Klausimas, ar darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, yra aktualus tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Šiame straipsnyje išnagrinėsime teisinius aspektus, susijusius su šiuo klausimu, ir pateiksime praktinių patarimų.
Priimant į darbą, adresą darbdavys gauna tik iš darbuotojo - kokį jis parašo, tokį ir turi. Iškilus poreikiui išsiųsti laišką (įspėjimą, įsakymą, reikalavimą, teismo procesinius dokumentus ar pan.), dauguma laiškų grįžta atgal, nes jų nurodytais adresais darbuotojai negyvena ir pakeitę adresus po kelis kartus.
Dėl šios priežasties darbdaviai neretai svarsto, ar nereikėtų reikalauti pažymų apie gyvenamąją vietą, kad būtų galima darbuotojus kažkaip rasti. Tačiau, ar toks reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas?
Teisiniai aspektai
Iš tiesų, reikia ir faktinės gyvenamosios vietos, juk tikrai kada gali prireikti išsiųsti kokį laišką, įspėjimą ir pan. Manyčiau, adresą įmonė tikrai turi žinoti. Jis tikrai yra reikalingas. Teko pačiai jau ne vieną kartą taip elgtis.
Tačiau, darbuotojas gali pildyti ir ne visą anketą, jeigu jam yra ką slėpti. Bet pagrindinius duomenys darbdavys turi žinoti.
Darbuotojai privalo pasisakyti, jei pasikeitė jų gyvenamoji vieta, ar dar kažkas tokio.
Įmonė turi žinoti darbuotojo telefoną, adresą, šeimyninę padėtį (kad ir dėl taikymo). Bet... visą tai ką Jūs parašėte priklauso nuo Jūsų įmonės personalo tarnybos, administratorės ar kt., kas tvarko personalo dokumentus.
Priimant žmones, darbdavys iš karto gali pasakyti, kad šiame blanke prašo rašyti savo deklarojamos gyvenamos vietos adresą.
Rizikos
Paėmę dokumentą, kad būtent toje vietoje ir tokiu adresu gyvena tas žmogus - garantiją turėsite tik trumpam. Nes jo niekas neriboja - jis gali po dienos nuo priėimo į darbą pasikeisti gyvenamąją vietą.
Jeigu darbuotojas bus deklaravęs vietą miesto savivaldybėje, pvz Klaipėdos miesto savivaldybėj, tai kokį ten adresą rasite?
Ne visada galima surasti žmogų telefonu. Kartais reikia atleisti žmogų, pvz., jei jis daro pravaikštas, darbe nesirodo, prisišaukti niekaip negali, tenka siųsti tik registruotu laišku.
Yra nuomonių, kad grįžtame į sovietmetį su tokiom anketom. Koks kieno reikalas kur aš ir su kuo gyvenu? Ar niekada neteko susidurti su panieka iš kolektyvo pusės, vien dėl to kad neturi nuosavų namų, kad nesi niekur deklaravęs konkrečios gyvenamosios vietos o deklaravimo pažymoje teparašyta "n miesto savivaldybė" , kad esi išsiskyręs, kad esi netekėjus-tuoj epitetus prikabina. Tai labai asmeniški dalykai. Ne visų gyvenimas toks kad gali jį kabinti skelbimų lentoje ir leisti visiems skaityti. Mano galva, ką žmogus pats nurodė ateidamas į darbą, to ir pakanka.
Darbdavio atsakomybė GPM deklaracijoje: GPM deklaracijoje žymime savivaldybės nr,. kuriame darbuotojas deklaravęs gyv. o jeigu savivaldybė ne ta? kas tada?
Tada jau gali pradėti džiovinti sucharikus.
Svarbu! Jei žmogus bus deklaravęs vietą miesto savivaldybėje, pvz Klaipėdos miesto savivaldybėj, tai kokį ten adresą rasite?
Taip pat, jei darbuotojui darbe atsitiko nelaimė ir pan., tokių dalykų dažniausiai net nežinome.... ir jei darbuotojas reanimacijoje.. darbdavys ir skambina į jo paties mobilų...
