Dirbančiojo žmogaus organizmas reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių: šiluminė spinduliuotė, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, slėgis, darbo operacijų trukmę, klausos, uoslės, regėjimo bei lytėjimo organų poveikį.
Darbinę veiklą koordinuoja centrinė nervų sistema sudėtingais neurohumoraliniais ryšiais. Žmogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas.
Higieninės darbo sąlygos - tai svarbus aspektas, užtikrinantis darbuotojų gerovę ir produktyvumą.
Oro Temperatūra ir Drėgmė
Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28º C. Dirbant lengvą fizinį darbą, geriausia savijauta esti, kai oro temperatūra 16 - 20 ºC, o dirbant sunkų fizinį darbą - 10-15º C. Be to, tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greičio, oro drėgmės.
Oro drėgmę darbo vietose apibūdina santykinė oro drėgmė. Tai santykis absoliučios ir maksimalios drėgmės konkrečiomis temperatūros sąlygomis. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą.
Mikroklimato parametrų leistinieji dydžiai yra privalomi, o optimalūs - rekomenduojami.
Šiluminės aplinkos parametrų vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją. Skiriami du metų laikotarpiai: šaltasis ir šiltasis. Skiriamos trys darbų sunkumo kategorijos: lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb) ir sunkus fizinis darbas (III).
Pvz:. Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. Dirbant 12 valandų darbo dieną (40 val. darbo savaitę), reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.
Patalpų Vėdinimas ir Apšvietimas
Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas.
Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Natūrali apšvita konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri.
Dirbtinė apšvieta sukuriama elektriniais šviesos šaltiniais. Bendras apšvietimas apšviečia tolygiai patalpą, vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros vietos apšvitą. Plačiausiai naudojamas mišrus apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.
Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Dėl vietinės apšvietos vaizduoklyje neturi būti akinančių blyksnių.
Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio.
Darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas.
Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas.
2. vaizduoklio - ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx.
Šiluminio spinduliavimo intensyvumas. Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių.
Darbo Vietos Ergonomika
Darbo vietos ergonomika labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali padaryti dar daug įdomių dalykų.
Kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti. Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.
Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio.
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta turi būti parenkama tinkamai, bei atsakingai, nes nuo to priklauso dirbančiojo asmens darbo našumas. Ergonomiški stalai skiriasi reguliavimo aukščiu: 47cm, 50cm, 60cm ar 65cm.
Darbo vietos ergonomikai turi įtakos ir stalo aukštis, kuris turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų. Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas.
Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda.
Koks biuras šiandien gali būti be kompiuterio ir kitų įvesties įrenginių? Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina visiems dirbantiesiems biure Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį.
Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.
Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.
Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos. Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus.
Teisės Aktai ir Darbdavio Atsakomybė
Pradėjęs eksploatuoti naujai pastatytą ar rekonstruotą įmonę, darbdavys privalo ne vėliau kaip per 3 dienas atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą. Higieninius tyrimus atlieka visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir kitos akredituotos laboratorijos. Vertinimą organizuoja ir darbus finansuoja įmonė.
Teisės aktai numato, kad tinkama temperatūra darbo vietoje priklauso nuo to, kokio sunkumo yra darbas ir kokiu metų laiku jis dirbamas. Jeigu darbuotojui netinka temperatūra darbo vietoje, darbdavys jį gali perkelti į kitas patalpas arba pakeisti darbo grafiką. Bendrai temperatūra gali svyruoti nuo 16 iki 27 laipsnių šilumos.
Kaip informavo Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pagrindinius reikalavimus darbo patalpų vėdinimui reglamentuoja Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Šiame teisės akte teigiama: atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbuotojų fizinį krūvį, uždarose patalpose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkantis parametrus, nustatytus atitinkamoje higienos normoje (HN 23:2011), kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose.
„Jei įrengta dirbtinė vėdinimo sistema, ji turi veikti bet kuriuo metu. Vėdinimo įranga, ypač svarbi darbuotojų saugai ir sveikatai, privalo turėti kontrolės sistemą, rodančią bet kokį vėdinimo įrangos gedimą. Oro kondicionieriai ar mechaninio vėdinimo įrenginiai turi veikti taip, kad darbuotojams netrukdytų skersvėjai. Langai, stoglangiai ir stiklo pertvaros turi būti įrengti taip, kad apsaugotų darbo vietas nuo intensyvių saulės spindulių atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbo vietų išdėstymą“, - komentuoja VDI.
Darbo patalpose darbo metu temperatūra, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbuotojų fizinį krūvį, turi būti tinkama darbuotojams ir atitikti parametrus, nustatytus kitoje Lietuvos higienos normoje (HN 69:2003). Ši higienos norma reglamentuoja darbo vietų šiluminės aplinkos darbo vietose parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus. Šiluminės aplinkos parametrai yra oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis. Šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus fizinis darbas).
