienio valstybė, kurios rezidentė yra atitinkamas pajamas gaunanti konkreti užsienio įmonė.
Pavyzdžiui, Lietuvai nesuteikiama teisė apmokestinti užsienio įmonės pelno, gaunamo tarptautiniam gabenimui naudojant laivus arba orlaivius, taip pat pelno iš tarptautinių pervežimų, gaunamo dalyvaujant bendroje komercinėje ūkinėje veikloje.
tags: #darbuotoju #nuoma #bus #nuolatine #buveine