Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriant stiprias bei konkurencingas rinkas ir ekonomikas, vis didesnis dėmesys skiriamas inovacijoms bei žmogiškajam kapitalui. Šis straipsnis skirtas darbo formų skatinimui ir jų teisinio reglamentavimo bei darbuotojų teisių apsaugos tobulinimui.
Darbo Nuomos Santykiai
Darbo nuoma - tai trišaliai darbo santykiai, kuriuose dalyvauja laikinasis darbuotojas, laikinojo įdarbinimo agentūra (kuri samdo tokį darbuotoją) ir laikino darbo naudotojas (kuriam agentūra tarsi "paskolina" tą darbuotoją terminuotam laikotarpiui). Šiuos santykius sudaro dvi sutartys: komercinė (sudaroma tarp laikino darbo naudotojo, kuris naudojasi agentūros pasamdytu darbuotoju laikinai dirbti savo įmonėje) ir darbo teisės (sudaroma tarp laikinojo įdarbinimo agentūros ir laikinojo agentūros darbuotojo).
Darbo Nuomos Reguliavimas ES
Nors Europoje darbo nuoma kaip darbo santykių forma atsirado dar XX amžiaus viduryje, Europos Sąjungos šalys ilgus metus bandė prieiti konsensuso, kas būtent apibrėžiama kaip darbo nuoma, kaip šį reiškinį įteisinti bei reguliuoti nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis. 2000 m. kovo mėnesį Lisabonoje, Ispanijoje, Europos Taryba patvirtino strategiją, pagal kurią Europos Sąjunga turėtų tapti dinamiškiausia ir konkurencingiausia žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje.
Darbo nuomos reguliavimo klausimas Europos Sąjungos mastu pirmą kartą buvo bandytas spręsti dar 1982 m., kuomet Europos Komisija pasikėlė pirmąją Europos istorijoje Direktyvą, kurios tikslai buvo subalansuoti darbo vietų kūrimą bei įdarbinimo lankstumą iš vienos pusės ir darbuotojų teisių apsaugą iš kitos pusės.
Darbo Vietos Nuoma Lietuvoje
Lietuvos didmiesčiuose tradicinė komercinio nekilnojamojo turto nuomos rinka yra gana gerai išplėtota, jau kurį laiką šioje rinkoje pastebimi lygiagrečiai vykstantys pokyčiai, kuriais yra siekiama prisitaikyti prie šiuolaikinio verslo poreikių ir tendencijų. Greta tradicinės verslo patalpų nuomos vis dažniau siūlomos virtualaus biuro paslaugos, steigiami ir bendradarbystės centrai (angl. coworking spaces).
Darbo vietos nuoma įprastai suteikia teisę naudotis darbo vieta (bendrai tam įrengtoje darbo erdvėje ar atskirame kabinete), gauti būtiniausias administracines paslaugas (priimti/išsiųsti korespondenciją), naudotis pasitarimų kabinetais/konferencijų salėmis pagal išankstinį susitarimą, taip pat - teisę įregistruoti savo įmonės buveinės adresą.
Darbo Vietos Nuomos Sutarties Privalumai ir Trūkumai
Dažniausiai paslaugos teikėjas pabrėžia darbo vietos nuomos privalumus:
- Patrauklų fiksuotą nuomos mokestį, apimantį išlaidas už komunalines paslaugas, įrangos įsigijimo/remonto išlaidas, turto mokesčius, patalpų, turto apsaugos ir kitas išlaidas.
- Klientas gauna keletą pagrindinių administracinių paslaugų.
- Darbo vietą galima išsinuomoti pakankamai lanksčiu darbo grafiku ir terminais (net vienai dienai) ir panašiai.
Prieš priimant sprendimą nuomotis darbo vietą, patartina įsigilinti ir į teisinius šios paslaugos aspektus.
Teisiniai Aspektai
Kaip vertinti darbo vietos nuomos sutartį? Ar tai yra neapibrėžtos ir konkrečiai neidentifikuotos nekilnojamojo turto dalies nuoma (t. y. teisė naudotis turtu), ar atlygintinų paslaugų teikimas bei gavimas? Pagal savo esmę, ši sutartis turi dviejų atskirų sutarčių (nuomos ir atlygintinų paslaugų teikimo) požymių, tad darbo vietos nuomos sutartį teisinga būtų laikyti mišria sutartimi.
Pagal vyraujantį santykį tokia sutartis turėtų būti pripažįstama atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, turinčia nuomos sutarties elementą. Sutarčiai būtų taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nebūtų numačiusios šalys ar tai neprieštarautų pačios sutarties esmei.
Taikantis prie rinkos sąlygų, paslaugos teikėjas siekia klientams sudaryti sąlygas paslaugą gauti kuo paprasčiau ir greičiau, neįsitraukiant į ilgas teisines derybas, todėl darbo vietos nuomos sutartys dažnai yra lakoniškos, o daugelis klausimų taip ir lieka nesureglamentuoti. Iš tiesų mišrios sutartys praktikoje kelia nemažai sumaišties jas aiškinant ir taikant, dažnai iki galo nėra aišku, kokios sutarties, pavyzdžiui, paslaugų teikimo ar nuomos normas reikėtų taikyti, siekiant sureguliuoti sutartyje neaptartus klausimus, kaip antai: šalių atsakomybės, sutarties nutraukimo ir kita.
Kitas nuomininkui/paslaugos gavėjui svarbus aspektas - būti užtikrintam, kad jis turės galimybę nevaržomai naudotis patalpomis ir gauti paslaugas visą sutarties galiojimo laikotarpį, žinoma, jeigu tai nėra kelios dienos, nepriklausomai nuo patalpų savininko galimo pasikeitimo.
Praktikoje darbo vietos nuomos paslaugą dažniau teikia ne pats patalpos savininkas, o verslininkas tam tikslui pats išsinuomavęs patalpas iš jų savininko. Tuo atveju, jei savininkas nutartų parduoti pastatą/patalpas kitam asmeniui, o verslininkas nebūtų įregistravęs savo nuomos sutarties Nekilnojamojo turto registre, iškiltų reali grėsmė ne tik paslaugos teikėjui, bet ir klientui netekti galimybės naudotis turtu.
Taip galėtų atsitikti todėl, kad pagal įstatymus, nuoma turto perleidimo atveju lieka galioti naujam savininkui tik tuo atveju, jei ji buvo įregistruota viešame registre.
Klientui prieš sudarant darbo vietos nuomos sutartį derėtų pasidomėti, kas yra patalpų savininkas, ar Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota paslaugos teikėjo nuomos sutartis (jei savininkas nesutampa su paslaugos teikėju), taip pat pasirūpinti, kad ir jo darbo vietos nuomos sutartis (kaip subnuoma), sudaryta terminui, dėl kurio būtų aktualu turėti apsaugą, būtų atitinkamai įregistruota.
Nepaisant keleto praktinių ir teisinių nepatogumų ir tam tikro neapibrėžtumo (kuriuos, tikėtina, netrukus išsisklaidys besiformuojanti teismų praktika), darbo vietos nuomos paslauga rinkoje įgauna pagreitį ir tampa patrauklia bei madinga vieta įsikurti bei startuoti ambicingam verslui, kuris be kompromisų pageidauja lanksčių ir patogių darbo sąlygų bei šiuolaikiškos darbo aplinkos, kurioje ne tik dalijamasi drąsiomis idėjoms, plečiami socialiniai ryšiai bet ir galimai atveriamos durys stambiam ateities verslui.