„Pavyzdžiui, dirbant vidutinio sunkumo darbus (kai nuolat keliami 1-10 kilogramų svorio kroviniai) komfortinė darbo patalpų oro temperatūra yra 20-23 laipsniai, pakankamos šiluminės aplinkos parametrai - 16-27 laipsniai“, - nurodoma VDI komentare.
Inspekcijos specialistai atkreipia dėmesį, kad pagal įstatymą, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat ir užtikrinant tinkamą vėdinimą ir oro temperatūrą darbo vietose.
„Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, organizacinių ir kitų), įgyvendinimą ir apie tai informuoja darbuotojus. Tais atvejais kai darbdavys darbo vietose užtikrina higienos normoje reglamentuotą temperatūrą, tačiau dalis darbuotojų turi individualių poreikių, įmonė gali taikyti organizacines priemones, pvz. perkeldama dalį darbuotojų į kitas patalpas, suteikdama kitą darbo grafiką ir pan.
Sveikatos Poveikis ir Produktyvumas
„Vidaus patalpų mikroklimato kokybė yra labai svarbi tiek fizinei, tiek dvasinei mūsų savijautai. Didžiausią paros dalį praleidžiame namuose, antroje vietoje - mūsų biurai, tad kokiomis sąlygomis dirbame, tokių rezultatų galime tikėtis. Šiuo metu 36 proc. visų Europos dirbančiųjų yra biuro darbuotojai (tai yra daugiau nei 80 mln. gyventojų), Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šis procentas taip pat labai panašus. Tad nors pandemija daugelį įpratino dirbti iš namų, visgi biurų pastatuose praleidžiame dar daug laiko, kartais - gal net daugiau nei namuose. Todėl tiek namų, tiek biurų mikroklimatas yra labai svarbūs mūsų sveikatai.
Daugiau nei 80 proc. Europos biurų darbuotojų teigia, kad darbo patalpose beveik ketvirtadalį viso laiko temperatūrą būna per aukšta arba per žema. Ne mažiau nei šiluma, svarbu ir tinkamas patalpų apšvietimas. Įvairūs tyrimai tvirtina, kad šviesios patalpos, vaizdai pro langą turi įtakos darbuotojų sveikatai ir gerovei. Dar geriau jei tai natūrali, pro langą sklindanti šviesa, o ne dirbtinis apšvietimas - ji ne tik didina darbo efektyvumą, bet ir padeda darbuotojams geriau jaustis.
Tyrimai rodo, kad natūralios aplinkos (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc. Kitu tyrimu nustatyta, kad pro langą matomi vaizdai ir pagerėjęs patalpos apšvietimas žymiai pagerino skambučių centro darbuotojų darbo našumą, jie skambindavo 6-12 proc. greičiau, kai už lango matė geriausią įmanomą vaizdą palyginti su tais, kurie negalėjo mėgautis vaizdais. Kiti biuro darbuotojai, galėdami grožėtis geriausiu įmanomu vaizdu, psichinių funkcijų ir atminties testus atliko 10-25 proc.
Tačiau jau minėto „Sveikų namų barometro“ tyrimo duomenimis, 47 proc. Situacija dar suprastėjo šį rudenį, kai dėl labai objektyvių priežasčių turime sumažinti šildymą ir prigesinti šviesas.
„Personalo išlaidos, įskaičiavus atlyginimus ir išmokas, paprastai sudaro apie 90 proc. įmonės veiklos išlaidų. Tad sąlyginai nedidelės investicijos į biuro aplinką, galėtų būti palankios darbuotojų sveikatai ir geresniam darbo efektyvumui. Įrodyta, kad biuro dizainas atsižvelgiant į tokius aspektus kaip patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas ir triukšmas turi daug įtakos darbuotojų gerovei ir jų produktyvumui“.
Priešingai. Bet reikėtų atidžiai apsižvalgyti po biuro patalpas, galbūt pasikonsultuoti su architektais, kitais specialistais, kaip minimaliomis sąnaudomis galima geriau išnaudoti turimus resursus: įsileisti daugiau šviesos pro langus (gal tam patektų tiesiog pakeisti užuolaidas ar žaliuzes, patraukti šviesą užgožiančias spintas ar pan.), apšiltinti patalpas.
Apibendrinant, tinkama darbo aplinka yra būtina sąlyga darbuotojų sveikatai ir produktyvumui užtikrinti. Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į temperatūrą, apšvietimą, ergonomiką ir kitus svarbius aspektus, kad sukurtų patogią ir saugią darbo vietą.
Lietuvos higienos normos, reglamentuojančios darbo aplinką:
- HN 23:2011 - Oro kokybės reikalavimai
- HN 69:2003 - Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose
- HN 32:2004 - Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai
- HN 98:2014 - Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas
Šios normos nustato minimalius reikalavimus, kuriuos privalo užtikrinti darbdaviai, kad darbo aplinka būtų saugi ir nekenksminga darbuotojų sveikatai.
tags: #darbo #patalpoj #temperatura