Seniau kai buvo telefonai laidiniai ir visi sėdėdavo namie su jais tai nebuvo tokios problemos.. atsiverti telefonų knygą - ir tikrai kažkas tuo numeriu atsilieps... o dabar kai nelaimė tai ir nėra kur žmogaus susirasti...
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
GPM lengvata ir gyvenamosios vietos deklaravimas
Nuo 2009-01-01 pradėta taikyti lengvata, kurios tikslas neapmokestinti gyvenamojo būsto pardavimo metu gautas pajamas GPM, tačiau tik tuomet, kai yra atitinkama bent viena sąlyga, įtvirtinta GPMĮ 17 str. 1 d. Iš pirmo žvilgsnio ši lengvata skamba labai patraukliai. Pakanka atitikti vos vieną iš trijų sąlygų, įtvirtintų GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose.
Šios temos kontekste yra aktualus turinio viršenybės prieš formą principas, kuris atskleidžia, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose viršenybė yra teikiama šio teisinio santykio šalių veiklos turiniui, tačiau ne jos formaliai išraiškai.
MAĮ 69 str. 2 d. komentare išsamiau pateiktas turinio viršenybės prieš formą principo taikymas. Jame apibrėžta, kad mokesčių mokėtojas, besivadovaujantis aptariamu principu, mokestį turi apskaičiuoti remiantis atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatomis, jeigu mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą.
Analogiškai savo praktikoje pasisako Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas („LVAT“): „Santykiuose su mokesčių administratoriumi mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti, kad būtų taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Atitinkamai mokesčių administratorius savo veikloje neturėtų paneigti asmenų mokesčių įstatymuose numatytų teisių ar pripažinti atitinkamas prievoles vien remdamasis formalia šių asmenų veiklos išraiška, kai jam yra žinomos (pateikiamos) aplinkybės, rodančios kitokį mokestinio santykio turinį.
Per pastaruosius 15 metų, nuo tada, kada pradėta taikyti aptariama GPM lengvata, Lietuvos teismų sprendimuose ryškėja tam tikros vyraujančios tendencijos nagrinėjamu klausimu.
2018 m. byloje pareiškėjui kartu su sutuoktine nebuvo leista pasinaudoti GPM lengvata remiantis GPMĮ 17 str. 1 d. 54 p., kadangi pareiškėjas 2016 m. parduotame būste nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Pareiškėjo kaimynė nurodo, kad bute pareiškėjas ir jos šeima pragyveno beveik du mėnesius ir tai buvo vieninteliai šeimos namai. 2017 m. Kitoje byloje pareiškėjui nebuvo leista pasinaudoti GPM lengvata pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 54 p., nes faktinės aplinkybės rodė, kad nors pareiškėjas kartu su savo šeima ginčo bute gyveno nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. GPMĮ 17 str. 1 d. 54 p.
Išsamiai išanalizavus teismų praktiką GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktų rėmuose, darytina išvada, kad dažnam mokesčių mokėtojui pasinaudoti GPM lengvata nėra taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo.
Šią poziciją papildomai grindžia GPMĮ 17 str. 1 d. komentare pateiktas GPM lengvatos taikymo pavyzdys, kuomet gyventojas pardavė butą, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta trumpiau nei dvejus metus. Per vienerius metus nuo būsto pardavimo gautas pajamas panaudojo naujo būsto įsigijimui iš statybos bendrovės. Būstas statomas trejus metus, deklaruoti gyvenamosios vietos gyventojas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių per vienerius metus naujajame būste negali. Vadinasi, tais metais, kai bus naujajame būste deklaruota gyvenamoji vieta, gyventojas galės susigrąžinti GPM.
Pagrindinė būsto savininkų padaroma formali klaida yra, jog nors parduotas būstas iki jo pardavimo būna nekilnojamo turto pardavėjų vienintelė gyvenamoji vieta, tačiau tinkamai nedeklaravus gyvenamosios vietos jame, mokesčių administratorius neatsižvelgia į turinio viršenybės prieš formą principą ir atmeta norinčių pasinaudoti lengvata poziciją kaip nepagrįstą dėl neatitiktos nei vienos GPMĮ 17 str. 1 d.
tags: #darbdavys #reikalauja #gyvenamosios #vietos #registracijos