Dapkūniškių kaimas: sodyba, istorija ir kultūros paveldas

Dapkūniškiai, įsikūrę vaizdingoje Balninkų seniūnijoje, Molėtų rajone, yra kaimas, turintis turtingą istoriją ir išskirtinį kultūros paveldą. Ši vietovė garsėja ne tik gamtos grožiu, bet ir istoriniais objektais, kurie mena praeities įvykius ir žmonių gyvenimus.

Molėtų rajonas Lietuvos žemėlapyje

Libertavos dvaro sodyba

Vienas iš svarbiausių Dapkūniškių kaimo ir visos Balninkų seniūnijos kultūros paveldo objektų yra Libertavos dvaro sodyba. Ši pustrečio šimto metų istoriją skaičiuojanti sodyba su išlikusiais mediniais rūmais, svirnu, tvartu, parku ir jame esančiais smulkiosios architektūros elementais yra saugoma kaip kultūros paveldo objektas.

Dvaro sodyba yra nuošaliau nuo tankiai apgyvendintų teritorijų, aplink daug žalumos, keletas pavienių sodybų, šalia yra Libertavos ežeras. Turto bankas rengia Libertavos dvaro sodybos, esančios Molėtų rajone, aukcioną. Kaip praneša Turto bankas, aukcione parduodami Libertavos dvaro sodybos statiniai: mediniai rūmai-gyvenamasis namas bei ūkinių medinių ir raudonų plytų mūro pastatų likučiai: svirnas ir tvartas.

Dvaras geriausius laikus išgyveno Anupro Makarsko valdymo laikais - 1882-1922 metais. Tuo metu visa dvaro teritorija apsodinta medžiais, įrengti tvenkiniai, užveistas didžiulis sodas. Libertavos dvaro rūmai buvo papuošti įvairiausiais medžio dirbiniais ir raižiniais.

Tarpukariu dvarininkams priklausiusi žemė buvo išdalinta, sovietiniais laikais dvaro rūmuose veikė mokykla ir biblioteka, gyveno Dapkūniškių kolūkio kolūkiečių šeimos. Paskutinieji gyventojai nustekentą dvarą paliko apie 2010-uosius. 2017-aisiais dvaro sodyboje visą mėnesį buvo filmuojama dalis lietuviško vaidybinio pilnametražinio filmo „Gimtinė“ scenų.

Libertavos dvaras

Dapkūniškių kaimas ir Balninkų seniūnija

Dapkūniškių kaimas priklauso Balninkų seniūnijai, kuri pasižymi ne tik istoriniais objektais, bet ir gamtos grožiu. Balninkų seniūnijoje yra 18 ežerų, o seniūnijos teritorijoje driekiasi Baldono geomorfologinis draustinis, Perkalių ir Vališkių piliakalniai, Vanagynės, Geliogalių, Perkalių senkapiai, stūkso Valių akmuo, verta dėmesio Perkalių pilkapių vieta, Papiškių vėjo malūnas, paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10 metų paminėjimui (1918 - 1928), Gilužių, Pabaldonės, Čereškų, Antamakių, Kazokiškių, Balninkų senosios kapinės.

Balninkų seniūnija suskirstyta į 3 seniūnaitijas: Balninkų, Girsteitiškio ir Dapkūniškių. Dapkūniškių seniūnaitijai priklauso Balninkėlių, Dapkūniškių, Dapulšio, Juodpurvių, Galų, Labelių, Libertavos, Pabaldonės, Pagrindos, Pakeršių, Paraisčių, Perkalių, Raudoklės, Rūtėnų, Skerdimų, Vengrių kaimai.

Balninkų istorija

Pirmą kartą Balninkų vardas (Balnike) minimas LDK Gedimino 1338 metų lapkričio 1 dienos prekybos sutartyje su Livonijos miesto magistru. 1792 m. kovo 20 d. Balninkams karalius Žygimantas Augustas suteikė Magdeburgo miesto teises, antspaudą ir herbą.

Balninkai - 39-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009-2009), Lietuvos valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253-2003), Lietuvos atkūrimo šimtmečiui (1918- 2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990-2020), Balninkų 680 metų sukakčiai (1338-2018). 188-iuose monografijos straipsniuose 72 autoriai - mokslininkai, kraštotyrininkai, kraštiečiai - aprašo Balninkų apylinkių geologiją, kraštovaizdžio formavimąsi, augmeniją, akmens amžiaus įrankius, papuošalus, dvarų, palivarkų ir kaimų istorijas.

Išsamiai nagrinėjamas krašto gyventojų neraštingumo likvidavimas, pirmųjų lietuviškų pradinių mokyklų, bibliotekų organizavimas, kunigų bei žymių žmonių likimai, aktyvi Balninkų bendruomenės veikla. Daug dėmesio skiriama tautosakai, etnografijai, kraštotyrai, kultūrai.

Balninkų apylinkių kalvos, slėniai, kloniai ir ežerai, išsidėstę virtinėmis, tarp kalvų nedideli upeliai, miškai ir miškeliai, jaukios sodybos, apaugusios medžiais, gandralizdžiai su mūsų nacionaliniais paukščiais gandrais sudaro gražų, malonų ir artimą žmogaus sielai gamtovaizdį.

Balninkuose ir aplinkiniuose Antamakių, Gėliogalių, Dapkūniškių, Perkalių, Vargulių, Vanaginės ir kituose kaimuose gyventa nuo senų senovės. Tai liudija rasti senovėje žmonių naudoti buities reikmenys: akmens amžiaus girnos - Perkaliuose, akmeniniai ir pirmieji metaliniai kirviai - Balninkuose, Čereškose, Kibiudžiuose, Vanaginėje.

Balninkų monografija - išsamus krašto istorijos šaltinis

Žymūs žmonės ir įvykiai

Balninkų kraštas gali didžiuotis ne tik savo istorija, bet ir žymiais žmonėmis, kurie čia gimė, gyveno ar dirbo. Šiame krašte gimė Napaleonas Kazys Kitkauskas, architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Taip pat čia gyveno Jonas Danauskas, fotomenininkas, kurio darbai pristatyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Alantoje gimė istorikas, kraštotyrininkas, karininkas Gintautas Šeikis. Videniškiuose gimė Alvydas Šlepikas - poetas, rašytojas, aktorius, scenaristas, režisierius.

Šiame krašte vyko svarbūs istoriniai įvykiai. 1926 m. Malėtuose (Nepriklausomoj Lietuvoj, Utenos aps). Vilniui vaduoti Sąjungos skyrius suruošė manifestaciją su taikos teisėjo Stočkaus prakalba apie Vilnių.

Kultūrinis gyvenimas

Dapkūniškių kaimas ir Balninkų seniūnija aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime. Rugpjūčio 12-ąją Dapkūniškių bibliotekoje vietos skaitytojai susitiko su šiuo metu Molėtų krašte reziduojančiomis rašytojomis - Rūta Vyžintaite-Lajiene, Aiste Šopiene ir Vitalija Maksvyte. Rašytojas kalbinęs rezidencijų kuratorius Juozapas Blažiūnas ne tik pristatė autores, bet ir uždavė joms intriguojantį klausimą: „Kuo būtumėte, jei jūsų gyvenime neliktų rašymo?“.

Rašytoja Aistė Šopienė atskleidė, kad ji ne tik rašo knygas, bet ir dirba ispanų kalbos mokytoja. Rūta Vyžintaitė-Lajienė Molėtų krašte ne pirmą kartą. Molėtuose gyveno jos senelis, daugeliui vyresnės kartos atstovų pažįstamas piešimo mokytojas Aleksandras Vyžintas. Vitalija Maksvytė daugelį metų dirba leidyklose, bendrauja su įvairiais rašytojais ir į gyvenimą yra paleidusį ne vieną žinomo rašytojo kūrinį, tačiau šiuo metu labiausiai nori rašyti pati.

Partizaninis pasipriešinimas

Balninkų kraštas mena ir skaudžius istorijos įvykius - partizaninį pasipriešinimą sovietų okupacijai. Balninkų apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos (DKA) partizanai, kurie kovojo už Lietuvos laisvę. Apie šias kovas išleista nemažai knygų ir straipsnių, kuriuose aprašomi partizanų žygdarbiai ir aukos.

Šiame krašte veikė Žalio Velnio būrys, kurio kovotojai aktyviai priešinosi okupantams. 1945 m. balandžio 7 d. partizanai puolė Balninkus, nukauti 3 stribai.

Šalkauskių giminės archyvo paroda Alantos dvare

Molėtų rajono Alantos dvare pernai buvo įkurtas „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus“. Koronos užkratui pasitraukus, Alantos dvaro ekspozicijoje bus rodomi Šalkauskių giminės archyvinių nuotraukų išdidinti pavyzdžiai, taip pat originalūs albumai ir nuotraukos, kurios bus sudėtos į stiklines vitrinas. Retenybes išsaugojo profesoriaus S. Šalkauskio marti Ritonė Šalkauskienė, pati kilusi iš Alantos krašto, Dapkūniškių kaimo. Vienas svarbiausių Alantos parodos kitoniškumų bus ne tik viršutinių pusių - aversų rodymas, bet ir nuotraukų nugarinės pusės - reversai.

Parodoje bus rodoma kelių kartų giminė - nuo 19 a. pradžios. Kadangi žymiausias giminės atstovas buvo profesorius S. Šalkauskis - katalikų filosofas, pedagogas, ateitininkų federacijos vadas, iki okupacijos - paskutinis Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, todėl visa paroda telksis apie jo asmenį: motiną B. Goštautaitę-Šalkauskienę, tėvą - buvusį Šiaulių burmistrą J.

Svarbios datos ir įvykiai Balninkų krašto istorijoje

Šiame krašte įvyko daug svarbių įvykių, kurie turėjo įtakos ne tik Balninkų krašto, bet ir visos Lietuvos istorijai. Toliau pateikiama svarbiausių datų ir įvykių chronologija:

Dapkūniškių kaimas ir Balninkų seniūnija yra unikalus Lietuvos kampelis, kuriame susipina istorija, kultūra ir gamtos grožis. Ši vietovė verta aplankyti ne tik norint pasigrožėti vaizdingais kraštovaizdžiais, bet ir norint geriau pažinti Lietuvos istoriją ir kultūrą.

tags: #dapkuniskiu #kaimas #sodyba